BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pašiurpusio žurnalisto straipsnis apie Graikiją

Rugsėjis 12th, 2010 setis Posted in Pasaulis, Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai 2 Comments »

Benaršydamas internete, aptikau įrašą, cituojantį Michael’o Lewis’o išsamų straipsnį apie tai, kodėl reiktų vengti Graikijos obligacijų. Straipsnis (beje datuojamas 2010 spalio 1 diena) labai ilgas ir išsamus, su buvusių ir esamų ministrų, mokesčių inspektorių, vienuolių - oligarchų pokalbių citatomis. Yra keletas šio straipsnio intriguojančių aspektų.

Pirma - autorius kažkada eksperto žvilgsniu išnagrinėjęs Islandiją, teisingai prognozavo jos griūtį.

Antra - daugelis žurnalisto aprašomų dalykų jam yra absoliučiai sveiku protu nesuvokiami.

Trečia - jis teigia, kad Graikijai atsistoti ant kojų prireiks kultūrinės - moralinės revoliucijos.

Skaitydamas tą siaubo apimto žurnalisto tyrimą suvokiau, kad man asmeniškai  aprašomi dalykai nėra tokie šokiruojantys, nes… yra girdėti.
Lewis aprašo šalį, kaip susitaikiusią su korupcija, kyšiais ir kvapą gniaužiančiu neefektyvumu. Kur baigiasi švaistymas ir prasideda vagystės niekam neįdomu, nes susitepę melu apie turimo turto vertę, mokesčių vengimą, melagingomis deklaracijomis yra visi.

Nemokėti mokesčių yra tas pats, kas džentelmenui neatidaryti durų moteriai. Rinkimų metais visi mokesčių inspektoriai atšaukiami iš gatvių. Net ir pagautas gali išsipirkti. Čia melagingas minimalių pajamų deklaracijas teikia visi, įskaitant ir plastinės chirurgijos specialistus.

Jau dabar akivaizdu, kad ir euro įvedimas Graikijoje atsitiko tik dėl suklastotų ataskaitų ir “pataisytų” duomenų. Autorius teigia, kad Graikija nepelnytai vadinta sparčiai augančios ekonomikos šalimi. Ji realiai buvo tik trečiojo pasaulio šalis. Vidutinis valdiško sektoriaus darbo atlyginimas beveik tris kartus didesnis už vidutines privataus sektoriaus darbuotojo pajamas. Visiškai suprantama, kad kiekvienas dirbantis valstybiniame sektoriuje turi būti papirkinėjamas. Žmonės žino, kad eidami į valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą, privalės papirkti gydytojus, kad jais iš tikro būtų pasirūpinta. Valstybės ministrai, praleidę gyvenimą tarnavimui žmonėms, palieka postus galėdami sau leisti multi milijoninius dvarus ir du ar tris užmiesčio namus.

Vienuoliai, laikomi dvasingumo, pavyzdžiu, tuo pat metu yra nekilnojamo turto oligarchai, besiteisiantys su valstybe dėl neaiškiu būdu įgyto turto. Patys piliečiai kaltina visus, išskyrus save ir griauna dar likusią ekonomiką streikais ir protestais. Vien susitikimų metu autorius išgirdo tiek istorijų, kad butų galima išleisti krūva knygų, paremtų skandalingais faktais, jau nekalbant apie straipsnius laikraščiuose, bet panašu tai niekam šalyje neįdomu. Ar įmanoma Graikijoje kultūrinė - moralinė revoliucija?
O juk jie išrado matematiką!

Rodyk draugams


Ko žiauriai trūksta Lietuvos žmonėms

Rugsėjis 8th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), blogai, pareigūnai 5 Comments »

Šiandien pasirinkti vieną ar kitą pirkinį nėra lengva. Žmogus turi dvi - tris galimybes: pasitikėti draugų, jau įsigijusių daiktą, rekomendacija, pilnai atsiduoti į parduotuvės konsultanto rankas arba ieškoti informacijos - atsiliepimų internete. Perkant kokį brangesnį ir ilgam laikui skirtą tarnauti daiktą tenka naudotis visais trimis informacijos rinkimo kanalais. Visi kanalai turi savų nemažų trūkumų –  technologijos kinta greitai, draugų ilgai naudojami daiktai sensta, taip pat, kaip ir jų patarimai. Parduotuvės konsultantai, tikėtina, visų parduodamų daiktų nėra išbandę ir remiasi tik marketingo specialistų suformuotais išskirtinumais. Informacija internete dažnai talpinama sąmoningai, įskaitant ir komentarus ar atsiliepimus su tikslu parduoti.

