BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tiems, kas nuo Naujųjų keis gyvenimą

Sausis 2nd, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, blogai, psichologija 1 Comment »

Tik ką, praūžus šventėms, norisi kažko nesudėtingo, bet vertingo. Dažnas naujųjų metų naktį lengva ranka pažada keisti gyvenimą. Internete aptikau skaitytojų atsiųstų knygų sąrašą, kuris, anot sudarytojų, pakeitė gyvenimą:

1984 - George Orwell

A Short History of Nearly Everything - Bill Bryson

Ariel - Sylvia Plath

Cat’s Cradle - Kurt Vonnegut

Crooked Cucumber - The Life and Zen Teaching of Shunryu Suzuki

Disturbing the Peace - Vaclav Havel

Extremely Loud and Incredibly Close - Jonathan Safran Foer

Great Expectations - Charles Dickens

Healing Invisible Wounds: Paths to Hope and Recovery in a Violent World - Richard F. Mollica

Hiroshima - John Hersey

How to Read a Book - Mortimer J. Adler and Charles Van Doren

In Cold Blood - Truman Capote

Language in Thought and Action - S.I. Hayakawa

Love in the Time of Cholera - Gabriel Garcia Marquez

Man’s Search for Meaning - Victor Frankl

Meditations - Marcus Aurelius

Narrow Road to a Far Province - Basho

Now What? 90 Days to a New Life Direction - Laura Berman Fortgang

Slaughterhouse 5 - Kurt Vonnegut

Teaching as a Subversive Activity - Neil Postman

The Brothers Karamazov - Fyodor Dostoevsky

The Candles of Your Eyes - James Purdy

The Catcher in the Rye - J. D. Salinger

The Chaneysville Incident - David Bradley

The Chosen - Chaim Potok

The Complete Stories of Edgar Allan Poe

The Grapes of Wrath - John Steinbeck

The History of Sexuality & Discipline and Punish - Michel Foucault

The Journey to the East - Hermann Hesse

The Lord of the Rings - J.R.R. Tolkien

The Illuminatus! Trilogy - Robert Shea and Robert Anton Wilson

The Pleasure of Finding Things Out - Richard Feynman

The Secret Garden - Frances Hodgson Burnett

The Stranger - Albert Camus

Ways of Seeing - John Berger

Zen and the Art of Motorcycle Maintenance: An Inquiry into Values - Robert M. Pirsig

Rodyk draugams


Vartotojų stebėtojo užrašai

Gruodis 26th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, psichologija No Comments »

Noriu pasiūlyti visiems unikalią patirtį.

Laikas: sausio 2 diena ~ 20 -23 val.

Vieta: autobusas arba troleibusas, vykstantis iš Baltupių arba Gerosios Vilties galo į centrą (tam, kad kuo daugiau būtų tvirtų darbo žmonių, galinčių vartoti be pertraukos, kokią savaitę).

Ką maždaug turėtumėte pamatyti?

Visas autobusas ar troleibusas turi aiškiai identifikuojamą kvapą - alaus pramaišiui su stiprių spiritinių gėrimų paliekamu kvapu, šioks toks silkės pataluose aromatas pramaišiui su vėmalais ir visa tai sklinda iš kažkur giliai, iš pačių žmogaus žarnyno gelmių ir paviršiuje susimaišo su pigių cigarečių dvoku. Visi važiuojantys labai lankstūs ir visu kūnu reaguoja į kiekvieną grumstą sniego kelyje, kiekvieną duobutę ar akmenėlį. Visoje transporto priemonėje tvyro mieguistumo ir daugiadienio nuovargio atmosfera, atrodo, tarsi oras tirštas kaip kisielius. Visų balsai prikimę. Pusei iš keleivių atrodo viskas dzin, kitoji gi pusė piktu žvilgsniu tramdo pasimetusįjį laike ir visi draugiškai siūbuoja kelio ritmu. Bendra nuotaika turbūt apibūdinama taip, kaip vienas karininkas armijoje apibūdino būsenos “iki lemputės” apibrėžimą - požiūris į santykius, santykiams pasibaigus.
Ir išvis, tie, kurie dėl kažkokių priežasčių senai važiavo visuomeniniu transportu - rekomenduoju išbandyti visą atmosferinį miesto maršruto gyvenamieji rajonai - centras grožį.
Tie, kurie važiuos tokiu metu vienu iš kelių vedančiu iš regiono į sostinę arba didžiuosius miestus, siūlau įsižiūrėti į pralenkiamų mašinų vairuotojų veidus. Tokiomis dienomis moterys kelyje tiesiog valdo. Ypač daug palinkusių prie vairo, paklaikusiomis akimis žiūrinčių tik į priekį ir važiuojančių išdidžiu kreiseriniu 70 kilometrų per valandą greičiu autostrada pvz:. Klaipėda - Kaunas.

