BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie tai, ką reiktų žinoti kiekvienam piliečiui (A.Abišalos komentaras)

Spalis 13th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai 2 Comments »

Užėjus kalbai apie energetiką ar ekonomiką lengviausia numoti ranka, nei bandyti suprasti. Pradėdamas nuo savęs keisti šias nuostatas, prisijungiu prie Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių instituto iniciatyvos. (http://www.youtube.com/watch?v=PuDkvcUm-gc)

(http://www.youtube.com/watch?v=11Rlezey7Pw)


Vartojimo.blogas.lt kreipėsi į Aleksandrą Abišalą su prašymu pakomentuoti šiuo metu internete platinamus Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių instituto sukurtus filmukus apie energetiką: “Žinome, kad Jūs, būdamas Lietuvos derybininku EU dėl atominės elektrinės išjungimo, gilinotės į šį klausimą iki smulkmenų. Norėtumėm prašyti Jūsų,  kaip tiesiogiai nesusijusio su LTPESI veikla, peržiūrėti šį filmuką ir pateikti blogosferai savo komentarą.”

Panašu, kad filmukų tikslai du:

1. Švietimas-paaiškinti tautai, kaip veikia elektros energetikos sistema. Ta dalis beveik be priekaištų. Keli pastebėjimai. Kai kalbama apie perdavimą skirtingų įtampų tinklais, pamirštama, kad svarbu ne įtampa (pvz. 750 kV), bet galia (žinoma, kuo didesė įtampa esant tam pačiam laido skerspjūviui, tuo didesnė galia). Dėl integracijos į kitas sistemas, svarbiausia, ETSO (buvusią UCTE), pamiršta pastebėti, kad vienos jungties su Lenkija tam
neužtenka, reikia mažiausiai dviejų nepriklausomų (kai kas sako, kad trijų).

Deja, neanalizuojamas generavimo pajėgumų adekvatumas (paprastai sakant, kad kiekvienoje sistemoje būtų tiek elektrinių, kiek daugiauisiai suvartojama ir dar rezervas). Be to, per mažai analizuojami atsinaujinantys (nepriklausomi) šaltiniai. Iš šių trijų netikslumų kyla nesklandumų dėl antrojo tikslo:
2. Energetinis saugumas. Problemos suformuluotos teisingai, autoriai sąmoningai jas paaštrino. Aš nebūčiau dėjęs lygybės tarp ankstesnių valdžių, kurios iš tiesų nieko nedarė, ir dabartinės, kuri, kad ir girgždėdama, bet
išjudino svarbiausius projektus. Kadangi autoriai ignoravo jungčių galios problemą, nelabai tikslus komentaras apie Kaliningrado AE. Kaliningradas dabar turi jungtį tik su Lietuva, kurios galia apie 700 MW. Kalbama, kad KAE
bus 2400 MW galios. Kaliningrado poreikis dabar yra apie 800 MW, viena naujai pastatyta ir kita statoma kogeneracinė elektrinė su dideliu kaupu patenkins vidaus poreikius. Kur dės elektrą KAE? Dėl šio klausimo aš vis dar
abejoju, ar ji bus statoma.

Kaip sakiau aukščiau, norint įsijungti į Europos elektros perdavimo sistemą ETSO, reikia bent dviejų jungčių su Lenkija ir žymaus tinklo sustiprinimo Šiaurės Lenkijoje. Daugelio ekspertų nuomone, tam gali reikėti bent
dvidešimties metų. Todėl būdamas didelis atsijungimo nuo Rusijos IPS/UPS šalininkas, nebūčiau toks griežtas dėl nuolatinės srovės konverterio bent dešimčiai metų. Gal vėliau jį bus galima perkelti prie sienos su Rusijos
sistema.

Šiaip filmus, kaip pirmą bandymą paaiškinti žmonėms sudėtingus dalykus,
vertinu labai gerai,

Aleksandras Abišala

Rodyk draugams


Šokiruojantis skatinimas nevartoti

Spalis 7th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai, psichologija, socialinė reklama 2 Comments »

Ar galite įsivaizduoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas išleidžia štai tokią kampaniją?

Sunkiai?

Antrąjį pranešimą primygtinai rekomenduoju praleisti, jei tik ką pavalgėte.

New York’o miesto sveikatos departamentas tokią šokiruojančią kampaniją paleido. Įdomu, kaip mūsų verslininkai reaguotų į vaizdo klipe aiškiai išreikštą kvietimą atsisakyti gazuotų gėrimų su cukrumi. Žinau, kad analogiškas Sveikasvaikas.lt reklaminis pranešimas sulaukė padažų gamintojų pasipiktinimo: neva - tai žlugdo rinką.