Vienoje knygoje teko skaityti apie Amerikos elektronikos parduotuvių tinklą, kuris padarė neįtikėtiną plėtrą šalyje dėl savo populiarumo pirkėjų tarpe. Tinklo savininkai duodavo net keletą “sveikam protui” prieštaraujančių nurodymų:
1.       Neparduoti daikto pirmo pirkėjo apsilankymo metu.
2.       Reikalauti atsakyti į klausimą apie pirkėjo tikslus.

Įsivaizduokit: ateinat į parduotuvę, tiksliai susiradęs, kad norit nusipirkti, tarkim, tokį ir tokį televizorių, o kažkoks konsultantas jūsų klausia: o kokiam tikslui jūs norite to televizoriaus? Sužinojęs, kad jums reikia gero laiko praleidimo, jis jums pasiūlo pasirinkti iš trijų variantų: namų kino sistemos, kompiuterio su IP TV priedėliu,  naujausią TV su satelito komplektu ir liepia ateiti apsisprendus po savaitės. Šito tinklo sėkmė parodo, kad žmogus perka ne daiktą, o problemos sprendimą.

Kur rasti ekspertus, kurie tavo unikaliems poreikiams pasiūlytų geriausią sprendimą už optimalią kainą? Jau nekalbant apie paprasčiausių sukčių išskaičiavimą.
ConsumerReports.org - nepriklausomi, pelno nesiekiantys ekspertai, kurie atlieka šimtus įvairiausių testų tam, kad galėtų pateikti ekspertizės išvadas visiems ketinantiems pirkti. Gyvena jie iš registracijos mokesčio ir neima pinigų iš klientų, kurių produktus testuoja. Pažiūrėkite pristatomąjį video anglų kalba.

O dar pridedu jų reportažą apie vandens šildymo sistemas. Turėkite omenyje, kad detalias ataskaitas apie tyrimus, gauna tik registruoti nariai.

Rodyk draugams


Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai No Comments »

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Rodyk draugams


Etika - lanksti pinigams?

Rugpjūtis 27th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai No Comments »

Iki šiol netyla įtarimai, kad paskutinis kiaulių gripo virusas buvo būdas pasipelnyti farmacijos kompanijoms. Nesenai nuvilnijo ir dar nesibaigė skandalas su įtarimais, Baltijos ir Amerikos klinikai taikant Lietuvoje nelegalų gydymo metodą - kamienines ląsteles. Prieš keliolika metų viena privati klinika įtarta pasipelnymo tikslais visiems besikreipiantiems nustatinėjusi chlamidijas. Mano pažįstamas po apsilankymo pas “specialistus” buvo tiek prigąsdintas, kad savaitę vaikščiojo, kaip partrenktas ir sielojosi dėl to, kad niekada neturės vaikų (dabar turi dvi atžalas).

Nauja madinga tendencija yra genetiniai tyrimai, kurie labai tiksliai nustato, kas glūdi tavo genuose. Retas kuris išgirdęs apie vėžio, alzhaimerio ar diabeto diagnozes artimiesiems nepagalvoja, o kada tai pasieks mane? Ką reiškia ligoniams štai tokie pareiškimai technologijos.lt: “Mokslininkai nustatė, kad genas p21 blokuoja galimybę regeneruoti (atauginti galūnes), kuria dar gali pasigirti kai kurie gyvūnai, tarp jų – varliagyviai, o kiti evoliucionuodami ją prarado. „Išjungus“ geną p21, šis procesas gali vėl tapti įmanomas, rašo telegraph.co.uk. Amerikos nacionalinio kurtumo ir kitų bendravimo sutrikimų instituto (angl. NIDCD, National Institute on Deafness and Other Communication Disorders) mokslininkai teigia, kad jie atrado 3 genus, sukeliančius mikčiojimą. Susisteminę savo klinikinę patirtį paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio srityje gavome įdomių rezultatų  – net 33% moterų, kurioms krūties vėžys diagnozuotas iki 36 metų, turi genetinį, ligą lemiantį faktorių ir beveik 100% moterų, kurioms buvo diagnozuotas ir krūties, ir kiaušidžių vėžys, turėjo šį rizikos faktorių“, - pasakoja pagrindinis studijos autorius Vilniaus universiteto ligoninės Santarikškių klinikos gydytojas onkogenetikas, medicinos mokslų daktaras Ramūnas Janavičius.

