BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ruso turisto

Sausis 6th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 2 Comments »

Ar teko jums neseniai pabūti sostinę lankančio turisto kailyje? Ne? Tuomet verta paskaityti.
Keletą dienų turėjau svečių iš užsienio. Teko praeiti visais turistiniais maršrutais ir išbandyti visą sistemą pačiam.

Atvykimas.

Svečias nors ir iš toli, bet atvyko iš Rygos - kas turbūt visiškai nenuostabu, turint omenyje mūsų ir “braliukų” susisiekimo galimybes. Pirmas iššūkis - kaip atvykti į Vilnių? Aš įsivaizdavau, kad taip kaip ir seniau, yra traukinys. Iš forumuose rastų susirašinėjimų supratau, kad ne vienas turėjau tokį įsivaizdavimą. Galvokite iš naujo - traukinių nėra. Vilnių svečiai pasiekti gali tik autobusais arba taksi, kurį pamėgo airBaltic, kaip pakaitalą, kuomet gainioti lėktuvą neapsimoka. Tvarkaraščiai, kurie įdėti internete, su tais, pagal kuriuos važiuoja autobusai, nesutampa! Kaip reikia jaustis, kai pavyzdžiui puslapyje autobusubilietai.lt pažymėjus tarptautinį reisą Vilnius - Ryga išlenda užrašas: “Atsiprašome, paiešką atitinkančių reisų nėra” ? Tokius UAB Kautra ”pokštus” reikėtų vertinti kaip vartotojų klaidinimą. Iš vienos pusės puslapis padarytas su pretenzija, kad vartotojas susidarytų įspūdį, jog pas juos galima įsigyti visiškai visus bilietus į autobusų reisus (pvz. pasiūlomas didelis galimų krypčių sąrašas), kita vertus metamas atsakymas, kad tokių reisų nėra. MELAS. Visiškai lietuviškas priėjimas prie verslo:  jei aš nevežu - reiškia neveža niekas. Nei sau, nei kitiems. Išvis Lietuvos turizmo departamento vietoje reikalaučiau, jog nors iš dalies valstybinės įmonės (pvz:. Lietuvos Geležinkeliai) bent jau užsimintų apie alternatyvaus susisiekimo galimybes. Juk tai visų mūsų interesas. Tik Google praneša , kad yra dar Eurolines, Ecolines. Žodžiu, tenka paieškoti.

Apgyvendinimas

Sekantys klausimai - kur apgyvendinti? Ką parodyt, kur nuvesti?
Įlendu į savaitgalis.lt - visai patogu pasižiūrėti. Tačiau kai paskambinu jų pateiktu svečių namų telefonu, suirzusi moteriškė atrėžia: “Ir iš kur jūs traukiate šitą telefoną? Svečių namų seniai nebėra, nebeegzistuoja”. Hotels.lt taip pat staigmena - viešbutis geroje vietoje; internetu leidžia užsakyti kambarį; galvoju - prieš tai pasiskambinsiu, pasiteirausiu apie sąlygas.  Sako -  jūs ką?? mes neturime vietų… Še tau boba ir devintinės. Kitas galimas pasirinkimas pagal kriterijus - kažkur pakeliui į Naująją Vilnią arba brangu. Rezultate, sužinau per pažįstamus jog Ecotel viešbutis - geras, centre, prieinamos kainos ir užsakau.

Pramogos

EB.lt ir savaitgalis.lt ieškau renginių. Pasirinkimas tikrai labai menkas: vos keli renginiai ir tie patys susiję su rimtąja muzika, jei nekreipsime dėmesio, jog labai daug dėmesio skirta “renginiams” prekybos centruose ir kino teatruose. Ateina mintis - gal tokiu metu mažai turistų? Užtat randu ekskursiją po senamiestį užsienio kalba, bet jokio šanso užsakyti internetu - kreipkis į turistų informacijos centrą. Kitas stebuklas - nuvykus į nurodytą vietą, jokių banko kortelių - tik gryni į rankas gidui, susitikimas prie Katedros varpinės. Ačiū Dievui, internete bent jau sukelti maršrutai ir vietos, kurios, anot turistų informacijos centrų , vertos parodyti.
Na, kad ekskursijos pėsčiomis šiomis dienomis galėjo baigtis ligoninėje, numirus nuo išsekimo, klampojant per užpustytus šaligatvius ar užsimušus kertant ledinę gatvę - niekam ne paslaptis.
Suprantu, kad sniegas iškrito dideliais kiekiais ir netikėtai, bet bent jau susidariusį ledą pabarstyti tikrai galima. Bent keliose apžvalginėse vietose (Pučkorių atodanga, apžvalgos aikštelė virš Užupio) buvo nevalytos išvis ir matėsi įstrigusiųjų vėžės.

