BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Gegužė 29th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), etika, psichologija, reklama, sveikata No Comments »

Svečio įrašas:

Tie, kas spygauja apie alkoholio reklamos draudimus televizijoje, tegu paklausia savęs ar šiuo metu trisdešimt penktą kartą transliuojamas 20 metų senumo filmas su prastu aktoriumi mušeika ir išdidžiu prierašu premjera juos džiugina? Aš asmeniškai noriu gerų filmų. O jei kažkas nori nusigerti, nes telikas nieko gero nerodo - nieko nuostabaus, kad padaugina. O jei tie rėksniai pasieks to, ko siekia, bus dar liūdniau. Kiek galima aiškinti žmonėms, kad už reklamos pinigus ne tik filmai, bet ir serialai, laidos perkamos. Žiūrėsime tiesiogines pamaldų transliacijas (pasaulinė premjera), kur vyną pilsto apeigų metu ir paaugliams duoda.

Taip, alkoholizmas siaubinga problema, taip, tauta baigia nusigerti, bet kodėl aš, kuris susitvarkau su alkoholiu, turiu kentėti, dėl tų, kurie nesusitvarko. Tai įsivaizduokit, kad namie ar kolektyve turite alkoholiką. Taigi jokių švenčių?- nes, neduok Dieve, kas tostą pasakys. Juk - tai skatinimas. Man išvis keista kai sakoma, jog reklama, kurią leidžiama rodyti nuo 23:00, kažkokiu tai stebuklingu būdu dar paskatina nesaikingai girtauti. Norėčiau pamatyti tuos, kurie 23 val. įsijungia TV tam, kad “dasibaigtų” pažiūrėję reklamytę. Mano patirtis rodo, kad tie kurie dusina, teliko nežiūri, o apie 23 jau būna filmukas nutrūkęs… Vat įdomu, jei ištirtų tuos nesaikingai vartojančius ar bent penkis procentus surastų tarp jų tokių, kurie reklamuojamais produktais svaiginasi. Bet visiems dzin, reklamos nemyli niekas, tai ir rėkaut galima taip susirenkant kreditus ateinantiems rinkimams. Liaudyje sakoma, kad šunį, kuris į maitinančią ranką kandą, nušaut reikia. Vėl “TV premjera”, išgert norisi…

Rodyk draugams


Keisti pasaulį savo rankomis

Gegužė 18th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), etika, psichologija, socialinė reklama 2 Comments »

Kartais skaitai tekstą ir nesupranti - verkti ar juoktis. Dalykai aprašyti rimti, bet kelia durną juoką, nes iš to kaip jie nupasakoti ir pateikti, supranti, kad šiandien pas mus, ko gero, išvis neįmanomi. Ir tada klausi savęs: tai kur čia tas esminis skirtumas tarp manęs ir jų? Auklėjimas? Istorinės aplinkybės? Suvokimo - išsilavinimo spragos ar dar kažkas?

Panera Duona prieš metus pradėjusi eksperimentą “sumokėkite tiek, kiek galite” teigia, kad jis veikia. Kavinių tinklas, turintis 1500 taškų visoje šalyje, dabar turi tris vietas, kuriose naudoja vien aukos modelį.

“Mes darome tai visų pirmiausia dėl savęs, kad įsitikintume, jog galime savo rankomis kažką pakeisti atiduodami realią duoklę bendruomenei, o ne tik įteikti čekį” - teigė Panera steigėjas ir valdybos pirmininkas Ronaldas Shaich. Programą, kurią Panera vadina “Panera rūpi”, yra taip vadinamos “bendruomenės virtuvės” pavyzdys, kur pelno siekiančios įmonės iš dalies veikia kaip ne pelno organizacijos.

Dauguma rėmėjų, pasirodo, įmeta visą pardavimo kainą ar net daugiau, į savanorišką aukų dėžutę t.y. iš esmės subsidijuoja maistą tiems, kurie neišgali sumokėti visos sumos. Panera sako: apie 60 procentų palieka visą sumą; 20 procentų įmeta daugiau ir 20 procentų palieka mažiau. Didžiausia auka iki šiol? Vienas asmuo sumokėjo 500 $ už valgį.

