BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Gegužė 29th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), etika, psichologija, reklama, sveikata No Comments »

Svečio įrašas:

Tie, kas spygauja apie alkoholio reklamos draudimus televizijoje, tegu paklausia savęs ar šiuo metu trisdešimt penktą kartą transliuojamas 20 metų senumo filmas su prastu aktoriumi mušeika ir išdidžiu prierašu premjera juos džiugina? Aš asmeniškai noriu gerų filmų. O jei kažkas nori nusigerti, nes telikas nieko gero nerodo - nieko nuostabaus, kad padaugina. O jei tie rėksniai pasieks to, ko siekia, bus dar liūdniau. Kiek galima aiškinti žmonėms, kad už reklamos pinigus ne tik filmai, bet ir serialai, laidos perkamos. Žiūrėsime tiesiogines pamaldų transliacijas (pasaulinė premjera), kur vyną pilsto apeigų metu ir paaugliams duoda.

Taip, alkoholizmas siaubinga problema, taip, tauta baigia nusigerti, bet kodėl aš, kuris susitvarkau su alkoholiu, turiu kentėti, dėl tų, kurie nesusitvarko. Tai įsivaizduokit, kad namie ar kolektyve turite alkoholiką. Taigi jokių švenčių?- nes, neduok Dieve, kas tostą pasakys. Juk - tai skatinimas. Man išvis keista kai sakoma, jog reklama, kurią leidžiama rodyti nuo 23:00, kažkokiu tai stebuklingu būdu dar paskatina nesaikingai girtauti. Norėčiau pamatyti tuos, kurie 23 val. įsijungia TV tam, kad “dasibaigtų” pažiūrėję reklamytę. Mano patirtis rodo, kad tie kurie dusina, teliko nežiūri, o apie 23 jau būna filmukas nutrūkęs… Vat įdomu, jei ištirtų tuos nesaikingai vartojančius ar bent penkis procentus surastų tarp jų tokių, kurie reklamuojamais produktais svaiginasi. Bet visiems dzin, reklamos nemyli niekas, tai ir rėkaut galima taip susirenkant kreditus ateinantiems rinkimams. Liaudyje sakoma, kad šunį, kuris į maitinančią ranką kandą, nušaut reikia. Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Rodyk draugams


Procesas įdomiau už rezultatą

Kovas 5th, 2011 setis Posted in Be temos, Pasaulis, TV, reklama 2 Comments »

Kiekvienam turbūt yra tekę susidurti su reiškiniu, kuomet pats darymo procesas yra įdomesnis už rezultatą. Čia kaip tik pateikiu vieną iš tokių pavyzdžių. Aišku tik viena-  pinigų gamybai išleista be proto daug, o rezultate visiems atrodo, kad tai paprasčiausia kompiuterinė grafika, o ne kombinuotas filmavimas su judančiomis dekoracijomis. Nežiūrint į tai, visas filmavimo procesas ir mastelis - WOW.

Rodyk draugams


Trūksta motyvacijos, kreipkitės į URĮ

Vasaris 12th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, TV, psichologija 4 Comments »

Naršydamas internete ir ieškodamas dvasininko M. Heller’io, įrodinėjančio moksliniais metodais, jog mus supantis materialus pasaulis labai jau sąlyginis, aptikau Uri Geller’į. Kaip rašoma pristatyme, šis 65 metų Izraelyje gimęs žmogus yra daugiausiai tyrinėtas ir pripažintas šaukštų lankstytojas mintimis. Šitoje vietoje prisiminsiu vieno rytų Guru pasakymą, jog vyrai minties materialumą įrodo kiekvieną kartą, pagalvoję apie nuogą moterį su visomis detalėmis. Į tolesnes minčių materializavimosi smulkmenas nesileisime…

http://www.youtube.com/watch?v=ryYIfNrOM3Y&feature=player_embedded#at=39

http://www.youtube.com/watch?v=lERbTkN82go&feature=player_embedded

Aišku, tai, ką išdarinėja Uri Geller, yra tikrai verta dėmesio, bet mane suintrigavo visai kiti dalykai. Jis yra vienas paklausiausių verslo komandų motyvuotojų ir inspiruojančių lektorių, kurio pasirodymas: “žiūrovus sužavi, hipnotizuoja, motyvuoja, sukelia entuziazmą, atgaivina, nuteikia pozityviai, nuramina protą ir padidina pasitikėjimą savimi”.