Maitinimas

Aš seniai senamiestyje valgiau kavinėje, bet labai nustebau pamatęs kiek jų išvis beliko. Dar keletas atradimų: restoranas La Pergola, turintis savo meniu tikrai nuostabią kulinarinę kelionę po Lietuvos regionus, dirba tik nuo 18 valandos. Kavos Užupyje su vaizdu į senamiestį gali atsigerti ne anksčiau kaip nuo 12.00. Ozo “Seklyčioje” cepelinai netikėtai baigiasi, o atsiskaityti gali tik grynais ir apie tai pasako tik po fakto. Vyraujantys suvenyrai: Pilies gatvėje gintaro dirbiniai ir kažkodėl matrioškos. Moteris Gedimino pilies kasoje baksnodama į “Miesto svečio kortelę” užsieniečiams angliškai bando paaiškinti dviem žodžiais: Pay part, pay part, pay part, kol pastarieji, nebenorėdami tęsti frustracijos, palinksėjo stikliniais veidais, jog neva supranta, ir išėjo nenuėję į ekskursiją.

Pagyros

Tikrai nebuvo viskas vien blogai. Labai malonus, nors keistas atradimas, buvo užkandinė priešais Arkos galeriją su Ikarus autobuso korpusu - baru, senoviniais taksofonais, ryškiu interjeru ir iškaba “Тайкос ул” ir labai malonia poliglote barmene. Labai paslaugūs Šekspyro viešbučio restorano darbuotojai ir maistas jame. Gražiai sutvarkyta Aušros vartų koplyčia, gal net per daug. Demokratiška ir draugiška pranciškonų vienuolių sukurta atmosfera Bernardinuose su gyva prakartėle. Dieviškas dainuojančios balsas  Kazimiero bažnyčios mišiose. Maloni Užupio Itališkos vyninės darbuotoja. Valomas ir prižiūrėtas, nežiūrint gausaus sniego, Belmonto kompleksas. Geraširdis ir bendraujantis Gedimino kalno funikulieriaus prižiūrėtojas. Labai malonios ponios ir aukšto lygio servisas Paukščių Tako restorane (LRTC). Faktas tik tas, kad Vilnius šiomis dienomis ūžė nuo rusakalbių turistų, kurie turi aibę švenčių ir, ko gero, pinigų. Klausimas ką jie čia rado ir ar dar grįš?

Rodyk draugams


Vartotojų “užmaršumas”

Gruodis 22nd, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija No Comments »

Nauja kelių aukštų parduotuvė miesto centre - puiki vieta Kalėdinėms dovanėlėms. Perkame dviese, rankos pilnos prisirinktų ir apmokėtų prekių viršutiniuose aukšte, tada dar pakeliui pačiuptų smulkmenų, artėjant prie išėjimo kasos. Atsiskaitome - išdidžiai atsilabinę išeiname į pūgą ir tik tada suprantu, kad vienoje rankoje šalia apmokėtų viršutinio aukšto prekių rankose laikau kelis niekniekius už kokį dešimt litų iš pirmo aukšto ir akivaizdžiai neapmokėtus. Grįžtame apmokėti. Jokių klausimų nekyla niekam, įskaitant ir kasininką. Normalu.

Paklausite - o drama tai kur? Drama tame, kad išspausdinus straipsnį apie tai, kad moteriškė rado lagaminą su pinigais viešoje vietoje ir ieškojo kam gražinti sukelia dideles diskusijas darbo kolektyve. Vyraujanti nuomonė - “ot durnė”.