Tik nedaugelis žmonių, atrodo, nesąžiningai naudojasi šia sistema. Dauguma žino, kad tai būtų neteisinga. Nemokėti, kai gali “yra tas pats kaip automobilį parkuoti neįgaliųjų vietose”,- sako ponas Shaich.

“Iš čia gauname pamoką, kad dauguma žmonių iš esmės yra geri,” - sako jis.
Kavinės, kurios pateikia sriubas, sumuštinius, kepinius, atrodo kaip ir kitos Panera parduotuvės, bet vietoje kasos aparatų yra aukų dėžės, nors darbuotojai gali apdoroti mokėjimus kredito kortele.

Bendrovė dalyvauja ir kituose įprastose labdaros programose, kaip pavyzdžiui, dovanoja nepanaudotus kepinius bažnyčioms, mokykloms, kovos su skurdu ir paramos organizacijoms. “Prieš kavinei atsidarant, mes organizacijoms paaukojame vakar dienos likučius. Niekas neina į atliekas “,- sako Panera rinkodaros direktorė Cara Sutch.

Portlando kavinės lankytojas Carlas von Rohr nusipirko bulvių sriubos dubenėlį ir išgėręs puodelį kavos, sumokėjo doleriu daugiau nei pasiūlyta aukos kaina (mažmenine pardavimo kaina).
“Aš pasiruošęs palaikyti šio sumanymo išbandymą”, - pasakė ponas von Rohr. “Išėjus į gatvę sutiksite daugybę žmonių, prašančių pinigų, ir jūs niekada nežinote, ką jie ruošiasi daryti su jais. Čia jūs įmetate papildomų pinigų ir žinote, kad pamaitinate žmones iš esmės sveiku maistu. ”

Įdomu, kada mūsuose visuomenė ir įmonės pasieks tokį atsakomybės lygmenį - bendrai kuriamos vertės? Ne socialinės atsakomybės, ne verslo tvarumo, bet bendrai kuriamos vertės.


Belieka prisiminti anekdotą apie Petka, kuris grįžęs iš vakarų pasakojo, kaip aplošė kortomis anglų džentelmenus. Pasirodo jie pasitiki žodžiu ir neprašo atversti kortų: “Vat čia mano sėkmė ir prasidėjo”.

Rodyk draugams


Darželį į teismą, nes vaikas neišlaikė pradinės testo

Gegužė 15th, 2011 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, psichologija 2 Comments »

Temą šiam įrašui pasufleravo pranešimas, kad Manhattan’e mama padavė į teismą brangiai apmokamą Upper East Side darželį už tai, kad tinkamai neparuošė jos 4 metų dukros aukščiausio lygio universitetams, kaip teigiama ikimokyklinės įstaigos tinklalapyje. Kaltinime sakoma, kad vietoje to, kad ruoštų jos dukrą prestižinės privačios mokyklos ERB testui, darželis užsiėmė žaidimais su spalvomis ir formomis. Įpykusi mama reikalauja grąžinti metinį 19000 dolerių per metus mokestį, kuris pagal sutartį negrąžinamas.

Po šiuo straipsniu gali rasti pačių įvairiausių komentarų nuo tokių kaip: “mama turi paduoti savo visas išsimokslinimo įstaigas į teismą už tai, kad tapo idiote”, iki buvusios mokytojos liudijimo, kad “ikimokykliniame procese tikrai yra problemų, nes mokomi kartu vaikai 4 ir 2 metų, kurių suvokimo lygis skiriasi iš esmės”.

Iš savo pažįstamų rato tenka girdėti atsiliepimus apie mūsų veikiančias mokyklas. Daugelis iš jų yra prasti. Gali būti, jog tai susiję su bendra vaikų sumažėjusia motyvacija mokytis. Ką atsakyti vaikui į klausimą: kam mokytis, jei visus atsakymus gali rasti suvedęs frazę į Google? Dar viena problema yra mokytojo profesijos neprestižiškumas ir neadekvatus atlygis. Vadybos lygis edukacinėse įstaigose. Bendruomenės dalyvavimas ugdymo procese ir tiesioginė įtaka mokyklai ir mokymui. Kitą vertus žinių pateikimo principai neatitinka laikmečio dvasios. Reta kuri mokykla net ir didmiesčiuose turi kompiuterines klases, o ką jau kalbėti apie interaktyvius vadovėlius.