Jos aišku ne vienos, šalia kėdėje visiškai atsipūtusia poza sėdi smarkiai atsipalaidavęs vyras, kartkartėmis slapčia gurkšteldamas iš rankose laikomo butelio, gale vaikai, šuo, krūva daiktų. Vyras pokštauja ir net kartkartėmis kirkina šeimos gelbėtoją, pasinėrusią į kelio hipnotizavimą ar užsveikina lenkiančias mašinas. Važiuodamas šiek tiek mažesniu nei leistina greičiu gali prisižiūrėti tiek šeimyninių mini dramų.

Yra vienas BET. Jei jūs būsite vienas iš tų “iki lemputės” ar atsipūtusiojo vietoje, jums bus labai sunku įžvelgti skirtumus aplinkoje. Gerų patirčių.

Rodyk draugams


Dovana - teigiamas emocinis nuteikimas

Gruodis 24th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, psichologija, reklama No Comments »

Kol buvau vaikas laukdavau Naujųjų, nes jie buvo susiję su tuo nepakartojamu jausmu, kai išpakuoji dovanas. Galite imti šaukti, kad dovanos yra vartotojiškos visuomenės blogis, kuris užgožia tikrąją švenčių prasmę, bet aš tai manau, kad visa kalba turėtų suktis apie saiką ir išmonę. Tas jausmas, kai gauni kažką tau asmeniškai nupirkto, parinkto ar padaryto, turbūt yra daug svarbesnis net už pačią dovaną. Gal tai susiję su meilės ir dėmesio trūkumu, kurių niekad nebūna per daug, bet tai tikrai man buvo labai svarbu.

Užaugęs, stengiuosi tą patį jausmą perduoti ir savo artimiesiems. Ir šiuo klausimu dažnai įsiveliu į diskusijas: o gal geriau tiesiog pinigai vokelyje, čekis ir žmogus nusipirks tai, ko iš tikrųjų nori ar seniai geidžia?

Wikipedia rašo: “Dovana – daikto, pinigų įteikimas kitam žmogui, negaunant už tai jokio atlygio. Dažniausiai dovanos teikiamos švenčių proga. Dovanos tikslas emociškai teigiamai nuteikti adresatą.”

Norėjau į šį įrašą įdėti vieną seną skandinavišką jubiliejinių monetų reklamą (neradau), kurioje rodomi du vyresnio amžiaus žmonės, besikeičiantys dovanomis po eglute: vyras žmonai įteikia vokelį, pabučiuoja. Moteris be jokių emocijų iš jo ištraukia kupiūrą ir pasideda prieš save ant stalo. Tuomet moteris iš užančio ištraukia identišką voką ir tuo pačiu gestu paduoda vyrui, pasibučiuoja. Vyras išsitraukia tos pačios vertės kupiūrą ir be jokių emocijų pasideda prieš save ant stalo. Reklamoje sakoma - nuobodu, padovanok bent jau jubiliejinę monetą.