Greičiausiai tie, kurie neneštų rastų pinigų, nenuneštų ir užmirštų apmokėti prekių. O juk už tą amneziją sumoka sąžiningi vartotojai. Pavyzdžiui Norfa prekybos tinklas atskleidęs savo antkainį ir jo sudėtį įvardijo, kad net 9% sudaro pirkėjų užmaršumas.

“Vagysčių” statistika Baltijos šalyse pasikirsto maždaug taip: pirkėjai – 43 procentai, nesąžiningi darbuotojai – 34, tiekėjai – 9, o dar 14 proc. žalos tenka administracijos darbuotojams.

Pastaraisiais metais vagiamų prekių asortimentas keitėsi – imamos ne tik brangios, lengvai realizuojamos prekės, bet ir viskas, ką galima suvartoti ar panaudoti pačiam vagiui. Be to dabar išskirti vagį iš minios sunkiau, mat prekes bando nudžiauti ir iš pirmo žvilgsnio inteligentiški, neskurstantys žmonės.

“Prabangesnių parduotuvių apsaugos specialistai sako, kad sunkmečio pradžioje buvo juntamas vagysčių bumas, privertęs padidinti investicijas į apsaugos priemones”, - praneša LTV naujienų tarnyba.

Taigi, jeigu svetimo turto nusavinimas daugelio laikomas normalumo (ne durnumo) požymiu, tai gal ir įtariamos Jurgelevičiūtės poelgis gali būti toleruojamas. Gal Jurgelevičiūtė -  tai svieto lygintojas, juk įtariama atiminėjusi iš tų, kurie “pertekę”, net nepastebėjo kurį laiką, kad daiktai dingsta. Vat dar jei būtų padalinusi tiems, kam trūkumas, žiūrėk turėtumėm dar vieną judėjimą, protestus su maldomis, pasipriešinimą teismams ir t.t.  Kai pagalvoji, tai… Linksmų švenčių.

Rodyk draugams


Realybė ir TV realybė

Gruodis 19th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Trendai (mados), psichologija No Comments »

Kai pirmą kartą išgirdau, kad žmonės žiūri televizorių, nes pasąmoniniam lygmenyje nori pamatyti save arba savo artimus - nustebau.

Garsus, chrestomatinis įvykis iš televizijos istorijos, kai žmonės stebėjo gaisrą kaimynystėje tiesioginės transliacijos metu ir buvo labai sunku juos priversti atsiplėšti nuo televizoriaus ir evakuotis. Bet jei pakalbėtumėte su kokiu nors ilgamečiu televizijos programų direktoriumi, jis tikrai patvirtintų psichologų teiginį.

Tikriausiai nustebtumėte sužinoję, kad vienas didžiausių kanalų Lietuvoje, prieš įsigydamas serialus, ištestuoja juos prieš tai parodydamas savo įmonėje dirbantiems vairuotojams.

Galų gale lietuviški serialai tikrai kuriami ne dėl to, kad tai pigiau - toli gražu,- nors ir brangesni, jie daug stipriau įtraukia. Juk tūlam vidurio Lietuvos gyventojui žymiai lengviau save identifikuoti su Kovaldu nei su Konsuela. Nors pagal registruojamų serialo herojų vardų naujagimių tarpe nemažai yra ir pastarųjų.

Televizija pretenduoja kopijuoti realybę, kita vertus ją šiek tiek keisdama (iškreipdama) savo naudai. Anksčiau vyravo neginčijama nuomonė - jei parodė per TV ar parašė laikraštis - absoliuti tiesa. Paskutiniu metu vykstantys kanalų kūrybinių komandų ir leidėjų kovos dėl tų pačių įvykių ir faktų traktavimo įvedė sveiką abejonę: ar tikrai viskas kas rodoma - tiesa? Ar už pozicijų ir teiginių nesislepia kažkieno interesai? Ar rodoma taip kaip yra, ar taip kaip reikia?

Stephen’ui J. Dubner’iui vienam iš  SuperFreakonomics autorių iškilo klausimas: Kodėl žmonės galvoja, kad tiek daug mirštančių ligoninės priimamajame? Galbūt todėl, kad toks įspūdis susidaro žiūrint televiziją. Izraelio komunikacijų mokslininkas Emyras Hetsroni atliko tyrimą, išanalizavęs visą sezoną JAV ligoninės priimamojo dramų, tokių kaip “Čikagos viltis” ar “Grey Anatomija”, kurį pavadino “Jei tu turi būti gydomas stacionare, tai bet kuriame, tik ne televiziniame”.