Sveikatos blogas prieš savaitę paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad pasitikėjimas tiesioginiais, vartotojų užsakomais genetiniais tyrimais, kuriais galima identifikuoti giminės ligas, polinkius į kritinius susirgimus ir dar daug visko, sušlubavo. Vyriausybinė priežiūros tarnyba Amerikoje (Government Accountability Office) išsiuntė dviejų donorų mėginius į keturias skirtingas kompanijas. Rezultatai iš 15 panašių susirgimų sąrašo nesutapo. 37-metų moteriai, pavyzdžiui, buvo pasakyta, kad jos rizika susirgti leukemija buvo didesnė nei vidutinė, mažesnė nei vidutinė ir vidutinė, priklausomai nuo kompanijos, kuri atliko tyrimus. GAO taip pat išnagrinėjo interneto svetaines ir bendravo kaip vartotojai su 15 genetinių tyrimų įmonėm. Jie nustatė, kad 10 iš jų “užsiėmė sukčiavimu, apgaule ar kitaip abejotina prekybos praktika.” Kai kurios įmonės nurodė, kad DNR tyrimų rezultatus būtų galima panaudoti, kuriant asmeninį papildą ligai išgydyti, o viena tvirtino, turinti savo papildų liniją, “galinčią koreguoti pažeistą DNR.” Sveikatos prognozės, pagrįstos genetiniais tyrimais, yra dažnai ne ką geriau ir daugeliu atvejų vis dar daug blogiau nei prognozės, pagrįstos šeimos istorija ir gyvenimo būdu.” - daro išvadą sveikatos blogas.

Manau, kad problema ne tyrimuose, o kompanijų siekyje užsidirbti iš žmogaus nenumaldomo noro pratęsti būvį, bet kokia kaina. Vita Aliukonytė magistro darbo “MODERNIOJI MEDICINA: MANIPULIAVIMAS ŽMOGAUS GYVYBE” išvadose rašo: “Dabartinis mokslas ir medicina į žmogų žiūri kaip į biologinę mašiną, kuri gali būti suremontuota, pakeitus kokią nors netinkamą, susidėvėjusią detalę – organą ir, kuri gali būti pagaminta, remiantis užsakovo pageidavimu, turėti tam tikrus techninius - fizinius duomenis, funkcijas bei dizainą”. Žmogaus orumą žeminančios manipuliacijos medicinoje tampa įmanomos tada, kai visuomenė praranda vertybinius orientyrus, tiesos kriterijus ir kai ima klestėti nuomonės. Tada žmogus ir jo gyvenimas imamas vertinti, vadovaujantis naudingumo principu. Pragmatizmas tampa pasirinkimo ir sprendimų pagrindu, o technologijos ir eksperimentai padaromi ne priemone, o tikslu.” - citatos pabaiga.

Galima tik numanyti, ką Vita turėjo omenyje po sąvoka TIESA, bet, kad etika tampa lanksti poreikiams ir pinigams, pastebima ne tik medicinoje.