Suprantama, kad už rezultatą (gautą išsilavinimą) atsako ne vien mokykla, bet ir tėvai. Tačiau, jei paklaustum nepatenkinto gimdytojo ar jis žino savo teises susijusias su jo atžalos mokymu, greičiausiai atsakymas būtų - ne.

Kalbėti teoriškai ir abstrakčiai moralizuoti gali kiekvienas, o aš taip ir nesugebėjau tikrai gerai valdomoje ikimokyklinėje įstaigoje išsireikalauti savo vaikui profesionalaus pedagogo. Pirmoje klasėje mums buvo kalama, kad problema mūsų vaike, antrų metų prireikė suprasti, kad problema mokytojoje, trečiais metais vaikas pabandė prisitaikyti ir rasti kontaktą, o paskutiniai metai virto košmaru daugeliui klasės moksleivių, nes mokytoja nemyli savo darbo ir nekenčia mokinių.

Noriu visus paskatinti netylėti, nes tik per tokius pilietinius veiksmus išgrūsime ne savo darbus dirbančius “pedagogus” užsiimti tinkamesne veikla ir nežaloti vaikų. Solidarizuojuosi su ta mama iš Manhattan’o, teigdamas, kad kovoti dėl išsilavinimo reiktų dar pradinėje mokykloje - darželyje, nes ten padedami pagrindai visam gyvenimui.

Ir dar - toli gražu ne brangiausios ir ne madingiausios mokyklos suteikia geriausią išsilavinimą. Pažįstu tėvų, kurie supratę, jog privati mokykla tikslu sau stato pinigų surinkimą vietoje išsilavinimo, atsiėmė vaiką iš mokyklos, kurioje jei laiku susimoki, gali namų darbų nedaryti ir pervedė į valstybinės mokyklos žemesnę klasę. Geriausia žinias apie mokyklą ir mokytojas rinkti iš pažįstamų liudijimų ir kasmetinių reitingų.

Rodyk draugams


Prekės ženklai pretendentai

Gegužė 8th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, etika, psichologija, reklama 1 Comment »

Paprastam vartotojui dažnai sunku suvokti, kokią įtaką šalies įvaizdis turi prekėms ir paslaugoms. Pateikiu jums keletą šalies įvaizdžio eksperto klausimų tam, kad lengviau galėtumėte užčiuopti esmę:

Jei turėtumėte galimybę rinktis tarp dviejų vienodų ypatybių DVD, už kurį būtumėte pasiryžę mokėti daugiau - pagamintą Japonijoje ar Kinijoje?

Jei turėtumėte du vienodos kvalifikacijos kandidatus į atstovybės vadovo postą, kurį labiau tikėtina rinktumėtės - anglą ar turką?

Jei kinų valstybinis cirkas ir Nigerijos valstybinis cirkas lankytųsi jūsų mieste, iš kurio tikėtumėtės geresnio šou?

Su kuriuo iš miestų norėtumėte, kad susigiminiuotų Vilnius - Diuseldorfu ar Tirana?

Visiškai nesvarbu, kurį atsakymą pasirinkote. Jūs tai padarėte įtakoti šalies įvaizdžio. Ne veltui apsukrūs verslininkai seniai tai suprato.

Admen.ru neseniai paskelbė straipsnį, kuriame pateikiami Rusijos prekių ženklai, apsimetantys užsienietiškais.

Bork Electronic, Vinzer Corporation ir Vitesse France klaidina pirkėjus nurodydami, kad jie gamina savo prekes Europoje.

Tokia Rusijos Federalinės Antimonopolinės tarnybos (FAT) tyrimo išvada. Pažeidėjams gręsia nuo 8000 iki 44000 litų baudos. Sumos įmonėms nėra didelės, bet žala reputacijai gali turėti įtakos užimamai rinkos daliai.