Paaiškėjo, kad televizijos pacientai daug dažniau miršta nei ligoninės pacientai realiame gyvenime. Be to jie dažniau būna jauni, sunkiai sužeisti baltieji vyrai (pageidautina gerai atrodantys). Peržiūrėkite šiuos duomenis paimtus iš knygos SuperFreakonomics.

Rodyk draugams


Ajurveža ar neveža?

Gruodis 12th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija, sveikata 1 Comment »

Šiomis dienomis Lietuvoje pirmąkart viešėjo Oleg’as Torsunov’as. Lietuvaičiai jau keletą metų važinėja į jo paskaitas Rygoje, platina tarpusavyje audio įrašus. Galima teigti, jog šis lektorius tikrai nebuvo naujiena besidomintiems Vedų kultūra. Tą patvirtina ir 400 žiūrovų apgultis visų penkių paskaitų ciklo metu. Jau vien ką reiškia po vilniečių rankas vaikščioję rusų radijo stoties įrašai, kurių metu gyvame eteryje telefoninio pokalbio metu Torsunov’as užsiimdavo pašnekovų diagnostika iš balso ir sveikos gyvensenos rekomendacijomis.
Ką bendro Vartojimo.blogas turi su Torsunovu, Ajurveda. Manau, kad šis Ajurvedos Akademijos renginys yra trend’o apraiška, kurio ignoruoti tiesiog nebeįmanoma, nes apie jį sukasi ne tik knygų leidyba, mokymai - paskaitos, vaistažolės, kosmetika, farmacija, mityba, masažai, natūralios medicinos centrai, tortai - saldumynai ir dar Dievai žino kas.


Rekomenduoju pasiskaityti ir pasigilinti kiekvienam dar nesusidūrusiam  su pirminiais medicinos šaltiniais. Pusę lūpų kalbama, kad net mūsų medicinos autoritetų tarpe Ajurveda tariama su didele pagarba ir teigiama, kad netrukus išvysime net ir universitetinių studijų programą.

Rodyk draugams


Zero kraujo dėmių išėmėjas arba Kovaldo šampūnas

Gruodis 5th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), reklama 1 Comment »

Limited Edition - turbūt, geriausia būtų versti - gaminių kiekis ribotas. Užsienio kompanijos dažnai daro taip vadinamus riboto kiekio specialiuosius gaminius. Sakoma tam, kad patenkintų įvairias netradicinio poreikio nišas, kurios leidžia praplėsti vartotojų kiekį arba lojalumą. Kita vertus, dažniausiai specialieji gaminiai kainuoja šiek tiek brangiau.

Pasaulyje susiklosčiusi tradicija tuos gaminius išleisti švenčių proga. Consumer Reports pabandė išgaudyti dalį tokių gaminių:

Pentax Vaivorykštės šviesumo fotoaparatas pagamintas Japonijos rinkai.

Motorola Droid 2 Verizon užsakymu. Vienas iš aukščiausiai vertinamų išmaniųjų telefonų, kuris įvilktas į garsiojo roboto R2 D2 stilių.

Tom Tom Žvaigždžių Karų navigatorius. Lai jėga būna jūsų vedliu.

Anglijos rinkai Sony Bravia LCD su įmontuotu PlayStation.

Prancūzų dizainerio Ruby Tron stiliaus motociklininko šalmas.

Odinis kostiumas Tron stiliuje, taip pat daromos Wolverine iš X- men 2, Batman’o ir Juodojo Riterio bei Geležinio žmogaus replikos.