Rodyk draugams


Optimistas!? - potencialus savanoris

Rugpjūtis 23rd, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai 3 Comments »

Savanoris - ot, durnius! Teko girdėt iš aplinkos tokį “spaudimą”? Kodėl? O gi todėl, kad savanorystė (anot Wiki) - laisva valia prisiimtos pareigos, atliekant visuomenei naudingą darbą, kuris paprastai būna mažai arba išvis neapmokamas. Kas savo valia prisiima pareigas ir dar nemokamai? Delfi straipsnyje teigiama, kad Eurobarometro tyrimų duomenimis, Lietuvoje į savanorišką veiklą yra įsitraukę 11 procentų šalies gyventojų. Tai ką - jiems visiems su galva negerai? TNS savo atlikto 2008 metais tyrimo išvadose teigia, kad nenorintieji būti savanoriais laisvalaikiu nesiklauso muzikos, neskaito knygų, laisvalaikiu niekada nesportuoja, nevaikšto parkuose ir nežaidžia stalo žaidimų, labai retai matosi su draugais, kuriuos vienija bendri pomėgiai, niekada savo malonumui (ne darbo ar dalykiniais klausimais) nebendrauja su bendradarbiais, sveikos mitybos, darbo bei laisvalaikio nelaiko svarbiais savo gyvenimo aspektais, per pastaruosius 12 mėnesių nei karto nepatyrė streso ar energijos trūkumo, yra žymiai mažiau patenkinti savo gyvenimu. Daugiausia neketinančių užsiimti savanoriška veikla tarp 60 - 74 metų gyventojų, turinčių pagrindinį (arba žemesnis) išsimokslinimą, gyvenančių atskirai, išsiskyrusių, našlių, viengungių. Įdomiausia TNS daryto reprezentatyvaus tyrimo išvada, jog savybes, kuriose labiausiai skiriasi savanoriai nuo nenorinčių jais būti, geriausiai apibūdina optimizmo ir pesimizmo sąvokos. Europos tarybos savanorių asociacijos puslapyje radau tokį įrašą: “Žmonės dažnai skundžiasi esama situacija, aplinkui mato daug neteisybės ir ja yra nepatenkinti. Tokiems žmonėms reikia savanoriškos veiklos, kuri įtrauktų juos į visuomeninį gyvenimą: jie taptų aktyvūs, padėtų kitiems ir prisidėtų prie visuomenės problemų sprendimo, o ne vien piktintųsi.


Savanorių judėjimas remiasi sąžiningumu, tikra savanoryste ir įsitikinimu, kad jos tikslas yra padėti kitiems ir, kad tai nėra manipuliacija žmonių gerumu, kuria pasinaudojus, galima patenkinti kažkieno interesus.” Puslapis savanoris.lt teigia, jog laimę galima nusipirkti ir pateikia štai tokius tyrimų duomenis: “Socialinė psichologė Elizabeth Dunn iš Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) nusprendė pasiaiškinti kokiu būdu, leidžiant pinigus, žmonės jaučiasi laimingiausi. Todėl ji su kolegomis apklausė 109 to paties universiteto studentus. 
Nenuostabu, kad dauguma jų atsakė, jog būtų laimingesni kišenėje turėdami ne 5, o 20 dolerių. Jie taip pat sakė, kad mieliau išleistų pinigus savo reikmėms, nei kurio nors kito žmogaus. Ir visai be reikalo.
Kai E.Dunn su kolegomis 46 kitiems studentams išdalino vokelius, kuriuose buvo arba 5, arba 20 dolerių banknotai bei nurodė kaip tuos pinigus išleisti, studentai, leidę pinigus kitų žmonių reikmėms (aukodami labdarai ar dovanodami dovaną) buvo laimingesni nei žmonės, kurie pinigus išleisdavo sau (sąskaitoms apmokėti ar nusipirkti skanėstą).” - citatos pabaiga. Wikipedia teigia, kad kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:
altruizmas - savanoriavimas kitų naudai;
gyvenimo kokybė - padėjimas visuomenei kiekvieno gyvenimą padaro geresnį;
užimtumas - kai kurie jaučia pasitenkinimą vien dėl to, kad yra užimti;
religiniai įsitikinimai - kai kurios religijos teigia, kad padėjimas kitiems yra dvasinė pareiga;
finansai - reta savanoriavimo motyvacija, nes kuo daugiau savanoriams mokama, tuo mažiau jie laikomi savanoriais;
socializacija - savanoriavimas yra puiki galimybė sutikti daug skirtingų žmonių ir susirasti daug draugų.