Mes neturėtume būti savo vaikų ir aplinkinių priešais, bent jau suteikimę teisę žinoti ir pasirinkti sąmoningai.

Rodyk draugams


Mylimiausias ar labiausiai gerbiamas?

Spalis 5th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Valstybinis sektorius, psichologija 2 Comments »

Šiandien mokytojo diena ir žiniasklaidoje pilna pranešimų apie mylimiausių mokytojų rinkimus ir apdovanojimus. Džiaugiuosi už visus, kurie buvo išrinkti ir pagerbti, tačiau šiuo klausimu turiu savo nuomonę.

Mokytojas yra be galo nedėkinga profesija. Jo darbo rezultatas - mokomame asmenyje sukurti atsinaujinančią žinių sistemą, pasaulio suvokimą per mokomo dalyko prizmę.

Pats mokymosi procesas tikrai nėra malonus. Psichologine prasme žmogus tobulėja  tik patekdamas į “ne komforto zoną”.

Gal čia tik man taip atrodo, bet jei reikėtų išvardinti geriausius mokytojus, kurie man iš tikrųjų perteikė sistemines žinias - visi jie buvo bjauraus charakterio, užsispyrę, savo srities fanatikai. Bet būtent susidūrimas su jais ir vertė tobulėti, siekti aukštumų. Jei kas, tais laikais, būtų paskelbęs rinkimus - nė vienas iš jų net arti to “mylimiausių” sąrašo nebūtų.

Šiandien, praėjus daug laiko, aš suprantu, kad jie ir buvo tie geriausi mokytojai ir dėkoju kiekvieną kartą, kai susiduriu su tos srities uždaviniais.

Aišku, negalima visko absoliutinti. Gali būti, kad yra metodikų kaip išlikti gerbiamu, net ir tuomet, kai sukuri tam tikrą, verčiančią tobulėti, diskomforto aplinką. Bet pagarba, toli gražu nėra meilė. Mano supratimu abipusė pagarba yra kur kas svarbesnė.

Rodyk draugams


Kalbos gyvybė proporcinga identitetui

Spalis 2nd, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, psichologija 3 Comments »

Šį įrašą įkvėpė nesenas pokalbis su Baltarusijos gyventojais. Pagrindinis dalykas, kurio iš pradžių niekaip negalėjau suprasti, tai yra tas, kad baltarusiai neturi jokio noro ir ambicijų būti nepriklausoma, savarankiška savo identitetą puoselėjančia valstybe.

Anot pašnekovų - tai greičiausiai atsitiktinumų, aplinkybių ir tam tikrų, valdžios trokštančių žmonių, sąlygotas faktas. Man, kaip Lietuvos piliečiui, tą suprasti buvo nelengva ir aš vis kartojau, kad negaliu patikėti, kol galų gale pavyko suprasti esmę. Anot pašnekovų baltarusių kalba yra dirbtinis reikalas - ja žmonės tarpusavyje nebendrauja. Vien baltarusiškai kalbančios mokyklos buvo nepopuliarios ir teko keisti nuostatas. Žinių laidos yra vedamos dviem kalbom, net prezidentas nekalba baltarusiškai.

Apibendrinant buvo pasakyta, kad baltarusiai jaučiasi kaip rusai, aplinkybių įkalinti Stalino išgalvotoje valstybėje. Aišku, galima būtų teigti, jog čia tik tų žmonių nuomonė, bet esmė ta, kad jie dirba su masėmis, mato tyrimų rezultatus ir jų darbe svarbu jausti daugumos nuotaikas.

Be to, ši istorija man priminė pokalbį su Moldavijos diplomatu, kurio teigimu, prieš keletą metų jų seime padarytas tyrimas sukėlė didelę sumaištį, nes deputatai buvo paprašyti įrašyti tautybę. Rumunas gyvenantis Moldavijoje, moldavas (rumunas), rusas (moldavas) ir t.t. Ir kaip nekeista vėl pokalbis užsibaigė tuo, kad Moldavijos dauguma kalba rumunų kalba, likusieji rusiškai. Diplomatas dar papasakojo anekdotą apie tai, kaip du rumunai žiūri Italijos televiziją ir vienas kitam sako: - įdomi laida, bet jie taip prastai kalba rumuniškai.

Internete šviežiai pasirodė filmukas apie Belgiją, kuris taip pat aštriai kelia klausimą, susijusį su identitetu. Belgijos nacionalinis valgis prancūziškos bulvytės fri su majonezu. O vokiečių ir prancūzų kalbos pagrindu sukurta paini sistema, kurioje susigaudyti gali tik patys belgai.