Kažkokie proginiai ar specialūs gaminiai atvežami ir iki mūsų, bet būtų visai nieko pavyzdžiui 2010 metų, spėju žiūrimiausio filmo Avataras ir Biok laboratorijos šampūno bendras gaminys. Greičiausiai tai neapsimokėtų dėl įsigijimo teisių, bet koks Fermentos Zero kraujo dėmių išėmėjas ar Kovaldo šampūnas gal ir prasisuktų :)

Rodyk draugams


Atskleista PASLAPTIS

Gruodis 3rd, 2010 setis Posted in Pasaulis, Trendai (mados), pareigūnai, psichologija 2 Comments »

Šiuo metu visą pasaulį krečia paslapčių atskleidimo pasekmės. Kas tai per reiškinys? Ką reiškia būti žmogumi, kuris, vedamas jam vienam suprantamų motyvų, atskleidžia paslaptis? Ką reiškia būti žmogumi, kurio paslaptį atskleidė? Turbūt, tiek su viena, tiek su kita būsena yra susidūręs kiekvienas.

Paslapties atskleidimo sąmokslo saldumas ir pažeminimo kartėlis. Psichologai teigia, jog yra  destruktyvios ir naudingos paslaptys. Destruktyvios paslaptys griauna santykius ir pasitikėjimą.  Naudingos paslaptys kuria intrigą, nesukeldamos žalos. Patariama pasidalinti paslaptimi tuomet, kai kitas žmogus turi neginčijamą teisę ją sužinoti arba tada, jei žinote, kad jūsų atvirumas išgelbės griūvančius santykius ir pasitikėjimą.

Aišku, paslaptis paslapčiai nelygu. Ar tai, jog penkiasdešimtmetė moteris nuo savo vyro slepia, jog jau du dešimtmečius dažosi plaukus ar depiliuoja kojas - paslaptis? Ar paslaptis tai, kad bendradarbė turi meilužį? Ar paslaptis, kad kompanija įsigijo ir po pusmečio ims diegti naujausią technologiją, leisiančią atsiplėšti nuo konkurentų (BK požiūriu tikrai taip). Ar fokusininkas su kauke, atskleidžiantis fokusus, kurie daugeliui užkerta galimybę užsidirbti pinigų - sukčius?  Ar WikiLeaks paviešinimai, galintys išprovokuoti karinius veiksmus, - tai žmonių teisė žinoti?

Turbūt vienareikšmiškai atsakyti sunku, o atsakymas greičiausiai priklauso nuo to ar ta paslaptis kaip nors jus liečia - destruktyviai ar naudingai.
Ar turi pasaulis neginčijamą teisę žinoti tai, kas paviešinta? Taip ir girdžiu choru TAIP. O jei -  tai jūsų paslaptys ir vidiniai susirašinėjimai su bičiuliu apie sutuoktinį arba kandžios - nešvankios replikos apie klientus? TYLU…

Aš žiūriu paprastai - jau ir taip to pasitikėjimo nėra daug visu tuo, kas vyksta pasaulyje. Paversti viską chaosu, prisidengiant “tauta juk turi žinoti”, užtenka akimirkos.
Klausimas ar tie, kurie “išduoda”, yra vedini šviesių tikslų ar noro į save atkreipti dėmesį, net destrukcijos būdu?

Jei nepastebėjot, atskleisti paslaptį - madinga.

Rodyk draugams


Kaip vyksta sprendimo pirkti priėmimas?

Lapkritis 30th, 2010 setis Posted in Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija, reklama No Comments »

Naujausi tyrimai ir studijos rodo, kad geresnis smegenų funkcionavimo supratimas gali pakeisti rinkodarą ir jos veiksmingumo vertinimą. Suformuoti naują suvokimą kaip vyksta sprendimo pirkti priėmimas.

Prieš keletą metų paskelbti žmogaus smegenų veiklos tyrimai, užduodant klausimus susijusius su prekės ženklais, sukėlė visą eilę interpretacijų. Garsusis teiginys skambėjo maždaug taip: žmogus pirmiausia priima emocinį sprendimą įsigyti vieną ar kitą prekės ženklą, o tik po to ieško pasiteisinimo ir argumentų šeimai, draugams ir artimiesiems, kodėl tai padarė.

Neurotechnologijos žada perversmą ir įrodinėja, kad daugelis visuotinai priimtų tiesų yra niekam tikusios. Gal garsi frazė “jei žinočiau, kurią dalį rinkodaros lėšų išmetu kaip į balą, būčiau milijonierius”, įgys pažodinę reikšmę.