Nijolė Giedraitienė, VšĮ “Savanorių centras” direktorė, internete rastame 2008 metų pristatyme teigia, kad ” bendradarbiavimas, organizuojant savanorišką veiklą šalyje, šiuo metu apsiriboja savanoriškos veiklos finansavimu, neišskiriant to kaip atskiros programos; bendradarbiavimo plėtrai trukdo nevyriausybinio sektoriaus silpnumas ir susiskaidymas; valdžios įstaigose nėra suprasta savanoriškos veiklos reikšmė; šalyje nesukurtos savanoriškai veiklai vystytis palankios sąlygos.”
Delfyje spausdintas Teodoros Rašimaitės straipsnis baigiasi tokia pastraipa: “Galbūt todėl iki šiol daugelis žmonių įpratę, kad jais turi pasirūpinti valdžios institucijos ar bent jau valdžia turi duoti komandą, ką reikia daryti. Nors visam gyvenimo laukui aprėpti valdžiai neužtenka nei noro, nei resursų. Šią spragą ir užpildo savanoriai, kuriantys, taisantys bendruomenę ir šalies gyvenimą kreipiantys reikiama linkme.”
Tiems, kurie nori prisijungti nedelsiant.

Rodyk draugams


Turtuoliai - vargšai

Liepa 21st, 2010 setis Posted in Be temos, Buitis, Lietuvoje, TV, Valstybinis sektorius, pareigūnai 2 Comments »

Tai vienas iš nedaugelio šiuo metu per televiziją rodomų projektų, kuris nėra kartojamas. Toks įspūdis, kad vasarą niekas nebežiūri televizoriaus. Žiūrint į TV metrų duomenis taip neatrodo, nes birželio - liepos mėnesio pradžioje, imant metų perspektyvoje, žiūrimumas buvo rekordinis. Tai ko gero TV kanalų inercinio mąstymo pavyzdys. Kartais susidaro įspūdis, jog konkuruojama dėl Guinness’o rekordo, kuri iš televizijų per paskutinius metus daugiau kartų pakartos vieną ir tą patį filmą, jau nekalbant apie laidas, kurios buvo ruošiamos aktualijų kontekste, o vasaros metu kartojama, todėl tūlas pilietis atšokęs nuo konteksto, gali patirti deja vu šoką. Taigi eteryje naujas, nekartojamas projektas. Pristatyme lrytas.lt skaitome: „Kai tokia didžiulė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, norisi atkreipti tų žmonių, kurie gyvena gerai ir net lemia Lietuvos likimą, dėmesį į situaciją šalia mūsų. Jie nebeįsivaizduoja, ką reiškia neturėti duonos, stogo virš galvos. Mes norime, kad jie bent trumpam atsigręžtų į kitus. Kai suprasime, kad visi mes tos pačios šalies gyventojai ir mums ne vis vien, kaip gyvena artimas, tik tada mes galėsime prisipažinti esantys tolerantiška, sumania visuomenės dalimi“, – sako naujos TV3 laidos „Turtuolis – vargšas“ prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.”- citatos pabaiga. Nežinau ar daug žiūrovų sulauks šis projektas, bet pati idėja leisti sukeisti socialinį statusą bent trumpam ir ypač valstybės valdymu užsiimantiems žmonėms - nuostabi. Reikėtų šį projektą paversti nuolatiniu ir nebūtinai rodomu per TV, bet privalomu visiems valdininkams, pareigūnams, įstatymų leidėjams ir t.t. ir panašiai. Visą projekto vertę įžiūriu tame, kad seimo nariai, pramogų pasaulio atstovai susipažįsta su alternatyvia realybe. Abejoju ar tokiu būdu įkvėpsime bent vieną elgetą ar turtuolį keisti savo socialinę aplinką, bet tai tikrai praturtins tiek vienus, tiek kitus. O koks gėris būtų bent vieną valdininką neatpažįstamai pakeitus  praleisti kaip normalų lankytoją, per jo pačio instituciją, procedūras ir tvarkas. Iš to išloštų visi.