Nuo sovietinių laikų vartotojams susiformavęs stereotipas, kad užsienietiški prekės ženklai gali pretenduoti į kokybės etaloną. Rusijos verslininkas siūlo produktus, pagamintus Kinijoje, Lenkijoje ir Rusijoje su gražiais užsienietiškais vardais: “Europietiška kokybė už prieinamą kainą”.

Registruotą Austrijoje prekės ženklą Vitek valdo Andrejus Dereviančenko, Golden Electronics prezidentas. Įregistravimo vieta leidžia Vitek rašyti ant dėžės “Gamintojas: Austrija”.

Scarlett priklauso Arima Holding Corp. - bendram kinų ir rusų “kūdikiui”. Daugiausiai Rusijoje perkamų virdulių gamintojas registruotas Anglijoje 1996 metais.

Vengrijoje registruoto Vigor prekės ženklo įkūrėjas Evgeni Nazarov neslepia fakto, kad tiek jų, tiek ir visų kitų, Rusijoje registruotų buitinės technikos kompanijų, visi prietaisai pirkti Pietryčių Azijos šalyse. “Mes ateiname į fabriką, peržiūrime, ką jie siūlo, pasirenkame mums patinkančius modelius ir susitariame dėl kainos, už kurią jie uždės ant virdulio mūsų prekinio ženklo pavadinimą, - sako jis .- Savo dizaino kurti nėra prasmės: brangu ir vis tiek pavogs”.

Prekiniai ženklai Techno, Trony ir Elenberg taip pat nieko bendro su vakarais neturi. Jie priklauso stambiems mažmenininkams Technosila, Mir ir Eldorado. atitinkamai. Jų nusipirkti gali tik tuose tinkluose.

Tuo tarpu Bork, prisistatančios kaip vokiška technika, galima rasti visur, nors šis prekės ženklas priklauso parduotuvių tinklui Electroflot.

Žymus kosmetikos prekės ženklas Faberlic gimė 1997 metais ir vadinosi “Rusiška linija”. Aleksejus Nečajevas ir Aleksandras Davankovas prekiavo vertybinių popierių biržoje, po to pabandė jėgas papildų gamyboje ir apsistojo kosmetikoje. Produkcija gaminama dviejose gamyklose Balašiche ir Pamaskvėje.

Ir taip toliau, ir panašiai. Visą straipsnį rusų kalba galite pasiskaityti čia. Lietuviai turėtų atrasti nemažai pažįstamų vardų. Dabar paklauskite savęs: ar ir toliau pirksite prekes, kai sužinojote, jog jos - pagamintos Rusijoje?

Rodyk draugams


REAL TIME reklamoje

Kovas 28th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Trendai (mados), psichologija, reklama 1 Comment »

Socialinių tinklų svetainė Facebook sumanė naują tikslinę sistemą orientuotą į konkretaus vartotojo poreikius: skelbimai realiuoju laiku. Kaip skelbia leidinys Defamer Australija, bendrovė jau pradėjo testuoti išradimą.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo News.com.au, jei kas nors iš Facebook vartotojų parašė “Ketinu vakarienei užsisakyti picą”, beveik iš karto jo ekrane pasirodo picerijų tinklų reklamos.  Šią sistemą  planuoja išbandyti su vienu procentu Facebook vartotojų.

Rinkos dalyviai dvejopai vertina tokias Facebook naujoves. Viena vertus, tai puiki proga proga reklamai įsitraukti į dialogą su potencialiais klientais, kita - Facebook, turės atidžiai stebėti tokių skelbimų skaičių, kad neišgąsdintų savo vartotojų.

Facebook šiuo metu yra populiariausias socialinis tinklas pasaulyje, turintis apie 600 mln atidarytų profilių. Pasak eMarketer, Facebook pajamos, parduodant reklamą, 2011 m. galėtų siekti 4,05 mlrd dolerių - beveik dvigubai, palyginti su praėjusiais metais.

