BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Gegužė 29th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), etika, psichologija, reklama, sveikata No Comments »

Svečio įrašas:

Tie, kas spygauja apie alkoholio reklamos draudimus televizijoje, tegu paklausia savęs ar šiuo metu trisdešimt penktą kartą transliuojamas 20 metų senumo filmas su prastu aktoriumi mušeika ir išdidžiu prierašu premjera juos džiugina? Aš asmeniškai noriu gerų filmų. O jei kažkas nori nusigerti, nes telikas nieko gero nerodo - nieko nuostabaus, kad padaugina. O jei tie rėksniai pasieks to, ko siekia, bus dar liūdniau. Kiek galima aiškinti žmonėms, kad už reklamos pinigus ne tik filmai, bet ir serialai, laidos perkamos. Žiūrėsime tiesiogines pamaldų transliacijas (pasaulinė premjera), kur vyną pilsto apeigų metu ir paaugliams duoda.

Taip, alkoholizmas siaubinga problema, taip, tauta baigia nusigerti, bet kodėl aš, kuris susitvarkau su alkoholiu, turiu kentėti, dėl tų, kurie nesusitvarko. Tai įsivaizduokit, kad namie ar kolektyve turite alkoholiką. Taigi jokių švenčių?- nes, neduok Dieve, kas tostą pasakys. Juk - tai skatinimas. Man išvis keista kai sakoma, jog reklama, kurią leidžiama rodyti nuo 23:00, kažkokiu tai stebuklingu būdu dar paskatina nesaikingai girtauti. Norėčiau pamatyti tuos, kurie 23 val. įsijungia TV tam, kad “dasibaigtų” pažiūrėję reklamytę. Mano patirtis rodo, kad tie kurie dusina, teliko nežiūri, o apie 23 jau būna filmukas nutrūkęs… Vat įdomu, jei ištirtų tuos nesaikingai vartojančius ar bent penkis procentus surastų tarp jų tokių, kurie reklamuojamais produktais svaiginasi. Bet visiems dzin, reklamos nemyli niekas, tai ir rėkaut galima taip susirenkant kreditus ateinantiems rinkimams. Liaudyje sakoma, kad šunį, kuris į maitinančią ranką kandą, nušaut reikia. Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Rodyk draugams


Prekės ženklai pretendentai

Gegužė 8th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, etika, psichologija, reklama 1 Comment »

Paprastam vartotojui dažnai sunku suvokti, kokią įtaką šalies įvaizdis turi prekėms ir paslaugoms. Pateikiu jums keletą šalies įvaizdžio eksperto klausimų tam, kad lengviau galėtumėte užčiuopti esmę:

Jei turėtumėte galimybę rinktis tarp dviejų vienodų ypatybių DVD, už kurį būtumėte pasiryžę mokėti daugiau - pagamintą Japonijoje ar Kinijoje?

Jei turėtumėte du vienodos kvalifikacijos kandidatus į atstovybės vadovo postą, kurį labiau tikėtina rinktumėtės - anglą ar turką?

Jei kinų valstybinis cirkas ir Nigerijos valstybinis cirkas lankytųsi jūsų mieste, iš kurio tikėtumėtės geresnio šou?

Su kuriuo iš miestų norėtumėte, kad susigiminiuotų Vilnius - Diuseldorfu ar Tirana?

Visiškai nesvarbu, kurį atsakymą pasirinkote. Jūs tai padarėte įtakoti šalies įvaizdžio. Ne veltui apsukrūs verslininkai seniai tai suprato.

Admen.ru neseniai paskelbė straipsnį, kuriame pateikiami Rusijos prekių ženklai, apsimetantys užsienietiškais.

Bork Electronic, Vinzer Corporation ir Vitesse France klaidina pirkėjus nurodydami, kad jie gamina savo prekes Europoje.

Tokia Rusijos Federalinės Antimonopolinės tarnybos (FAT) tyrimo išvada. Pažeidėjams gręsia nuo 8000 iki 44000 litų baudos. Sumos įmonėms nėra didelės, bet žala reputacijai gali turėti įtakos užimamai rinkos daliai.

Nuo sovietinių laikų vartotojams susiformavęs stereotipas, kad užsienietiški prekės ženklai gali pretenduoti į kokybės etaloną. Rusijos verslininkas siūlo produktus, pagamintus Kinijoje, Lenkijoje ir Rusijoje su gražiais užsienietiškais vardais: “Europietiška kokybė už prieinamą kainą”.