Turiu pasakyti, kad ir mes Lietuviai, matyt, ne visada buvome tokie užtikrinti dėl savo identiteto. Jei kam teko domėtis savo protėviais ar giminėmis, tas greičiausiai matė įrašus senuose Amerikos imigraciniuose dokumentuose prie lietuviškos pavardės deklaracijas: rusas, lenkas arba geriausiu atveju rusas iš Lietuvos, lenkas iš Lietuvos.

Visame šitame kontekste neseniai pasirodęs Youtube filmukas apie lietuvių kalbą įgyja visai kitą reikšmę.

Rodyk draugams


Kaip britai išlieja savo pyktį bankams

Rugsėjis 27th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, socialinė reklama No Comments »

Liepos trisdešimtą dieną Londone startavo transporto dviračiais visuomeninė programa. Tai iš dalies galima vadinti “oranžinio dviračio” analogu, nes 30 minučių kelionė yra nemokama. Lietuvių, gyvenančių Londone, spauda teigia, kad kol kas projektas yra sėkmingas.

Tokį projektą londoniečiai galėjo sau leisti tik su Barclays banko 25 mln. svarų parama (Lietuvoje jie ketina investuoti iki 40 mln svarų), įsivaizduodami, kad žydras logo ant tūkstančių dviračių, važinėjančių po miestą, atneš jiems  marketinginių privalumų.

Tačiau praėjusią savaitę “Barclays” išskirtinė marketinginė galimybė tiesiogine prasme virto prakeiksmu.

Londoniečiai, prabudę penktadienio rytą, rado nešvankius lipdukus ant daugelio nuomojamų dviračių. Šalia banko logotipo, lipduke - pateikta vieno žodžio žinutė, trumpai išreiškianti daugumos britų pyktį bankų sektoriui: “F-Barclays”.

Matt Brown, Londono visuomeninio transporto atstovas, su jumoru pakomentavo taip: “Žmonės yra pakankamai sumanūs, net jei jų burnos panašios į naktipuodį”.


Tai ne vienintelis išpuolis prieš Barclays, kuris didelėmis investicijomis pradėjo veiklą Lietuvoje. Įdomu - kokią rėmimo politiką jis vykdys Lietuvoje ir ar vykdys išvis? Aišku tik viena, kad lietuviams jokių nuoskaudų, susijusių su šiuo banku, nėra.

Įdomu - ar pyktis bankams taip ir liks pasisakymais pavienėse laidose, straipsniuose ar išvirs į kokią taikią pilietinę akciją?

Rodyk draugams


Turėt pažįstamų - naudinga sveikatai

Rugsėjis 22nd, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai, sveikata 1 Comment »

Nežinau kaip jums, bet man labai trūksta informacijos, susijusios su naudojimusi produktais ir paslaugomis. Pradedant ekspertų tyrimais ir išvadomis, baigiant vartotojų pasitenkinimo indeksu, pavyzdžiui, naudojantis kompiuteriais.

Ketinant pirkti daiktą, galėtum pasižiūrėti ekspertų reitingus, pasilyginti kainos ir kokybės santykį, tuomet vartotojų pasitenkinimo indeksą ir galėtum padaryti daugiau mažiau teisingą sprendimą. Tai skatintų ir pačius gamintojus būti labiau orientuotais į pirkėjus.

Žinau, kad tam tikras, įstatymu apibrėžtas, tyrimo funkcijas atlieka valstybinės institucijos: tokios kaip -  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri savo tinklalapyje teigia, jog: “… vartotojas turi teisę įsigyti tinkamos kokybės, saugius produktus ar paslaugas, taip pat gauti teisingą informaciją apie produktus ar paslaugas bei savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką, turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į nuostolių atlyginimą.”

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kuri aiškina: ” Jeigu vartotojas mano, kad jam buvo suteiktos netinkamos kokybės kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugos ir, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, vartotojas pirmiausia turi kreiptis į paslaugų teikėją (žodžiu) ir nurodyti savo reikalavimą.”

Tikėtina tą sąrašą būtų galima tęsti ir toliau, bet tokios info, kaip ekspertų reitingai arba pasitenkinimo indeksas - vis dėl to negausi.