Pamatęs kompanijų, samdančių Geller’į vardus, pagalvojau, kad visai nieko būtų mūsų “AB” Lietuva pamatyti jo motyvuojantį šou. Beje, tai ko gero nėra visiška fikcija, nes jis ne vienoje šalyje turėjo savo labai populiarų šou. Net rusai turi įsigiję Uri formatą.

Gal visus mūsų turinčius neįprastų galių priversti ne lavonų už pinigus ieškoti, bet motyvuoti tautą, ją inspiruoti, žavėti, nuteikti pozityviai ir padidinti pasitikėjimą savimi.

Rodyk draugams


Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų

Vasaris 9th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, etika, pareigūnai 3 Comments »

Šiandien tikėjausi rašyti visai apie kitką, bet kaip sakoma liaudyje užvirė š… . Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug pokalbių apie žurnalistinę etiką. Sėdi, atsiprašant vietinės garsenybės ant raudonos sofkutės ar kitam kanale raudonuose foteliukuose ir diskutuoja, ar gali žurnalistas daryti tai, ką nori, ar ne - jei vis tiek užsiima “garsinimu”. Atrodo visi lyg ir sutaria - žurnalistas niekuo dėtas - tokia garsenybių viešumo kaina. Mat jas šimtas, tas mūsų žvaigždes, visokių yra, visokių reikia. Daug liūdniau, kai rimti žmonės į tą žiniasklaidos mėsmalę pakliūna.

Gyvenimo kelyje buvau sutikęs ne vieną žmogų, kuris sensacijos ieškančio žurnalisto dėka buvo sutryptas ir priverstas keisti gyvenamą vietą ar net profesiją. Taip, dažniausiai visais tais “skandalingais” atvejais, tikrai pagrindas temos kėlimui buvo. Klausimas - kur ta riba, tarp aštrios temos, analizės, faktų ir “kas galėtų paneigti”, sutirštintų spalvų, demonizavimo, kriminalizavimo, neapykantos kurstymo?

Iki šiol nuoširdžiai negaliu suprasti už ką sutrypė ir su žemėmis sumaišė Eloną Bundzaitę. Siekdama tikrai taurių tikslų moteris pataikė į politikų tarpusavio aiškinimosi tarpdurį. O jei dar globaliau žiūrėti - yra versija, kad buvo siekiama kompromituoti Lietuvą dėl nesugebėjimo padaryti normalaus Europinio kultūrinio projekto už didelius pinigus. Kodėl rimtai kalbame apie susitepusių politikų dalyvavimą rinkimuose ir atleidžiame žurnalistams, kurie prišneka nesąmonių, prikuria mitų? Kur dabar visi tie kaltinimai? Visos tos skambios antraštės? Patys žurnalistai dažnai atšauna - paduok į teismą.

Realus įvykis: skambina žurnalistas: ką manote apie tai ir apie tai, turime anoniminį laišką. Atsakai, jog reikia pamatyti laišką, tada bus galima spręsti. Žurnalistas perpasakoja turinį, tuomet sakai - jei turinys laiško toks, kaip sakote, tuomet mano nuomonė tokia ir t.t. Sekančią dieną pusės puslapio straipsnis, kuriame nieko apie anoniminį laišką, o kelių minučių pokalbis, virtęs išsamiu pasisakymu apie problemą žmogaus, su kuriuo kalbėta lygiai 3 minutes telefonu. Ką duoti į teismą? Turėjo žurnalistas tam tikrą tikslą (nesakau užsakymą) parašyti apie reiškinį ir pritempė pasinaudojęs kažkuo prie to, ko jam reikia.

Pagrindinis klausimas dažniausiai  yra toks: kas “užsako” temas, kas siekia formuoti nuomonę? Nereikia būti dideliu viešų ryšių specialistu, kad pastebėtum gerai koordinuotą ir masyvią kampaniją pvz.: prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį. Gerbiu šį žmogų ir akivaizdžiai galiu palyginti, kaip dirbo senoji ir dabartinė ministerijos komanda. Akivaizdu, kad ministras padarė “kliudžiau”. Anot pačio Dainiaus: “Pertvarkos vyksta – skaidrumo, efektyvumo link. Tai - sunkus ir ilgas procesas, nes pasipriešinimas ir interesų kova didžiulė. Nepamirškime - kalbame apie 18 milijardų vertės turtą ir interesų grupes, kurios iki šiol labai nenoriai traukia leteną iš savo medaus statinės. Pirmą kartą istorijoje šios (turima omenyje valstybės valdomos v.b.) įmonės papildys valstybės biudžetą solidžiais 300 milijonų litų ir tai tik pradžia. Aiškios užduotys, depolitizuotos valdybos – tikslai, kurių siekiame.”