Registruotą Austrijoje prekės ženklą Vitek valdo Andrejus Dereviančenko, Golden Electronics prezidentas. Įregistravimo vieta leidžia Vitek rašyti ant dėžės “Gamintojas: Austrija”.

Scarlett priklauso Arima Holding Corp. - bendram kinų ir rusų “kūdikiui”. Daugiausiai Rusijoje perkamų virdulių gamintojas registruotas Anglijoje 1996 metais.

Vengrijoje registruoto Vigor prekės ženklo įkūrėjas Evgeni Nazarov neslepia fakto, kad tiek jų, tiek ir visų kitų, Rusijoje registruotų buitinės technikos kompanijų, visi prietaisai pirkti Pietryčių Azijos šalyse. “Mes ateiname į fabriką, peržiūrime, ką jie siūlo, pasirenkame mums patinkančius modelius ir susitariame dėl kainos, už kurią jie uždės ant virdulio mūsų prekinio ženklo pavadinimą, - sako jis .- Savo dizaino kurti nėra prasmės: brangu ir vis tiek pavogs”.

Prekiniai ženklai Techno, Trony ir Elenberg taip pat nieko bendro su vakarais neturi. Jie priklauso stambiems mažmenininkams Technosila, Mir ir Eldorado. atitinkamai. Jų nusipirkti gali tik tuose tinkluose.

Tuo tarpu Bork, prisistatančios kaip vokiška technika, galima rasti visur, nors šis prekės ženklas priklauso parduotuvių tinklui Electroflot.

Žymus kosmetikos prekės ženklas Faberlic gimė 1997 metais ir vadinosi “Rusiška linija”. Aleksejus Nečajevas ir Aleksandras Davankovas prekiavo vertybinių popierių biržoje, po to pabandė jėgas papildų gamyboje ir apsistojo kosmetikoje. Produkcija gaminama dviejose gamyklose Balašiche ir Pamaskvėje.

Ir taip toliau, ir panašiai. Visą straipsnį rusų kalba galite pasiskaityti čia. Lietuviai turėtų atrasti nemažai pažįstamų vardų. Dabar paklauskite savęs: ar ir toliau pirksite prekes, kai sužinojote, jog jos - pagamintos Rusijoje?

Rodyk draugams


REAL TIME reklamoje

Kovas 28th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Trendai (mados), psichologija, reklama 1 Comment »

Socialinių tinklų svetainė Facebook sumanė naują tikslinę sistemą orientuotą į konkretaus vartotojo poreikius: skelbimai realiuoju laiku. Kaip skelbia leidinys Defamer Australija, bendrovė jau pradėjo testuoti išradimą.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo News.com.au, jei kas nors iš Facebook vartotojų parašė “Ketinu vakarienei užsisakyti picą”, beveik iš karto jo ekrane pasirodo picerijų tinklų reklamos.  Šią sistemą  planuoja išbandyti su vienu procentu Facebook vartotojų.

Rinkos dalyviai dvejopai vertina tokias Facebook naujoves. Viena vertus, tai puiki proga proga reklamai įsitraukti į dialogą su potencialiais klientais, kita - Facebook, turės atidžiai stebėti tokių skelbimų skaičių, kad neišgąsdintų savo vartotojų.

Facebook šiuo metu yra populiariausias socialinis tinklas pasaulyje, turintis apie 600 mln atidarytų profilių. Pasak eMarketer, Facebook pajamos, parduodant reklamą, 2011 m. galėtų siekti 4,05 mlrd dolerių - beveik dvigubai, palyginti su praėjusiais metais.

Man šis pranešimas pasirodė įdomus dėl reklamos funkcijos. Žmones dažnai erzina ne jiems skirta reklama. Kai reklamdaviai orientuojasi į masinį vartotoją, auga tikimybė, jog pamatysi tai, ko tau visai nereikia. Situacija pasikeičia, jei nusprendi kažką įsigyti, tuomet imi pats ieškoti tam tikro pobūdžio reklaminių pranešimų. Šiame straipsnelyje aprašomas metodas būtų labai tikslingas. Jei sistema gebės identifikuoti žodžių junginius susijusius su poreikiais, manau, visi iš to tik išloš.