Aš siekiu su dovana emociškai teigiamai nuteikti adresatą, o tu? Gero jums emocinio nusiteikimo, jau greit…

Rodyk draugams


Vartotojų “užmaršumas”

Gruodis 22nd, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija No Comments »

Nauja kelių aukštų parduotuvė miesto centre - puiki vieta Kalėdinėms dovanėlėms. Perkame dviese, rankos pilnos prisirinktų ir apmokėtų prekių viršutiniuose aukšte, tada dar pakeliui pačiuptų smulkmenų, artėjant prie išėjimo kasos. Atsiskaitome - išdidžiai atsilabinę išeiname į pūgą ir tik tada suprantu, kad vienoje rankoje šalia apmokėtų viršutinio aukšto prekių rankose laikau kelis niekniekius už kokį dešimt litų iš pirmo aukšto ir akivaizdžiai neapmokėtus. Grįžtame apmokėti. Jokių klausimų nekyla niekam, įskaitant ir kasininką. Normalu.

Paklausite - o drama tai kur? Drama tame, kad išspausdinus straipsnį apie tai, kad moteriškė rado lagaminą su pinigais viešoje vietoje ir ieškojo kam gražinti sukelia dideles diskusijas darbo kolektyve. Vyraujanti nuomonė - “ot durnė”.

Greičiausiai tie, kurie neneštų rastų pinigų, nenuneštų ir užmirštų apmokėti prekių. O juk už tą amneziją sumoka sąžiningi vartotojai. Pavyzdžiui Norfa prekybos tinklas atskleidęs savo antkainį ir jo sudėtį įvardijo, kad net 9% sudaro pirkėjų užmaršumas.

“Vagysčių” statistika Baltijos šalyse pasikirsto maždaug taip: pirkėjai – 43 procentai, nesąžiningi darbuotojai – 34, tiekėjai – 9, o dar 14 proc. žalos tenka administracijos darbuotojams.

Pastaraisiais metais vagiamų prekių asortimentas keitėsi – imamos ne tik brangios, lengvai realizuojamos prekės, bet ir viskas, ką galima suvartoti ar panaudoti pačiam vagiui. Be to dabar išskirti vagį iš minios sunkiau, mat prekes bando nudžiauti ir iš pirmo žvilgsnio inteligentiški, neskurstantys žmonės.

“Prabangesnių parduotuvių apsaugos specialistai sako, kad sunkmečio pradžioje buvo juntamas vagysčių bumas, privertęs padidinti investicijas į apsaugos priemones”, - praneša LTV naujienų tarnyba.

Taigi, jeigu svetimo turto nusavinimas daugelio laikomas normalumo (ne durnumo) požymiu, tai gal ir įtariamos Jurgelevičiūtės poelgis gali būti toleruojamas. Gal Jurgelevičiūtė -  tai svieto lygintojas, juk įtariama atiminėjusi iš tų, kurie “pertekę”, net nepastebėjo kurį laiką, kad daiktai dingsta. Vat dar jei būtų padalinusi tiems, kam trūkumas, žiūrėk turėtumėm dar vieną judėjimą, protestus su maldomis, pasipriešinimą teismams ir t.t.  Kai pagalvoji, tai… Linksmų švenčių.

Rodyk draugams


Realybė ir TV realybė

Gruodis 19th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Trendai (mados), psichologija No Comments »

Kai pirmą kartą išgirdau, kad žmonės žiūri televizorių, nes pasąmoniniam lygmenyje nori pamatyti save arba savo artimus - nustebau.

Garsus, chrestomatinis įvykis iš televizijos istorijos, kai žmonės stebėjo gaisrą kaimynystėje tiesioginės transliacijos metu ir buvo labai sunku juos priversti atsiplėšti nuo televizoriaus ir evakuotis. Bet jei pakalbėtumėte su kokiu nors ilgamečiu televizijos programų direktoriumi, jis tikrai patvirtintų psichologų teiginį.

Tikriausiai nustebtumėte sužinoję, kad vienas didžiausių kanalų Lietuvoje, prieš įsigydamas serialus, ištestuoja juos prieš tai parodydamas savo įmonėje dirbantiems vairuotojams.