Man šis pranešimas pasirodė įdomus dėl reklamos funkcijos. Žmones dažnai erzina ne jiems skirta reklama. Kai reklamdaviai orientuojasi į masinį vartotoją, auga tikimybė, jog pamatysi tai, ko tau visai nereikia. Situacija pasikeičia, jei nusprendi kažką įsigyti, tuomet imi pats ieškoti tam tikro pobūdžio reklaminių pranešimų. Šiame straipsnelyje aprašomas metodas būtų labai tikslingas. Jei sistema gebės identifikuoti žodžių junginius susijusius su poreikiais, manau, visi iš to tik išloš.

Rodyk draugams


Šventas kompotas ir draudimų ilgesys

Kovas 24th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, pareigūnai, psichologija, reklama No Comments »

Pasakęs kompanijoje, kad nevartoji alkoholio gali sukelti intrigą, anksčiau tą pasakyti būdavo gėda. Dabar gėda nekeikti alkoholio gamintojų ir visiškai nesvarbu, kad absoliuti dauguma vartoja ir vartoja nesaikingai. Tarsi kalti tie, kurie sukuria pasiūlą.

Vietoje to, kad įsisąmoninti saiką, geriau kovoti su aplinka.

Man kelia juoką ir gailestį žmonės, kurie neturi valios namuose turėti barą su alkoholiu, nes jei toks yra jis ištuštinamas tą patį vakarą, kai buvo užpildytas. Mus psichologijoje mokė, kad nereikia stengtis alkoholikui iš aplinkos pašalinti alkoholį, nes jis vis tiek suras vietą, kurioje jo yra, o tada neatsispirs.

O dar įdomu yra tai, kad neturėdami saiko, tokie žmonės, pasiekę savo dugną, meta gerti, o tada tampa aršiausiais alkoholio priešais ir blaivybės propaguotojais. Ir nesuprasi: ar jie pikti ant savęs, nes niekaip negali atsispirti pagundai pradėti gerti vėl, dėl to siekia, kad tiesiog nebūtų alkoholio jų matymo zonoje, pavyzdžiui, reklamoje; ar pikti ant kitų, kad anie turi saiką.

Man juokingos tos populistų kalbos apie tai, kad reikia viską uždrausti, lyg tai pamirštos tos Gorbačiovo laikų sauso įstatymo pamokos, kurios privedė prie to, kad konjakėlis buvo geriamas iš arbatinuko ir arbatos puodelių. Tai ne, kad pasidarytume taip kaip visoje Europoje. Mums reikia kitaip, griežčiau ir pavardes ant altoriaus iškabinti balsavusių prieš draudimus. Bažnyčia irgi savo tarpe turi piktnaudžiaujančių priemonėmis įvedančiomis į tranzą. Matyt niekas neįsiskaitė į ruošiamus įstatymus ir dar nesuprato, kad ateityje per mišias pilstys vyšnių kompotą ar gaivą kokią.
p.s. aš neturiu problemų su alkoholiu, nes jo nevartoju, bet aš gerbiu žmonių norą jo išgerti, jei jis ne paauglys ir tą daro su saiku.

Rodyk draugams


Geriau neikit prasiblaškyti į parduotuves

Kovas 20th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, blogai, psichologija No Comments »

Rodyk draugams


Skerdiena po nosim

Kovas 19th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, psichologija 1 Comment »

Kartais mes užsimerkiame, nukišame net menkiausią minčių šešėlį į giliausią kampą, nenorime net girdėti apie tai, kad tai, kas padėta po nosimi yra skerdiena. Siūlau rimtai pagalvoti, prieš peržiūrint video, kurį prisegsiu. Pažįstu žmonių, kurie dar ilgai pažiūrėję šią medžiagą negalėjo valgyti mėsos. Tikrai neturiu tikslo padidinti “žolėdžių” bendruomenę, bet proceso suvokimas, galbūt privers pagalvoti apie mėsos vartojimo saiką. Šitos mintys mane apniko aplankius Kopenhagą, kur net keliose užeigose mačiau milžiniškas porcijas, kurias jau užsisakius aišku, kad tikrai nesuvalgysi net pusės. Likau vietinių nesuprastas, kai paprašiau atnešti trečdalį įprastos porcijos. Kokia lengva ranka ten yra švaistomas maistas. Jei vis dar norite peržiūrėti spauskite čia.