Rodyk draugams


Šventas kompotas ir draudimų ilgesys

Kovas 24th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, pareigūnai, psichologija, reklama No Comments »

Pasakęs kompanijoje, kad nevartoji alkoholio gali sukelti intrigą, anksčiau tą pasakyti būdavo gėda. Dabar gėda nekeikti alkoholio gamintojų ir visiškai nesvarbu, kad absoliuti dauguma vartoja ir vartoja nesaikingai. Tarsi kalti tie, kurie sukuria pasiūlą.

Vietoje to, kad įsisąmoninti saiką, geriau kovoti su aplinka.

Man kelia juoką ir gailestį žmonės, kurie neturi valios namuose turėti barą su alkoholiu, nes jei toks yra jis ištuštinamas tą patį vakarą, kai buvo užpildytas. Mus psichologijoje mokė, kad nereikia stengtis alkoholikui iš aplinkos pašalinti alkoholį, nes jis vis tiek suras vietą, kurioje jo yra, o tada neatsispirs.

O dar įdomu yra tai, kad neturėdami saiko, tokie žmonės, pasiekę savo dugną, meta gerti, o tada tampa aršiausiais alkoholio priešais ir blaivybės propaguotojais. Ir nesuprasi: ar jie pikti ant savęs, nes niekaip negali atsispirti pagundai pradėti gerti vėl, dėl to siekia, kad tiesiog nebūtų alkoholio jų matymo zonoje, pavyzdžiui, reklamoje; ar pikti ant kitų, kad anie turi saiką.

Man juokingos tos populistų kalbos apie tai, kad reikia viską uždrausti, lyg tai pamirštos tos Gorbačiovo laikų sauso įstatymo pamokos, kurios privedė prie to, kad konjakėlis buvo geriamas iš arbatinuko ir arbatos puodelių. Tai ne, kad pasidarytume taip kaip visoje Europoje. Mums reikia kitaip, griežčiau ir pavardes ant altoriaus iškabinti balsavusių prieš draudimus. Bažnyčia irgi savo tarpe turi piktnaudžiaujančių priemonėmis įvedančiomis į tranzą. Matyt niekas neįsiskaitė į ruošiamus įstatymus ir dar nesuprato, kad ateityje per mišias pilstys vyšnių kompotą ar gaivą kokią.
p.s. aš neturiu problemų su alkoholiu, nes jo nevartoju, bet aš gerbiu žmonių norą jo išgerti, jei jis ne paauglys ir tą daro su saiku.

Rodyk draugams


Procesas įdomiau už rezultatą

Kovas 5th, 2011 setis Posted in Be temos, Pasaulis, TV, reklama 2 Comments »

Kiekvienam turbūt yra tekę susidurti su reiškiniu, kuomet pats darymo procesas yra įdomesnis už rezultatą. Čia kaip tik pateikiu vieną iš tokių pavyzdžių. Aišku tik viena-  pinigų gamybai išleista be proto daug, o rezultate visiems atrodo, kad tai paprasčiausia kompiuterinė grafika, o ne kombinuotas filmavimas su judančiomis dekoracijomis. Nežiūrint į tai, visas filmavimo procesas ir mastelis - WOW.

Rodyk draugams


Kad susitikimai su kelių policija keltų mažiau streso

Kovas 2nd, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama No Comments »

Įsivaizduokit, praėjusį šeštadienį išvažinėju iš nedidelės gyvenvietės ir matau, kaip Kažkoks vyriškis išsijuosęs bando nufotografuoti reklaminį skydą su politikų nuotrauka neleistinai užsilikusį po agitacinės kampanijos. Užsižiūrėjęs spusteliu pedalą ir še tau, kad nori - sekančią akimirką matau mojuojantį lazdele policininką, išlendantį iš už kelkraštyje stovinčio automobilio. Greitis 63 km per valandą (galima 50). Prasmės ginčytis jokios.