Galų gale lietuviški serialai tikrai kuriami ne dėl to, kad tai pigiau - toli gražu,- nors ir brangesni, jie daug stipriau įtraukia. Juk tūlam vidurio Lietuvos gyventojui žymiai lengviau save identifikuoti su Kovaldu nei su Konsuela. Nors pagal registruojamų serialo herojų vardų naujagimių tarpe nemažai yra ir pastarųjų.

Televizija pretenduoja kopijuoti realybę, kita vertus ją šiek tiek keisdama (iškreipdama) savo naudai. Anksčiau vyravo neginčijama nuomonė - jei parodė per TV ar parašė laikraštis - absoliuti tiesa. Paskutiniu metu vykstantys kanalų kūrybinių komandų ir leidėjų kovos dėl tų pačių įvykių ir faktų traktavimo įvedė sveiką abejonę: ar tikrai viskas kas rodoma - tiesa? Ar už pozicijų ir teiginių nesislepia kažkieno interesai? Ar rodoma taip kaip yra, ar taip kaip reikia?

Stephen’ui J. Dubner’iui vienam iš  SuperFreakonomics autorių iškilo klausimas: Kodėl žmonės galvoja, kad tiek daug mirštančių ligoninės priimamajame? Galbūt todėl, kad toks įspūdis susidaro žiūrint televiziją. Izraelio komunikacijų mokslininkas Emyras Hetsroni atliko tyrimą, išanalizavęs visą sezoną JAV ligoninės priimamojo dramų, tokių kaip “Čikagos viltis” ar “Grey Anatomija”, kurį pavadino “Jei tu turi būti gydomas stacionare, tai bet kuriame, tik ne televiziniame”.

Paaiškėjo, kad televizijos pacientai daug dažniau miršta nei ligoninės pacientai realiame gyvenime. Be to jie dažniau būna jauni, sunkiai sužeisti baltieji vyrai (pageidautina gerai atrodantys). Peržiūrėkite šiuos duomenis paimtus iš knygos SuperFreakonomics.

Rodyk draugams


Ajurveža ar neveža?

Gruodis 12th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija, sveikata 1 Comment »

Šiomis dienomis Lietuvoje pirmąkart viešėjo Oleg’as Torsunov’as. Lietuvaičiai jau keletą metų važinėja į jo paskaitas Rygoje, platina tarpusavyje audio įrašus. Galima teigti, jog šis lektorius tikrai nebuvo naujiena besidomintiems Vedų kultūra. Tą patvirtina ir 400 žiūrovų apgultis visų penkių paskaitų ciklo metu. Jau vien ką reiškia po vilniečių rankas vaikščioję rusų radijo stoties įrašai, kurių metu gyvame eteryje telefoninio pokalbio metu Torsunov’as užsiimdavo pašnekovų diagnostika iš balso ir sveikos gyvensenos rekomendacijomis.
Ką bendro Vartojimo.blogas turi su Torsunovu, Ajurveda. Manau, kad šis Ajurvedos Akademijos renginys yra trend’o apraiška, kurio ignoruoti tiesiog nebeįmanoma, nes apie jį sukasi ne tik knygų leidyba, mokymai - paskaitos, vaistažolės, kosmetika, farmacija, mityba, masažai, natūralios medicinos centrai, tortai - saldumynai ir dar Dievai žino kas.


Rekomenduoju pasiskaityti ir pasigilinti kiekvienam dar nesusidūrusiam  su pirminiais medicinos šaltiniais. Pusę lūpų kalbama, kad net mūsų medicinos autoritetų tarpe Ajurveda tariama su didele pagarba ir teigiama, kad netrukus išvysime net ir universitetinių studijų programą.

Rodyk draugams


Dilema: gyva ar dirbtinė

Gruodis 10th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, psichologija 2 Comments »

Ar jums neteko aptikus inovatyvią paslaugą sušukti: Liuks idėja!?