http://www.youtube.com/watch?v=1-fykXVBcdM

http://www.youtube.com/watch?v=1-fykXVBcdM

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Svarbu nepažadėti per daug

Liepa 17th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, pareigūnai No Comments »

Jei sumanysite praleisti savaitgalį ar atostogas Neringos apartamentuose, nusiteikite ilgai paieškai internete. Atrodo paprasčiau būti negali, atsidarei kokią nuorodą, pasirinkai būstą pagal keletą parametrų, paskaitei atsiliepimus, pasižiūrėjai ar laisva ir viskas: rezervacijos - pirkimo procesas. Deja, deja. Pasirodo vienos nuorodos nėra, kaip ir vienos duomenų bazės. O pavadinimai tokie, kad nežinodamas specialiai nesugalvosi pvz:. raktaspoilsiui.lt. Na bet pasikuitęs randi keliolika link’ų. Vieni puslapių autoriai išsamiai aprašo apartamentų vietą, bet pavyzdžiui, kad jie pusrūsyje sužinai tik pakalbėjęs telefonu. Kiti nesiteikia pateikti net orientacinių kainų. Treti nutyli apie sąlygas. Ketvirti viską aprašo idealiai, bet paskambinęs sužinai, kad apsigyventi galėsi geriausiu atveju kitais metais. Vargo vakarienė. Situacija panaši kaip su mobilių operatorių tarifais, nebandėte palyginti? Nebūdamas specialistu to ir nepadarysi, nes toks paslaugų tiekėjų siekis - užvelti tai, kas paprasta. Mieli interneto asai, turizmo paslaugų tiekėjai, sukurkite, prašau, vieningą duomenų bazę, su vieningais kriterijais ir reitingais. Kažkas iš to išloš, kažkas bus priverstas pasitempti arba numesti kainas. Nesistenkite apgauti, nutylėti, gudrauti. Supraskite, kad sutaupę dešimt litų prarandate tūkstančius. Vakariečiai jau seniai suprato, ką reiškia viršyti lūkesčius. Prieš keletą metų teko apsistoti Bergamo mieste, nakčiai išsinuomotame bute internetu. Pristatyme atrodė tikrai normalus butas, bet nieko ypatingo. Atvykę patekome į senamiestyje esančius apartamentus, priklausančius kilmingam menininkui. Vien vonios kambarys buvo 25 kvadratų su vaizdu į kalnų upelį. Į mūsų nustebusius veidus Dali išvaizdos šeimininkas gudriai šypsodamasis klausė: “Jums čia patinka? Taip? Labai svarbu nepersigirti iš anksto, geriau viršyti lūkesčius”. Jei dar kada gyvenimas nutrenks mane į tą pusę, būtinai surasiu progą bent keletai naktų ten apsistoti. Apartamentų gi Neringoje paieška panaši į slėpynes. Ir dar - prieš pat išvykstant prieš kameras stovi Palangos policijos viešųjų ryšių specialistė ir nacionaliniu mastu aiškina, nemokėkit internetu rezervavimo mokesčio, nes yra vienas sukčius, kuris taip žmones mulkina. Tai šeimininkei pirmas klausimas buvo ar jūs nesukčiaujat, į ką atsakymas buvo - kai pamatėm reportažą iškart pagalvojome, kad bus nemažai problemų, o juk pats sezono įkarštis.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Tvirkinimas pinigais

Liepa 15th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Valstybinis sektorius, pareigūnai No Comments »