Taip ir matau kelis susėdusius medaus kopinėtojus kavinėje ir besitariančius sukurpti kompromatą, kad būtų sukalbamesnis. Bet šitie “dėdulės” tikrai nieko nepeštų jei ne leidinių savininkai ar žurnalistai su plaukiojančia etikos sąvoka. Tikrai nepatikėsiu, jog plunksnos broliai, tarp kurių didelis kiekis eruditų, taip sunkiai susigaudo, kas ir ko siekia tokiais užsakymais?
Krizės metu buvome nusigyvenę iki tiek, kad vaikščiojo pardavėjai su oficialiais įkainiais “formuoti visuomenės nuomonę”.

Užsakymų vykdytojus reikia traukti į profesinius svarstymus ir po kokių poros rimtų perspėjimų atimti teisę vadintis žurnalistu.  Suprantu, kad visiems reikia valgyti ir turi klausyti savininkų, direktorių, vaikytis reitingų, bet bent jau žinoti apie tokius neskaidrios žurnalistikos atvejus turėtų visi.

Tuomet vartotojams būtų lengviau atsirinkti kas yra tiesa, o kas -  tik užsakymas suformuoti visuomenės nuomonę.

Blogerio garbės žodis - nesu joks Kreivio ar Bundzaitės giminaitis, partietis ar bendradarbis ir nevykdau jokio užsakymo. Esu piktas dėl išplaukusios žurnalistinės etikos.

Rodyk draugams


Colbert Report: Tu kvepi kaip ožka, ups… Lietuva

Sausis 12th, 2011 setis Posted in Pasaulis, TV, Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 1 Comment »

Aš prisipažįstu, jog pražiopsojau žinutę, kad sukurtas Lietuvos kvapas ir, kad Užsienio reikalų ministerija šį kvapą išplatino per visą pasaulį. Mus pastebėjo. Nuo 1 iki 1,8 milijono turintis Stephen’o Colbert’o THE COLBERT REPORT jumoristinis šou parodė šia tema siužetą. Kiekvienas tegul pasidaro savo išvadas. Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad internete siužetą peržiūrėjo apie 10000 lankytojų, o komentatoriai visi 21 lietuviškais vardais.

Rodyk draugams


Realybė ir TV realybė

Gruodis 19th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Trendai (mados), psichologija No Comments »

Kai pirmą kartą išgirdau, kad žmonės žiūri televizorių, nes pasąmoniniam lygmenyje nori pamatyti save arba savo artimus - nustebau.

Garsus, chrestomatinis įvykis iš televizijos istorijos, kai žmonės stebėjo gaisrą kaimynystėje tiesioginės transliacijos metu ir buvo labai sunku juos priversti atsiplėšti nuo televizoriaus ir evakuotis. Bet jei pakalbėtumėte su kokiu nors ilgamečiu televizijos programų direktoriumi, jis tikrai patvirtintų psichologų teiginį.

Tikriausiai nustebtumėte sužinoję, kad vienas didžiausių kanalų Lietuvoje, prieš įsigydamas serialus, ištestuoja juos prieš tai parodydamas savo įmonėje dirbantiems vairuotojams.

Galų gale lietuviški serialai tikrai kuriami ne dėl to, kad tai pigiau - toli gražu,- nors ir brangesni, jie daug stipriau įtraukia. Juk tūlam vidurio Lietuvos gyventojui žymiai lengviau save identifikuoti su Kovaldu nei su Konsuela. Nors pagal registruojamų serialo herojų vardų naujagimių tarpe nemažai yra ir pastarųjų.

Televizija pretenduoja kopijuoti realybę, kita vertus ją šiek tiek keisdama (iškreipdama) savo naudai. Anksčiau vyravo neginčijama nuomonė - jei parodė per TV ar parašė laikraštis - absoliuti tiesa. Paskutiniu metu vykstantys kanalų kūrybinių komandų ir leidėjų kovos dėl tų pačių įvykių ir faktų traktavimo įvedė sveiką abejonę: ar tikrai viskas kas rodoma - tiesa? Ar už pozicijų ir teiginių nesislepia kažkieno interesai? Ar rodoma taip kaip yra, ar taip kaip reikia?

Stephen’ui J. Dubner’iui vienam iš  SuperFreakonomics autorių iškilo klausimas: Kodėl žmonės galvoja, kad tiek daug mirštančių ligoninės priimamajame? Galbūt todėl, kad toks įspūdis susidaro žiūrint televiziją. Izraelio komunikacijų mokslininkas Emyras Hetsroni atliko tyrimą, išanalizavęs visą sezoną JAV ligoninės priimamojo dramų, tokių kaip “Čikagos viltis” ar “Grey Anatomija”, kurį pavadino “Jei tu turi būti gydomas stacionare, tai bet kuriame, tik ne televiziniame”.