Policininkai geranoriški, pasiteirauju, ar negali tik įspėti - atsakymas mandagus, bet griežtas - deja ne. Klausia ar neturiu galiojančių nuobaudų - sakau tikrai ne, jau pamiršau, kada paskutinį kartą stabdė - gal kokie keturi - penki metai atgal. Tada surašo protokolą, nudžiugindami, kad siūlo mažiausią bausmę, - nuotaika pasitaiso. O tada dar viena staigmena - pasiūlomas administracinis nurodymas. Tai yra siūloma iki tam tikros dienos (per pora savaičių) sumokėti pusę minimalios skirtos baudos (yra papildomų sąlygų). Policininkas perspėja, kad jei pavėluosiu sumokėti iki nurodytos datos teks eiti su dvigubai didesne suma į pažeidimo bylos nagrinėjimą.

Buvau girdėjęs kažkokį pranešimą per televiziją, bet kol nesusidūriau - nesupratau. Šiandien iš vienos pažįstamos gavau visą lentelę su pasikeitimais nuo 2011 kovo 1 dienos, kuria su jumis ir dalinuosi. Ačiū tam nežinomajam už lenteles, kurių autorystė nebeišliko…

Rodyk draugams


Prabangi nesąmonė

Sausis 29th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Socialiniai tinklai, psichologija, reklama 1 Comment »

Naršydamas internete aptikau kategoriją, kurią, kūrybiškai verčiant, reiktų vadinti “Prabangi nesąmonė”. Ką pasakytumėte apie aromaterapines žvakutes savo keturkojui už 80 litų vienetas?

Sniff Candles parduoda penkių kvapų žvakes: “Fart and Away” (Pabezdėk ir pabėk), “Day in the Hamptons” (Diena kaimo turizmo sodyboje) ir “Splendor in the Grass” (Prašmatnumas žolėje). Visą kvintetą galima įsigyti tik… už 380 litų. Be to, reikia nepamiršti, kad šie kvapai atlieka ir terapinę funkciją. Tai saugi, natūrali ir alternativi gyvūno globos forma - rašo pardavėjai. Geriausia potencialių klientų reakcija: “Ar atsiunčiate visa tai su “Kito šuns užpakalio” kvapu?” arba “ Mano kišenei arba šuns maistas arba žvakutės, tegu renkasi.”, dar - “Sunku suprasti kaip šunys per visus tuos milijonus metų evoliucijos išgyveno be aromaterapijos” arba “Mano šuo namuose kuria nuosavą aromaterapiją”.

Gali būti, kad nei komentuotojai, nei aš kažko esminio nesuprantame, bet ar nepaprasčiau būtų išvesti šunį pavedžioti?

Rodyk draugams


Colbert Report: Tu kvepi kaip ožka, ups… Lietuva

Sausis 12th, 2011 setis Posted in Pasaulis, TV, Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 1 Comment »

Aš prisipažįstu, jog pražiopsojau žinutę, kad sukurtas Lietuvos kvapas ir, kad Užsienio reikalų ministerija šį kvapą išplatino per visą pasaulį. Mus pastebėjo. Nuo 1 iki 1,8 milijono turintis Stephen’o Colbert’o THE COLBERT REPORT jumoristinis šou parodė šia tema siužetą. Kiekvienas tegul pasidaro savo išvadas. Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad internete siužetą peržiūrėjo apie 10000 lankytojų, o komentatoriai visi 21 lietuviškais vardais.

Rodyk draugams


Jūsų šiandien įsigytas televizorius yra beviltiškai pasenęs

Sausis 9th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, psichologija, reklama 1 Comment »

Šį sakinį perskaičiau vienoje iš CES 2011 (Consumer Electronics Show) apžvalgų ir tuomet prisiminiau ginčus su savo artimu žmogumi dėl daiktų vertės. Elektronika sensta akimirksniu.

Ar esate kada susimąstę, kad apmokėjus kasoje už įsigytą daiktą iškart praradote kokį 5 - 20 procentų jo vertės? Išvis daikto vertė yra sąlyginė sąvoka, ypač šiais interneto laikais. Man patinka toks vertės apibūdinimas - pinigų suma, su kuria esi pasiruošęs atsisveikinti mainais už daiktą.

Kad tai nebūtų vien teoriniai išvedžiojimai galime palyginimui paimti kokį nors konkretų daiktą - pavyzdžiui batus. Kiekvienas eidamas prekintis maždaug įsivaizduoja už kokią sumą avalynę nori įsigyti? O už kiek nusiperkate priklauso nuo to kokios tuo metu vyksta akcijos, ar ne taip?