Tomo Urbelionio nuotr. (BFL) Iš alfa.lt

Tomo Urbelionio nuotr. (BFL) Iš alfa.lt

Paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti pasakojimus apie tai, kaip įmonė pasiėmusi EU paramą susidūrė su esminėmis veiklos problemomis. Teigiama, kad neteisingas pats pirminis požiūris, jog iš paramos pinigų galima uždirbti, jog tai lengvi pinigai. Aišku negalima absoliutinti visos paramos ir visų projektų, bet vienas kitas atvejis tikrai verčia susimąstyti. Pavyzdžiui: ežeras šalia vieno iš Lietuvos miestų, mėgstama ir lankoma vieta. Parama panaudojama tam, kad įrengti mašinų stovėjimo aikštelę, įrengti persirengimo kabinas, lieptą, gelbėjimo stotį. Skamba tikrai nuostabiai, tačiau - iki paramos, įprastas pliažas, kuriame švarus smėlėtas dugnas, lieptas buvo vienoje vietoje, o po paramos viskas įrengiama už 100 metrų, ten kur dugnas pilnas dumblo, nelygus ir nevalytas. Situacija tokia - žmonės persirenginėja, mašinas stato naujai įrengtame pliaže, o maudytis eina į senąją vietą, kur iš liepto likę tik poliai… Bendrai vertinant, parama naudos davė, bet ne tiek ir ne tokios, kokia buvo sumanyta “ant popieriaus”. Iš kalbų panašu, kad situacija su paramos verslui projektais panaši. Galima kaltinti pačius paramos gavėjus, kad neteisingai susiplanuoja, blogai pasirenka tikslus, bando apgauti ir užsidirbti - ko pasekoje užlūžta. Pati paramos pinigų vertė yra visiškai kitokia, nei tų, kuriuos pasiskolini ir žinai, kad reiks grąžinti arba tų, kuriuos pats sunkiai uždirbai ir investuoji. Aš jau nekalbu apie tuos momentus, kuomet parama mokama už tai, kad nedirbtum, negamintum… Drįstu teigti, kad patys EU finansuojami projektai vykstantys viešųjų pirkimų principu, aptarnaujantiems juos, išskyrus keletą išimčių, generuoja tik apsukas, bet ne uždarbį, jei stengiesi dirbti sąžiningai. Yra atsiradusi visa kategorija verslo atmainų susijusių su projekto ruošimais, formaliu pinigų bei projektu administravimu, viešinimu ir t.t. Kur normalūs veiklos principai ir efektyvumo rodikliai visiškai niekam neįdomūs, svarbus pats ĮSISAVINIMO principas ir formalus atsiskaitymas. Kitaip, kaip tvirkinimu pinigais aš to nepavadinčiau - atsiprašau už nepopuliarią nuomonę. Būtų įdomu pamatyti ne fondų viešuosius ryšius, o žurnalistinį tyrimą, koks tokių vykdytų projektų naudingumo koeficientas.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kada “įsiunta” vairuotojai

Liepa 14th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados), pareigūnai, socialinė reklama No Comments »

Ne vienam saugaus eismo priežiūros pareigūnui esu siūlęs patikrinti štai tokią statistiką: kaip koreliuoja filmo “Greiti ir įsiutę”, “Greiti ir įsiutę 1 “, “Greiti ir įsiutę 2 “, “Greiti ir įsiutę 3 “, “Greiti ir įsiutę 4 ” parodymas nacionaliniu mąstu su įvykiais gatvėse. Esu įsitikinęs, kad galima surasti tiesioginę priklausomybę. Delfi rašo: Kino studija „Universal“, kuriai „Greiti ir įsiutę 4“ buvo daugiausiai pernai metais uždirbęs filmas, oficialiai pranešė pradedanti darbus prie penktojo filmo, kuris vadinsis „Fast Five“. <<>> Jei tikėti oficialia pozicija, kurią publikuoja „Variety“, herojai taps bėgliais, besislepiančiais nuo teisėsaugos, - citatos pabaiga. Profesionaliai padaryti veiksmo filmai, prieš kuriuos tikrai neturiu nieko prieš, tačiau filmas persmelktas greičio adrenalinu, beprotišku manevravimu, “driftu” ir t.t. Aš net nesekdamas TV ar kino programos, galiu iš “papiktintų” mašinų elgesio gatvėje pasakyti, kada buvo šie filmai rodyti masiškai. Atsimenu, buvau nustebęs, kai devyniasdešimtaisiais metais išėjusį Rémy Belvaux “žmogus piktesnis už šunį” buvo rekomenduota nerodyti Europos kino teatruose dėl galimos neadekvačios jaunimo reakcijos. Tada mes negalėjome to suprasti. Dabar matydamas, ką “Greiti ir įsiutę” išdarinėja su jaunimo sąmone, suprantu šį kino akademikų sprendimą. Ir dar: anot vieno geriausių Lietuvos psichologų - neadekvatus elgesys gatvėje yra tam tikra savižudybės forma, nes vairuotojai supranta, jog kelia grėsmę sau. Tik prasidėjus pertvarkai videotekose buvo demonstruojamas filmas “9 su puse savaitės” su psichologo intarpais ir komentarais, suprask - nepasiruošusiam seksui sovietiniam žmogui. Gal analogiškai reiktų derinti filmo peržiūras su pasekmių aiškinimu? Pvz.: užsimanė kanalas n-tąjį kartą parodyti greičio propagandą, gauna įpareigojimą prasukti nemokamai reklamos apie neatsakingo vairavimo pasekmes.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Asmenybė vs pareigybė