Iš asmeninės patirties žinau, kad turėti pažįstamą tose tarnybose naudinga sveikatai, nes, žiūrėk, kokio vakarėlio metu ir sužinai, kad vienas smarkiai populiarus vanduo pasižymi nepastovia kokybe ir nuolat sulaukia skundų iš apsirgusių vartotojų. Ar, kad vienas didžiausių prekybos tinklų turi (turėjo) salotų plovėjo etatą (čia, kad nesusipainiotumėt salotas plauna ne nuo purvo, o nuo pagedusių padažų ir vėl su naujais padažais ir ingridientais gražina į prekybą). Ar, kad maisto papildai X buvo atvežti konteineriu po 1 euro centą, o išfasuoti į buteliukus bus parduodami po 15 litų - juose nieko nėra kenksmingo, bet nieko ir naudingo – šiaip, placebas.

Galėtų kas nors iš tų ekspertų „bloginti“ ir nutekinti svarbią vartotojams info dokumentų pavidale, kaip tas garsusis  Wikileaks J.Assange.

Rodyk draugams


Pilietiškumo testas

Rugsėjis 18th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Trendai (mados), Valstybinis sektorius 8 Comments »

Ateina jūsų geriausia draugė ir entuziastingai pasakoja, kad grįžo po motinystės atostogų į darbą, neoficialiai. Iš tikro ji eis į darbą, bet alga bus neoficiali, todėl ir toliau gaus motinystės pašalpą.

Jūs iš pradžių džiaugsmingai sveikinate draugę su išspręstu pajamų klausimu, o vėliau šmėkšteli mintis - juk tai - mažų mažiausiai apgavystė, o gal net vagystė. Bet jūs greit save nuraminate, jog taip elgiasi visi, o valstybei taip ir reikia, jei ji nesugeba susitvarkyti, o Kubilius iš vis toks ir anoks…

O jei pasižiūrėjus į šią situaciją kitaip - jūsų draugė įdarbinta neoficialiai, reiškia - nemokės mokesčių, reiškia - tuos mokesčius mokės visi, kurie oficialiai dirba. Dar, ne gana to, ji gaus motinystės pašalpą iš tų pačių surinktų mokesčių nuo tavo uždarbio. O kas jei tokių daug? Pavyzdžiui, neoficialių anoniminių apklausų metu paaiškėjo, kad tokių yra apie pusė visų bedarbių? Gal čia tik gandas, bet sako buvo reido metu patikrintas 1000 bedarbių iš jų 400  atrasti dirbantys - neoficialiai…

Jau ne gana to, kad tik pusė visų gyventojų yra darbingo amžiaus, ne gana to, kad daug išvažiuojančių, ne gana to, kad bedarbystė siekia 18 procentų, mes dar turime visą armiją sukčiaujančių.

Parašiau visą tai ir pats savęs išsigandau, o ką jei reiks pradėti visiems į akis nuo rytojaus rėžti, kad tu vagi, pradedant giminėm, baigiant draugais, pažįstamais, bendradarbiais. Ar neliksiu vienas kaip pirštas su savo pilietiška pozicija.

Rodyk draugams


Pašiurpusio žurnalisto straipsnis apie Graikiją

Rugsėjis 12th, 2010 setis Posted in Pasaulis, Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai 2 Comments »

Benaršydamas internete, aptikau įrašą, cituojantį Michael’o Lewis’o išsamų straipsnį apie tai, kodėl reiktų vengti Graikijos obligacijų. Straipsnis (beje datuojamas 2010 spalio 1 diena) labai ilgas ir išsamus, su buvusių ir esamų ministrų, mokesčių inspektorių, vienuolių - oligarchų pokalbių citatomis. Yra keletas šio straipsnio intriguojančių aspektų.

Pirma - autorius kažkada eksperto žvilgsniu išnagrinėjęs Islandiją, teisingai prognozavo jos griūtį.

Antra - daugelis žurnalisto aprašomų dalykų jam yra absoliučiai sveiku protu nesuvokiami.

Trečia - jis teigia, kad Graikijai atsistoti ant kojų prireiks kultūrinės - moralinės revoliucijos.

Skaitydamas tą siaubo apimto žurnalisto tyrimą suvokiau, kad man asmeniškai  aprašomi dalykai nėra tokie šokiruojantys, nes… yra girdėti.
Lewis aprašo šalį, kaip susitaikiusią su korupcija, kyšiais ir kvapą gniaužiančiu neefektyvumu. Kur baigiasi švaistymas ir prasideda vagystės niekam neįdomu, nes susitepę melu apie turimo turto vertę, mokesčių vengimą, melagingomis deklaracijomis yra visi.

Nemokėti mokesčių yra tas pats, kas džentelmenui neatidaryti durų moteriai. Rinkimų metais visi mokesčių inspektoriai atšaukiami iš gatvių. Net ir pagautas gali išsipirkti. Čia melagingas minimalių pajamų deklaracijas teikia visi, įskaitant ir plastinės chirurgijos specialistus.