Kita vertus, neurotechnologijos, lygiai kaip kažkada ir neurolingvistinis programavimas (NLP), sukelia daug diskusijų dėl etikos. Apie tai tikrai reikia kalbėti ir susitarti dėl ribų, kurių nevalia peržengti. Tai tas pats kaip susitarimas, jog peilis yra įrankis, naudojamas tiek duonai atriekti, tiek nužudyti.

Rodyk draugams


Mėsainis už 777 baksus

Lapkritis 26th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) No Comments »

Vieno prekybos tinklo darbuotojai teigia, kad brangiausius į Lietuvą atvežamus gėrimus nuperka… Panevėžyje. Matyt, kad jiems žemiau pristatomas burger’is taip pat nebūtų ypatinga prabanga.

Mėsainis vadinamas “Burger 777”  “Las Vegas” kazino Paryžiuje kainuoja tik 777,00 dolerius (apie 2007 litus).

Reikėtų pažymėti, kad be Kobe jautienos mėsainyje yra svogūnai, sūris brie, pancetta, 100 metų balzamiko actas ir, savaime aišku, Meino omaras. Taip pat į kainą įskaičiuotas “Dom Perignon” butelis.


Žmonės ragavę, juokauja:
“Bandelė šiame sumuštinyje - pakeista “Bentley”;
arba
“Omaras įdėtas tik dėl brangumo”;
Kitas pritaria, jog greičiausiai vėžiagyvį garina jacuzzi, todėl jis miršta prabangoje.
“Tai tikrai nebūtų labai brangu, jei daugiau nieko nevalgytum ištisus metus, tik po kąsnelį kasdien”.
Kitas rašo” “Galėtų dar atvesti mažą vyruką, kuris už tave viską sukramtytų, kad nesijaustum apiplėštas”.
“Galėtų duoti papildomai ir lipduką tokį kaip “Aš balsavau” (“Aš jį suvalgiau”)”
Arba:
“Taigi tai Kobė jautiena -  atskraidinama iš Japonijos”.
“Ne, tai tikrai Kobe Bryant’o mėsa. Štai kodėl burgeris toks brangus”.

Burger’io skonis tikrai prabangus. Omarai savo skoniu dominuoja, todėl tai daugiau omarų sumuštinis su jautiena, o ne atvirkščiai. Vis dėlto, labai skanu.


Užsisakius vyriausias virėjas atneša jį jums asmeniškai.

Rodyk draugams


Patikrintas GPS Kalėdoms

Lapkritis 22nd, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Trendai (mados) No Comments »

Kalėdos - puikus metas trūkstamai įrangai įsigyti. Tie, kas bent kartą kelionėje išbandė GPS (Global Positioning System), vargu ar norės apsieiti be jos, vykdami į nepažįstamas vietas, tolimas išvykas, pasaulio didmiesčius.

Consumer Reports pateikia išsamią penktadienio išpardavimo kainų apžvalgą, bei pateikia prietaisų apžvalgą. Bazinių navigatorių reitinguose daugiausiai balų (77) gauna Nuvi 3790T, bet rekomendaciją gauna Nuvi 3760T surinkęs 76 balus iš 100 galimų.

Rodyk draugams


Amerikietiškas pyragas nors ir kasdien

Lapkritis 16th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) 1 Comment »

Nenumaldomai artėjant Kalėdoms pirkėjai išvysta pačių netikėčiausių dalykų. Kad ir pavyzdžiui šis individualus pyrago gaminimo prietaisas.

Visiems, kurie kada nors norėjo pasigaminti garsųjį amerikietišką pyragą, bet nenorėjo dalintis su kitais (ar praleisti keletą dienų užbaiginėjant pyrago likučius), tai gali būti sprendimas - Breville pyrago gamintojas.

Tiesiog įdedi tešlą, o po to užpildą (net keturiems pyragams) ir, bent jau pasak gamintojo, lygiai po 8 minučių turi skanių pyragų.

Pyrago gaminimo prietaisas gali būti palaikytas rožinės vaikiškų keksiukų keptuvės artimu giminaičiu, renka visai padorius atsiliepimus  Williams-Sonoma puslapyje, tačiau sulaukė ne mažiau kaip dviejų nusiskundimų dėl plutelės kokybės.

Šio prietaiso kaina svyruoja apie 75 $.

Rodyk draugams