Liepa 5th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Valstybinis sektorius, pareigūnai No Comments »

Ko galima tikėtis iš naujai paskirto pareigūno? Lietuva yra turėjusi įvairiausių ūkio ministrų, tačiau liaupses Dainiui Kreiviui už jo realiai daromus darbus jau girdėjau ne viename verslininkų sambūryje. Natūralu, jog aktyvus ministras susikuria ir priešų. Psichologai teigia, jog sąmoningu kenkimu kitam pasižymi tik patologiniai ligoniai, tuo tarpu judėdamas link durų (tikslo) žmogus alkūnėmis būtinai pastumia vieną ar kitą, ypač energingai tą daryti tenka populiaraus maršruto autobusuose (t.y. sferose, kur susiduria labai daug interesų). Tūlas paklaustų - tai o ką, kiti ministrai nieko nedarė? Darė darė, tik gal neturėjo aiškaus apčiuopiamo daugumai tikslo, o reiškia ir rezultatus pasiekti buvo sunkiau arba tie rezultatai buvo susiję su mažomis interesų grupėmis. Manau didelį vaidmenį atlieka Dainius kaip asmenybė ir būtent tai yra lemiamas faktorius. Dar pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje veikė kultūros atašė Frederic’as Jugeau (Žiužo), kurio veiklos neįmanoma buvo nepastebėti: “Kino pavasario” įkvėpėjas, media-menų aistringas šalininkas, visos eilės teatrinių ir muzikinių įvykių Lietuvoje iniciatorius. Prancūzų ambasados įtaka tuometinei atsigaunančiai kultūrai būtų sunku pervertinti. Vėliau Frederic’ą keitė visa eilė pareigūnų, kurie puikiai atliko savo darbą, bet prancūzų ambasada niekada po to tokio reikšmingo vaidmens nebevaidino, nors “žvaigždžių” po jo dar buvo (gal teigiu per drąsiai, bet tai mano nuomonė). Aišku tą patį galima būtų pasakyti apie daugelį pareigūnų - ministrų, merų, vadovų. Asmenybės visuomet palieka pėdsaką (nepainiokite su skandalu), sukuria apie save prieštaringą lauką. Pavyzdžiui: ką besakytų apie Artūrą Zuoką, jis buvo vienas labiausiai aptvarkiusių miestą merų, tą pripažįsta visi, net priešai. Manau, jog tai susiję su tikėjimu tuo, ką darai ir kaip aistringai sieki tikslo. Anot dvasininkų TIKĖJIMAS ne veltui reiškia tik ėjimą. Tik ėjimas palieka pėdsaką, labai gerai kai tą kelią kažkas nuosekliai pratęsia. Dabartinės sąlygos ypač palankios asmenybėms reikštis. Kita vertus, tik tikintys ir imasi pareigų. Įprasta girdėti: tas atsisakė, anas atsisakė. Manau, tai susiję su tuo, kad žmonės galvoja - reiks sunkiai dirbti ir ko gero įgyti priešų. Gerbiu tuos, kurie sutiko. Sėkmės Arūnai Gelūnai, naujojo ministro pareigose. Tikiu, kad jūsų išmoktos pamokos tekančios saulės šalyje suteiks samurajaus atsidavimo savo siekiamam tikslui.

Rodyk draugams