Daugeliui turbūt ir aiškinti nereikėtų, kad avalynė turi savikainą (gamintojo kaina), yra dar ir pardavėjo savikaina, ir rinkos kaina. Rinkos kainos taip pat gali būti kelios - turbūt nesunku bus suprasti, jog šimtą porų batų nusipirktum už visai kitą kainą nei vieną porą (tą dabar įrodinėja visa gausybė groupon principų veikiančių puslapių).

Tai kokia vis dėl to yra batų poros kaina?

O jeigų dar pridėtumėme internetinius pirkimus aukcionu, kur pavyzdžiui didelės t.y. nelabai paklausios kojos turėtojai arba tie, kuriems nė motais mados, gali nusipirkti porą ir už eurą ar dolerį, tiesa atsisiuntimas kainuos papildomai.

Ką reiškia nuolaida batų porai 80 procentų? Ar tai, kad pardavėjas parduoda nuostolingai? Ar tai, kad jau surinko už madingų batų partiją pakankamai pelno ir tam, kad greičiau ištuštintų lentyną ir sandėlius, parduoda su minimaliu uždarbiu - o tai reiškia, kad batų pardavėjo savikaina skiriasi nuo pardavimo kainos 4 kartus?

Labiausiai mane žavi argumentacija - aš šitų batų nebenešiosiu, nes pirkau už 300 litų, o dabar galima įsigyti už 80 litų.

Bičiuliai - nesikankinkite, pirkite tik tada, kai reikia ir tik už tą pinigų sumą, su kuria esate pasiryžę atsisveikinti.

Rodyk draugams


Ruso turisto

Sausis 6th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 2 Comments »

Ar teko jums neseniai pabūti sostinę lankančio turisto kailyje? Ne? Tuomet verta paskaityti.
Keletą dienų turėjau svečių iš užsienio. Teko praeiti visais turistiniais maršrutais ir išbandyti visą sistemą pačiam.

Atvykimas.

Svečias nors ir iš toli, bet atvyko iš Rygos - kas turbūt visiškai nenuostabu, turint omenyje mūsų ir “braliukų” susisiekimo galimybes. Pirmas iššūkis - kaip atvykti į Vilnių? Aš įsivaizdavau, kad taip kaip ir seniau, yra traukinys. Iš forumuose rastų susirašinėjimų supratau, kad ne vienas turėjau tokį įsivaizdavimą. Galvokite iš naujo - traukinių nėra. Vilnių svečiai pasiekti gali tik autobusais arba taksi, kurį pamėgo airBaltic, kaip pakaitalą, kuomet gainioti lėktuvą neapsimoka. Tvarkaraščiai, kurie įdėti internete, su tais, pagal kuriuos važiuoja autobusai, nesutampa! Kaip reikia jaustis, kai pavyzdžiui puslapyje autobusubilietai.lt pažymėjus tarptautinį reisą Vilnius - Ryga išlenda užrašas: “Atsiprašome, paiešką atitinkančių reisų nėra” ? Tokius UAB Kautra ”pokštus” reikėtų vertinti kaip vartotojų klaidinimą. Iš vienos pusės puslapis padarytas su pretenzija, kad vartotojas susidarytų įspūdį, jog pas juos galima įsigyti visiškai visus bilietus į autobusų reisus (pvz. pasiūlomas didelis galimų krypčių sąrašas), kita vertus metamas atsakymas, kad tokių reisų nėra. MELAS. Visiškai lietuviškas priėjimas prie verslo:  jei aš nevežu - reiškia neveža niekas. Nei sau, nei kitiems. Išvis Lietuvos turizmo departamento vietoje reikalaučiau, jog nors iš dalies valstybinės įmonės (pvz:. Lietuvos Geležinkeliai) bent jau užsimintų apie alternatyvaus susisiekimo galimybes. Juk tai visų mūsų interesas. Tik Google praneša , kad yra dar Eurolines, Ecolines. Žodžiu, tenka paieškoti.