Paaiškėjo, kad televizijos pacientai daug dažniau miršta nei ligoninės pacientai realiame gyvenime. Be to jie dažniau būna jauni, sunkiai sužeisti baltieji vyrai (pageidautina gerai atrodantys). Peržiūrėkite šiuos duomenis paimtus iš knygos SuperFreakonomics.

Rodyk draugams


Blogiausių reklamų Top 10

Spalis 27th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Trendai (mados) 4 Comments »

The Consumerist prieš mėnesį surengė absoliučiai blogiausių Amerikos reklamų rinkimus (AWAIA). Skaitytojų buvo prašoma atsiųsti, pasiūlyti, nominuoti jiems labiausiai įsipykusias, pabodusias, kitaip tariant, blogiausias reklamas.

Blogiausia visų laikų reklama internautų pripažinta Staples “VAU! Va čia tai žema kaina!”.

Daugiausiai erzinantis žmogaus pasirodymas - McDonald’s “NE, tik ne prieš mano kavą”

Labiausiai erzinantis animuotas kalbadaiktis.

Arba baisiausia reklama.

O ką jei pabandytumėme sudėlioti lietuvišką blogiausių reklamų top’ą? Siūlykite 2010 metų kandidatus vartojimo.blogas@gmail.com.

Rodyk draugams


Kitokialietuvininkai “kelia pūką”

Spalis 24th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Trendai (mados) No Comments »


Manau, kad daugelis, vienu ar kitu būdu, bent akimirkai, perjungdamas TV arba radiją, buvo “užsirovęs” ant Pūko. Aš turiu omenyje ne muziką, ne žinias, ne retransliacijas, bet originalų turinį, kurį kuria pats savininkas, pasikviesdamas svečius į laidą ir diskutuodamas valandomis apie tai, kaip reikia keisti situaciją Lietuvoje.

Neslėpsiu, jog pirmą sykį susidūriau su “keliamo pūko” fenomenu giminaičių kaime, paprašytas perprogramuoti televizorių. Prašymas skambėjo maždaug taip - Pūko televiziją perkelk kur nors arčiau, nes mes mėgstame pasiklausyti tai, kas ten kalbama.

Man, prisimenu, pakako penkių minučių tam, kad įvertinti pokalbio pobūdį ir turinį. Supratau viena - pokalbiai tikrai skirti ne man, laida aiškiai buvo orientuota į kaimo žmones ir krapštė jų kraujuojančias žaizdas, barstydami druska, kalbėdami apie tai, kokia bloga yra dabartinė valdžia, visiškai nebandydami paaiškinti kas iš tikrųjų vyksta.

Šį savaitgalį patekęs į daugeliui radijo stočių nedraugišką duobę aptikau pažįstamo nestandartinės Lietuvos istorijos paskaitų skaitovo balsą - Aivaras Citronas Lileika eteryje su ponu Pūku kalbėjo apie Kitokią Lietuvą.

Išklausiau beveik visą laidą, tiksliau jos kartojimą, nors bendrakeleiviai kelis kart primygtinai prašė perjungti. Iš transliacijos supratau, jog Aivaras, kaip ir laidos šeimininkas yra judėjimo “Kitokia Lietuva” prezidiumo narys. Supratau, jog šalia pokalbių apie praeitį laidoje skambėjo kvietimas būti “Pilies Ietimis” kovotojais už savo teises ir gerbūvį, pateikiama labai aptaki statistika, dalijami pažadai turėti minimalų 6000 litų atlyginimą, atvirai kviečiama nepaklusti, kelti konkrečius reikalavimus valdžiai, kovoti, pavyzdžiui, su elektros kainų kėlimu.

Aš ir pats nekartą savo įrašuose kviečiau žmones aktyviau kurti savo aplinką ir naudotis turimomis teisėmis, tačiau niekada negalvojau, kad galiu būti palaikytas kitokialietuvininku.  Siūlau patiems peržiūrėti laidos įrašą su visais ten nuskambančiais “juokeliais” ir patiems pasitikrinti savo tolerancijos lygį, nes jaučiu, kad su šitais žmonėmis dar teks susidurti ir ne kartą. Taip kaip Arbatėlės judėjimas, pradėjęs JAV nuo protestų organizavimo, dabar jau turi palaikančius atstovus Kongrese. Sunkmetis sudaro palankias sąlygas anarchijai.