Šventinė karštinė kasmet vargina visus savo pasiruošimo rutina. Pirma dilema - gyva ar dirbtinė eglė. Atrodo taip paprasta, tačiau kiek diskusijų kiekvienais metais išgirsti tarp draugų, bendradarbių, jaunesniosios ir vyresniosios kartos.

Šaka ar vainikas - ekonominis variantas ir vaikams dažniausiai visiškai netinkamas.
Dirbtinė eglė - kaip dirbtinis medus ar dirbtinė moteris. Nedidelė žala gamtai, jokios taršos namie, bet - netikra, nekvepia, neduria, neatrodo…
Gyva nukirsta eglė - žala medeliui, o tuo pačiu gamtai, bet duria, kvepia, gerai atrodo.
Eglutė puode - puiku ir beveik idealu, bet ką jei po to nėra kur padėti ar kam atiduoti?
Ekologiškas variantas - pasiruošti žaisliukų iš daržovių ir papuošti eglutę miške žvėreliams.  Kvepia, duria, gražu, jokios žalos gamtai, bet trumpas malonumas.

O ką jei eglutę puode išsinuomoti? Kiekvienas medelis turi savo unikalų kodą. Kitąmet galima vėl pasiimti tą patį šventėms. Nuomotojas penkių skirtingų tipų eglutes atveža iki durų, o vėliau pasibaigus šventėms išveža. Elegantiška idėja ar ne? Gal kas nors ir susigundys tokiam verslui ir Lietuvoje? Šiandien gali pasinaudoti tik gyvenantys Los Angeles apylinkėse.

Rodyk draugams


DPD - DoPy.(sąmoningai praleista raidė).dy

Gruodis 7th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, psichologija 7 Comments »

Vartojimo.bloge šiandien pikto vartotojo įrašas:

Esu piktas kaip šernas. Jeigu kada pirksite užsienyje, kelis kartus pasitikrinkite kokiu būdu ir su kokia tarnyba pirkinys pasieks jus. NEDUOK DIEVE jei tai bus DPD. Melskitės, kad kontora, kurioje dirba psichinę negalią turintys kurjeriai, per klaidą pristatytų jums jūsų pirkinį.

Istorija numeris vienas.

Esu tikrai dažnas interneto pirkėjas iš užsienio ir darau tą pakankamai senai. Buvau vienas pirmųjų Ebay ir Pay Pal vartotojų Lietuvoje. Kiek kartų esu kažką siuntęsis jokių didesnių problemų patyręs nebuvau iki tol, kol pirmąkart susidūriau su DPD. Istorija sena, bet esmė buvo tokia: aš užsisakiau motociklininko šalmą į namus. Gavau iš pardavėjo siuntos kodą, kurio pagalba interneto svetainėje sekiau siuntinio kelionę (tai buvo absoliuti naujiena, nesu tikras, bet DPD tai reklamavo kaip išskirtinumą). Po kokių trijų - keturių pasitikrinimų pamačiau, kad procesas vyksta lėtai, todėl trūko kantrybė.

Staiga gavau prašymą iš pardavėjo atsiųsti pirkinio įvertinimą, nes, atseit, aš jį gavau. Net prisėdau iš netikėtumo… įlindau į DPD sistemą. Radau įrašą, jog buvo nesėkmingai du kartus bandyta pristatyti ir siuntinys trečią kartą sėkmingai įteiktas. Pakėliau triukšmą namie, surengiau akistatą ir apklausą kaimynams: -  na niekas nieko nematė. Paskambinau į DPD, atsiliepė mergaitė, kuri atsiprašė - neva įvyko klaida - mes tikrai jums nepristatėme, o grąžinome prekę į centrinį sandėlį. Mergina pažadėjo perskambinti. Tyla.

Pats paskambinau sekančią dieną vėl. Nauja mergaitė ir istorija iš naujo. Kol galų gale sujungė su jaunuoliu, kuris išrėžė - vežėme prekę 9:30, o kitą dieną 14:00. Sakau: “Palaukite, čia yra namų adresas, dienos metu visi dirbame ir mokomės, atvežkite anksti ryte arba vėlai vakare”. Koks gi durnius dirba užsisakęs siuntinį?