Apgyvendinimas

Sekantys klausimai - kur apgyvendinti? Ką parodyt, kur nuvesti?
Įlendu į savaitgalis.lt - visai patogu pasižiūrėti. Tačiau kai paskambinu jų pateiktu svečių namų telefonu, suirzusi moteriškė atrėžia: “Ir iš kur jūs traukiate šitą telefoną? Svečių namų seniai nebėra, nebeegzistuoja”. Hotels.lt taip pat staigmena - viešbutis geroje vietoje; internetu leidžia užsakyti kambarį; galvoju - prieš tai pasiskambinsiu, pasiteirausiu apie sąlygas.  Sako -  jūs ką?? mes neturime vietų… Še tau boba ir devintinės. Kitas galimas pasirinkimas pagal kriterijus - kažkur pakeliui į Naująją Vilnią arba brangu. Rezultate, sužinau per pažįstamus jog Ecotel viešbutis - geras, centre, prieinamos kainos ir užsakau.

Pramogos

EB.lt ir savaitgalis.lt ieškau renginių. Pasirinkimas tikrai labai menkas: vos keli renginiai ir tie patys susiję su rimtąja muzika, jei nekreipsime dėmesio, jog labai daug dėmesio skirta “renginiams” prekybos centruose ir kino teatruose. Ateina mintis - gal tokiu metu mažai turistų? Užtat randu ekskursiją po senamiestį užsienio kalba, bet jokio šanso užsakyti internetu - kreipkis į turistų informacijos centrą. Kitas stebuklas - nuvykus į nurodytą vietą, jokių banko kortelių - tik gryni į rankas gidui, susitikimas prie Katedros varpinės. Ačiū Dievui, internete bent jau sukelti maršrutai ir vietos, kurios, anot turistų informacijos centrų , vertos parodyti.
Na, kad ekskursijos pėsčiomis šiomis dienomis galėjo baigtis ligoninėje, numirus nuo išsekimo, klampojant per užpustytus šaligatvius ar užsimušus kertant ledinę gatvę - niekam ne paslaptis.
Suprantu, kad sniegas iškrito dideliais kiekiais ir netikėtai, bet bent jau susidariusį ledą pabarstyti tikrai galima. Bent keliose apžvalginėse vietose (Pučkorių atodanga, apžvalgos aikštelė virš Užupio) buvo nevalytos išvis ir matėsi įstrigusiųjų vėžės.

Maitinimas

Aš seniai senamiestyje valgiau kavinėje, bet labai nustebau pamatęs kiek jų išvis beliko. Dar keletas atradimų: restoranas La Pergola, turintis savo meniu tikrai nuostabią kulinarinę kelionę po Lietuvos regionus, dirba tik nuo 18 valandos. Kavos Užupyje su vaizdu į senamiestį gali atsigerti ne anksčiau kaip nuo 12.00. Ozo “Seklyčioje” cepelinai netikėtai baigiasi, o atsiskaityti gali tik grynais ir apie tai pasako tik po fakto. Vyraujantys suvenyrai: Pilies gatvėje gintaro dirbiniai ir kažkodėl matrioškos. Moteris Gedimino pilies kasoje baksnodama į “Miesto svečio kortelę” užsieniečiams angliškai bando paaiškinti dviem žodžiais: Pay part, pay part, pay part, kol pastarieji, nebenorėdami tęsti frustracijos, palinksėjo stikliniais veidais, jog neva supranta, ir išėjo nenuėję į ekskursiją.

Pagyros

Tikrai nebuvo viskas vien blogai. Labai malonus, nors keistas atradimas, buvo užkandinė priešais Arkos galeriją su Ikarus autobuso korpusu - baru, senoviniais taksofonais, ryškiu interjeru ir iškaba “Тайкос ул” ir labai malonia poliglote barmene. Labai paslaugūs Šekspyro viešbučio restorano darbuotojai ir maistas jame. Gražiai sutvarkyta Aušros vartų koplyčia, gal net per daug. Demokratiška ir draugiška pranciškonų vienuolių sukurta atmosfera Bernardinuose su gyva prakartėle. Dieviškas dainuojančios balsas  Kazimiero bažnyčios mišiose. Maloni Užupio Itališkos vyninės darbuotoja. Valomas ir prižiūrėtas, nežiūrint gausaus sniego, Belmonto kompleksas. Geraširdis ir bendraujantis Gedimino kalno funikulieriaus prižiūrėtojas. Labai malonios ponios ir aukšto lygio servisas Paukščių Tako restorane (LRTC). Faktas tik tas, kad Vilnius šiomis dienomis ūžė nuo rusakalbių turistų, kurie turi aibę švenčių ir, ko gero, pinigų. Klausimas ką jie čia rado ir ar dar grįš?

Rodyk draugams