Rodyk draugams


Šoko terapija - būdas rinkti pinigus

Spalis 22nd, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, TV, psichologija, socialinė reklama 1 Comment »

Jei kas nors priėjęs paklaustų: ar rastumėte, kur prasmingai išleisti geriau gyvenančiųjų paaukotus pinigus? Greičiausiai per daug nesusimąstęs atsakytumėte - aišku taip. Kai tuo tarpu, retas kuris pagalvoja, kad mes tikrai gyvename geriau už kai kurias, kelis kartus didesnes šalis (pvz. Baltarusiją) ar net žemynus (pvz. Afriką)

Netradicinį ir, sakyčiau, tikrai šokiruojantį būdą rinkti pinigus sugalvojo Airijos UNICEF komitetas. Jei kas nors įrašo tavo vardą ir pavardę į “draugų” sąrašą, įkelia tavo elektroninio pašto adresą, tave pasiekia Six News žinių reportažas, kuris abejonių autentiškumu nekelia. Reportaže kalba kino, sporto žvaigždės, tave keikia močiutė ir taip toliau - išbandykite patys.

Gaila, kad numeris nurodytas žinutės gale neveikia, bučiau tikrai išsiuntęs tą eurą. Esame įpratę aukoti pinigus tik verkdami į nosinę. Man asmeniškai toks būdas žymiai priimtinesnis. Jei vis dėl to užsimanysite po reportažo padaryti gerą darbą - Lietuvos Unicef komiteto puslapis yra čia.

Rodyk draugams


Ar pateisinamas pinigų prasimanymas bet kokia kaina?

Spalis 6th, 2010 setis Posted in Socialiniai tinklai, TV, blogai, psichologija, socialinė reklama, sveikata 1 Comment »

Teko dalyvauti vieno vakarėlio kompanijos diskusijoje: ar gali tokios laidos, kaip “Turtuoliai ir vargšai”, paskatinti išmaldos prašyti ne tik tuos, kurie yra beviltiškoje situacijoje, bet ir tuos, kurie, pavyzdžiui, tingi? Iš principo vyravo dvi nuomonės - vieni teigė, kad apsimetinėti ir prašyti išmaldos, turint būstą ir tingint užsiimti veikla - žema, kiti aiškino, kad pats išmaldos prašymas yra toks gniuždantis dalykas, kad kiekvienas, kuris ryžtasi tai daryti, yra vertas paramos.

Vienas didelės pieno perdirbimo įmonės savininkas teigė, kad jis yra atlikęs skaičiavimus, kad kiekvienas bedarbis, turintis kad ir nedidelį savo ūkį, nusipirkęs vieną karvę ir parduodamas primelžiamą pieną, galėtų turėti per mėnesį minimum 800 litų pajamų. Jeigu šie skaičiavimai teisingi - ar nedarbas tokiu atveju nėra tiesiog tingėjimas? Gal tai puikus pasiūlymas kaip spręsti bedarbių klausimą kaimo vietovėse.

Bet grįžkime prie išmaldos prašymo. Viena iš šviežių ir toli gražu ne vienintelė istorija: Mičigano gyventoja Carol Lynn Schnuphase buvo apkaltinta išviliojusi virš 7000 dolerių paramą iš geranoriškų rėmėjų tariamam vėžio gydymui. Esmė ta, kad moteris ne pati sakė serganti vėžiu, bet savo dvylikamečiam sūnui skuto plaukus ir antakius, bei girdė opiatus su sultimis. Visą informaciją ji talpino savo sukurtame Facebook profilyje. Įtarimas kilo giminėms, kai ji socialiniame tinkle pranešė, kad sūnus mirė, ji neturi už ką jo palaidoti ir todėl laidotuvių nebus!

23-metų Ashley Kirilow, pasiskelbęs tariamai sergantis vėžiu, surinko 20.000 dolerių labdarą ir buvo nuteistas dviems metams.

Yra tekę girdėti, kad ir Lietuvoje prieš daugelį metų vyko viena didelė lėšų rinkimo kampanija sunkiai sergančiam vaikui (istorija buvo ir TV kanaluose), tik vėliau paaiškėjo, kad tėvas, organizavęs pinigų rinkimus, buvo narkomanas.

Nežinau, kaip jums, bet man norisi tikėti, kad kiekvieną kartą, atiduodant bent vieną litą iš savo kišenės prašančiajam, jis bus panaudotas prasmingai. Prašytojas turi prisiimti visą atsakomybę tiek už surinktas lėšas, tiek už melagingą prašymą prieš visus, paramos ieškančius žmones.

Rodyk draugams