Atsakymas buvo neigiamas - ne - neįmanoma. Mes dirbame kaip visi normalūs žmonės ir po darbo nevežame. Gerai - neatlyžtu - pasakykite laiką, kada atvažiuosite, aš specialiai lauksiu. Atsakymas - nežinom, kada vairuotojas važiuos…, sėdėkit visą dieną, nereikėjo užsisakyti į namus. Kai pradėjau reikalauti sandėlio adreso ir grasinau atvažiuoti atsiimti pats, tuomet davė kurjeriui mano telefono numerį, kuris mane įspėjo penkiolika minučių prieš atvažiuodamas. Taip šalmą atsiėmiau.

Istorija numeris du (visai šviežia).

Užsakiau mobilų telefoną iš Pixmania.com. Turėdamas patirties su nesėkmingu šalmo pirkimu, užsakinėjau, kad pristatytų pirkinius darbo adresu. Gavau informaciją, kad išsiųsta. Siuntinys atvažiavo greit ir viskas buvo puikiai, nors siuntinį pristatinėjo tas pats DPD. Deja, bet telefone buvo programinės įrangos gedimas, jį teko grąžinti.

Grąžinimas vyko puikiai, tiesa su kita tarnyba - UPS. Vėl gaunu pranešimą, jog naujas telefonas išsiųstas ir nurimstu, nieko netikrinu, tikėdamasis, jog greičiausiai pirmoji istorija buvo tiesiog nesėkmė. Kai namiškiams trūksta kantrybė, jog telefono vis dar nėra, įlendu į DPD sistemą.

Visa mano “operacinė sistema pakimba” - įrašas skelbia: po dviejų iš eilės nesėkmingų bandymų pristatyti dienos metu į pilną žmonių ofisą, siuntinys keliauja atgal pas pardavėją. Beje, greičiau nei kelionė į priekį. Skambinu savo administratorei, apšaukiu - kodėl niekas nepriėmė siuntinio? Ji prisiekia, kad niekas nebuvo atvažiavęs; tomis konkrečiomis nurodytomis dienomis pati buvusi ofise - niekas jokio siuntinio nepristatė… Paskambinusi į DPD iš vadybininkėlio sužino - atseit, kodėl užsakyme nenurodyta, jog tai ofisas?
Na tada jau man trūksta kantrybė ir skambinu pats - vėl galinis išmintimi dalinasi vadybininkėlis, įsitikinęs savo tiesa . Paklausus, kodėl išsiuntėt atgal pardavėjui, gaunu atsakymą: “Kodėl nenurodėt, kad tai ofisas? Sakau: “O kurjeris ar buvo užėjęs? Aš juk sėdžiu tuo adresu”. Atsakymas - ne. Pasirodo kurjeris net nebandė užeiti - ir taip abu kartus. Tai kokiu reikia būti psichiniu ligoniu -  atvažiuoti iki durų ir užėjus nepasitikrinti ar ten yra žmogus, kuriam skirtas siuntinys? Kelintos stadijos klaustrofobija, autizmas ir nenoras socializuotis?
Šventa firma ta DPD - įdarbina psichiškai neįgalius kurjerius.

Istorija dar nesibaigusi. Venkite DPD ir perspėkite visus.

Rodyk draugams


Atskleista PASLAPTIS

Gruodis 3rd, 2010 setis Posted in Pasaulis, Trendai (mados), pareigūnai, psichologija 2 Comments »

Šiuo metu visą pasaulį krečia paslapčių atskleidimo pasekmės. Kas tai per reiškinys? Ką reiškia būti žmogumi, kuris, vedamas jam vienam suprantamų motyvų, atskleidžia paslaptis? Ką reiškia būti žmogumi, kurio paslaptį atskleidė? Turbūt, tiek su viena, tiek su kita būsena yra susidūręs kiekvienas.