Rodyk draugams


Ar norėtum būti palaikytas Islandijos piliečiu?

Kovas 16th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, psichologija 1 Comment »

Pastaruoju metu vis dažniau tenka sutikti žmonių, kurie nesididžiuoja savo darboviete, bendruomene, šalimi. Paanalizavus tuos atvejus atidžiau matosi, kad problema yra susijusi su aplinkos vertinimu arba, kitaip tariant, su to vertinimo nebuvimu.

Painu. Pateiksiu pavyzdį. Kažkur vidurio Lietuvoje veikia nedidelė įmonė, kuri gamina produkciją Ukrainai, Lietuvai, Latvijai, Estijai. Pagrindinė įmonės problema - jų tikrai kokybišku produktu, kuris dominuoja  visose keturiose rinkose, naudojasi garsūs  prekės ženklai, tačiau pati įmonė neturi nei prekės ženklų, nei žinomumo, nei įvaizdžio. Pinigų lyg ir užsidirba, bet darbas nemielas, nes pasigirti niekam ir negali - kontraktai draudžia girtis, kad gamini garsenybėms. Vartotojai perka tuos garsius prekės ženklus ir niekina vietinę produkciją. Aplinkiniai nevertina ir nežino apie tą įmonę nieko. Pelenės sindromas. Kažkas už tave pakiša savo koją princo kurpaitei. Tik pasakoje “princai” taip atkakliai ieško avalynės savininkės.

Mano giliu įsitikinimu tas pats sindromas kamuoja ne tik pavienes įmones, bet ir visą Lietuvą. Nors jokie kontraktai formuoti įvaizdžio nedraudžia, bet tuo rimtai niekas bent jau šalies viduje neužsiima. Pasigirsta daug svarstymų - nereikia tai Lietuvai įvaizdžio, bet stebimės, kodėl patys piliečiai nevertina? Emigruoja? Pamačiau Islandijos klipą … užsinorėjau būti jos piliečiu. Sąžinės balsas riktelėjo: - Fu! Išdavikas.

Inspired by Iceland Video from Inspired By Iceland on Vimeo.

Rodyk draugams


Miegot darbe taps legalu?

Kovas 13th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados), psichologija, sveikata No Comments »

Nors iki šiol mokslininkai ginčijasi, kas ilsisi miego metu, visi vieningai sutaria, kad kokybiškas miegas atstato žmogaus pajėgumą veikti. Ilgą laiką buvo manyta, kad kuo ilgiau miegi, tuo geriau. Vėliau sekė teorijos, kad užtenka numigti nors trumpai, bet kokybiškai. Kalifornijos universiteto neuromokslininkų atliktas 44 suaugusių tyrimas parodė, kad pusė jų, prigulusių po pietų, žymiai geriau atliko 18 valandos testus nei tie, kurie liko nemiegoję.


Neteko būti Japonijoje, bet tie, kurie buvo, pasakoja, kad ten visur gali rasti įrengtų miegojimui vietų. Sakoma, kad daugelis japonų iš namų nepajuda be ausų kamštukų ar akių raiščio, skirtų miegui. Rytiečiai senai įvertino trumpo, bet kokybiško poilsio naudą. Panašu, kad šios tendencijos kraustosi į Ameriką ir Europą.

Tokie projektai kaip Yotel, Nemorelax, Podtime dar tik pakeliui į Lietuvą.

Tie, kurie prognozuoja ateitį, teigia, kad jau neužilgo tie laikai, kai turėsime tokius miego kambarėlius ar “dekompresijos” kabinas ir darbo vietose, o kaip įrodymą pasitelkia tyrimus sakančius, kad visa tai didina darbuotojų efektyvumą. Prisimenu, kad prieš kokį gerą dešimtmetį nelabai kas norėjo duoti darbuotojams kavos už dyką, tačiau atvažiavęs kažkoks guru paprotino: “duosit kavos, atidirbs daug efektyviau” ir pasipylė per Lietuvą nemokamos kavos banga.

Reiks kada išbandyti tas relaksavimosi kabinas aerouoste, reiks gi priprasti.

Rodyk draugams