Jau dabar akivaizdu, kad ir euro įvedimas Graikijoje atsitiko tik dėl suklastotų ataskaitų ir “pataisytų” duomenų. Autorius teigia, kad Graikija nepelnytai vadinta sparčiai augančios ekonomikos šalimi. Ji realiai buvo tik trečiojo pasaulio šalis. Vidutinis valdiško sektoriaus darbo atlyginimas beveik tris kartus didesnis už vidutines privataus sektoriaus darbuotojo pajamas. Visiškai suprantama, kad kiekvienas dirbantis valstybiniame sektoriuje turi būti papirkinėjamas. Žmonės žino, kad eidami į valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą, privalės papirkti gydytojus, kad jais iš tikro būtų pasirūpinta. Valstybės ministrai, praleidę gyvenimą tarnavimui žmonėms, palieka postus galėdami sau leisti multi milijoninius dvarus ir du ar tris užmiesčio namus.

Vienuoliai, laikomi dvasingumo, pavyzdžiu, tuo pat metu yra nekilnojamo turto oligarchai, besiteisiantys su valstybe dėl neaiškiu būdu įgyto turto. Patys piliečiai kaltina visus, išskyrus save ir griauna dar likusią ekonomiką streikais ir protestais. Vien susitikimų metu autorius išgirdo tiek istorijų, kad butų galima išleisti krūva knygų, paremtų skandalingais faktais, jau nekalbant apie straipsnius laikraščiuose, bet panašu tai niekam šalyje neįdomu. Ar įmanoma Graikijoje kultūrinė - moralinė revoliucija?
O juk jie išrado matematiką!

Rodyk draugams


Užsi**ušk Youtube peržiūrėtas 4 milijonus kartų

Rugsėjis 3rd, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, socialinė reklama 3 Comments »

Keiksmažodis - žodis, kuris suprantamas kaip įžeidimas, grubumo, vulgarumo, išraiška, siejama su lytiniais organais, lytiniais santykiais, išmatomis ar kitais tabu (Wiki). Teko skaityti vieną straipsnį, kuris skirsto šalis pagal tai, kokios srities keiksmažodžiai kalboje dominuoja. Trumpai persakant jo esmę, egzistuoja šalys, kurioms didžiausias tabu yra užpakalis ir viskas, kas su juo susiję, kitos gi - riebiausiais keiksmais laiko viską, kas susiję su lytiniais santykiais tarp šeimos narių.

Tabu visą laiką labiausiai traukia paauglius, nes tai būdas protestuoti prieš aplinką, prieš suaugusius. Jų kalba dažnai prisotinta keiksmažodžių, kurių dažnai net ir nesupranta, o išmetus, net ir nesusikalba. Psichologai teigia, kad keiksmažodžių vartojimas kompensuoja nepilnavertiškumo kompleksą. Pažįstu ne vieną scenaristą, kurie, siekdami kalbos autentikos, mėgsta rašydami išsireikšti trimis aukštais. Net tie patys “kiaunės” kalbininkai pripažįsta, jog lietuvių kalba neturėtų tapti vien rašytine kalba, kitaip be gyvos šnekamosios kalbos ji gali numirti. Gal todėl išvysti dienos šviesą gali ir lietuviškų keiksmažodžių žodynas. Anot Wiki: “Keiksmažodžiai vartojami kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Paprastai keiksmažodžius gausiausiai vartoja žemo išsilavinimo, prasčiausio socialinio sluoksnio asmenys. Oficialiojoje, intelektualinėje kalboje keiksmažodžiai laikomi tabu. Viešojoje erdvėje keiksmažodžių vartojimui taikoma cenzūra.”

Atlikėjas Cee-lo Green’as išleidęs kūrinį “F**ck You” į pasaulį išleido viral’ą (internete smarkiai išpopuliarėjusį ir persiuntinėjamą Youtube filmuką), kurį peržiūrėjo virš 4 milijonų kartų. Kaip teigia mashable.com, priežastys ko gero dvi - viena tai, kad labai pagaunanti muzika, kita, tai, kad dėl priedainyje nuolat vartojamo keiksmažodžio daina negali būti grojama oficialiose radijo stotyse ir televizijose. Šiomis dienomis internete pasirodė kokybiškas oficialus Cee-lo Green’o muzikinis video klipas “F**ck You” (pridedu).

Išvada: su keiksmažodžiais nereikia kovoti, jeigu jiems yra poreikis - neužgniauši, o geriau energiją nukreipti galvojimui, kaip juos pakeisti mažiau bjauriais.

Rodyk draugams


Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai No Comments »

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Rodyk draugams