Paslapties atskleidimo sąmokslo saldumas ir pažeminimo kartėlis. Psichologai teigia, jog yra  destruktyvios ir naudingos paslaptys. Destruktyvios paslaptys griauna santykius ir pasitikėjimą.  Naudingos paslaptys kuria intrigą, nesukeldamos žalos. Patariama pasidalinti paslaptimi tuomet, kai kitas žmogus turi neginčijamą teisę ją sužinoti arba tada, jei žinote, kad jūsų atvirumas išgelbės griūvančius santykius ir pasitikėjimą.

Aišku, paslaptis paslapčiai nelygu. Ar tai, jog penkiasdešimtmetė moteris nuo savo vyro slepia, jog jau du dešimtmečius dažosi plaukus ar depiliuoja kojas - paslaptis? Ar paslaptis tai, kad bendradarbė turi meilužį? Ar paslaptis, kad kompanija įsigijo ir po pusmečio ims diegti naujausią technologiją, leisiančią atsiplėšti nuo konkurentų (BK požiūriu tikrai taip). Ar fokusininkas su kauke, atskleidžiantis fokusus, kurie daugeliui užkerta galimybę užsidirbti pinigų - sukčius?  Ar WikiLeaks paviešinimai, galintys išprovokuoti karinius veiksmus, - tai žmonių teisė žinoti?

Turbūt vienareikšmiškai atsakyti sunku, o atsakymas greičiausiai priklauso nuo to ar ta paslaptis kaip nors jus liečia - destruktyviai ar naudingai.
Ar turi pasaulis neginčijamą teisę žinoti tai, kas paviešinta? Taip ir girdžiu choru TAIP. O jei -  tai jūsų paslaptys ir vidiniai susirašinėjimai su bičiuliu apie sutuoktinį arba kandžios - nešvankios replikos apie klientus? TYLU…

Aš žiūriu paprastai - jau ir taip to pasitikėjimo nėra daug visu tuo, kas vyksta pasaulyje. Paversti viską chaosu, prisidengiant “tauta juk turi žinoti”, užtenka akimirkos.
Klausimas ar tie, kurie “išduoda”, yra vedini šviesių tikslų ar noro į save atkreipti dėmesį, net destrukcijos būdu?

Jei nepastebėjot, atskleisti paslaptį - madinga.

Rodyk draugams


Kaip vyksta sprendimo pirkti priėmimas?

Lapkritis 30th, 2010 setis Posted in Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija, reklama No Comments »

Naujausi tyrimai ir studijos rodo, kad geresnis smegenų funkcionavimo supratimas gali pakeisti rinkodarą ir jos veiksmingumo vertinimą. Suformuoti naują suvokimą kaip vyksta sprendimo pirkti priėmimas.

Prieš keletą metų paskelbti žmogaus smegenų veiklos tyrimai, užduodant klausimus susijusius su prekės ženklais, sukėlė visą eilę interpretacijų. Garsusis teiginys skambėjo maždaug taip: žmogus pirmiausia priima emocinį sprendimą įsigyti vieną ar kitą prekės ženklą, o tik po to ieško pasiteisinimo ir argumentų šeimai, draugams ir artimiesiems, kodėl tai padarė.

Neurotechnologijos žada perversmą ir įrodinėja, kad daugelis visuotinai priimtų tiesų yra niekam tikusios. Gal garsi frazė “jei žinočiau, kurią dalį rinkodaros lėšų išmetu kaip į balą, būčiau milijonierius”, įgys pažodinę reikšmę.

Kita vertus, neurotechnologijos, lygiai kaip kažkada ir neurolingvistinis programavimas (NLP), sukelia daug diskusijų dėl etikos. Apie tai tikrai reikia kalbėti ir susitarti dėl ribų, kurių nevalia peržengti. Tai tas pats kaip susitarimas, jog peilis yra įrankis, naudojamas tiek duonai atriekti, tiek nužudyti.

Rodyk draugams