BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Naudojate žoleles? Reikia jūsų įsitraukimo

Gegužė 4th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, pareigūnai, sveikata 5 Comments »

Gavau elektroniniu paštu.

Perspausdinu, nes manau, kad mūsų, kaip vartotojų teisės gydytis natūraliomis priemonėmis bus ribojamos:

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į Europos sąjungos direktyvą dėl uždraudimo prekiauti vaistažolėmis ir kitais natūraliais papildais.
Girdėjome tai jau anksčiau, bet buvo sunku suvokti, kad tai gali virsti tiesa. Tačiau deja, kad ir kokie mes naivūs, tai jau priartėjo.

Direktyva 2004/24/EC, arba THMPD (Traditional Herbal Medicinal Products Directive) įsigalioja nuo balandžio 30 d. Pagal ją reikalaujama, kad visos vaistažolės, visi augalai, kurie naudojami gydymui turi praeiti labai ilgą ir brangią procedūrą, kokią praeina cheminiai vaistai. Tam kad įrodyti, kad kiaulpienė ar gyslotis yra jums naudingi reikės daugybės ekspertų, tyrimų ir bandymų, didelių pinigų sumų. Kol tai neatlikta, parduoti žolelę bus nelegalu.
Vyksta teisminis procesas prieš šią direktyvą, bet jiems reikia mūsų paramos, visų žmonių palaikymo.
Naudojate žoleles? Tuomet gal norėsite pasirašyti peticiją.

Tinklapyje žemiau yra daugiau detalių šiuo klausimu ir taip pat peticija:
www.savenaturalhealth.eu

Galite google paieškoti daugiau…

TELL YOUR FRIENDS ABOUT IT !
Watch the video about the action the Alliance for Natural Health is taking in regard to the THMPD (directive) on YouTube.

http://www.youtube.com/watch?v=Rah6T1Thf1c&feature=player_embedded#at=202

If you wish to know more about the THMPD and the actions being undertaken to counter it at the European level, click on the following link:

http://www.anh-europe.org/files/100824_ANH-Briefing_Paper_THMPD_final.pdf

If you wish to support the Alliance for Natural Health financially, you can click on the following link (page in English):

http://www.anh-europe.org/node/3113

Rodyk draugams


Šventas kompotas ir draudimų ilgesys

Kovas 24th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, pareigūnai, psichologija, reklama No Comments »

Pasakęs kompanijoje, kad nevartoji alkoholio gali sukelti intrigą, anksčiau tą pasakyti būdavo gėda. Dabar gėda nekeikti alkoholio gamintojų ir visiškai nesvarbu, kad absoliuti dauguma vartoja ir vartoja nesaikingai. Tarsi kalti tie, kurie sukuria pasiūlą.

Vietoje to, kad įsisąmoninti saiką, geriau kovoti su aplinka.

Man kelia juoką ir gailestį žmonės, kurie neturi valios namuose turėti barą su alkoholiu, nes jei toks yra jis ištuštinamas tą patį vakarą, kai buvo užpildytas. Mus psichologijoje mokė, kad nereikia stengtis alkoholikui iš aplinkos pašalinti alkoholį, nes jis vis tiek suras vietą, kurioje jo yra, o tada neatsispirs.

O dar įdomu yra tai, kad neturėdami saiko, tokie žmonės, pasiekę savo dugną, meta gerti, o tada tampa aršiausiais alkoholio priešais ir blaivybės propaguotojais. Ir nesuprasi: ar jie pikti ant savęs, nes niekaip negali atsispirti pagundai pradėti gerti vėl, dėl to siekia, kad tiesiog nebūtų alkoholio jų matymo zonoje, pavyzdžiui, reklamoje; ar pikti ant kitų, kad anie turi saiką.

Man juokingos tos populistų kalbos apie tai, kad reikia viską uždrausti, lyg tai pamirštos tos Gorbačiovo laikų sauso įstatymo pamokos, kurios privedė prie to, kad konjakėlis buvo geriamas iš arbatinuko ir arbatos puodelių. Tai ne, kad pasidarytume taip kaip visoje Europoje. Mums reikia kitaip, griežčiau ir pavardes ant altoriaus iškabinti balsavusių prieš draudimus. Bažnyčia irgi savo tarpe turi piktnaudžiaujančių priemonėmis įvedančiomis į tranzą. Matyt niekas neįsiskaitė į ruošiamus įstatymus ir dar nesuprato, kad ateityje per mišias pilstys vyšnių kompotą ar gaivą kokią.
p.s. aš neturiu problemų su alkoholiu, nes jo nevartoju, bet aš gerbiu žmonių norą jo išgerti, jei jis ne paauglys ir tą daro su saiku.

Rodyk draugams


Kad susitikimai su kelių policija keltų mažiau streso

Kovas 2nd, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama No Comments »

Įsivaizduokit, praėjusį šeštadienį išvažinėju iš nedidelės gyvenvietės ir matau, kaip Kažkoks vyriškis išsijuosęs bando nufotografuoti reklaminį skydą su politikų nuotrauka neleistinai užsilikusį po agitacinės kampanijos. Užsižiūrėjęs spusteliu pedalą ir še tau, kad nori - sekančią akimirką matau mojuojantį lazdele policininką, išlendantį iš už kelkraštyje stovinčio automobilio. Greitis 63 km per valandą (galima 50). Prasmės ginčytis jokios.

Policininkai geranoriški, pasiteirauju, ar negali tik įspėti - atsakymas mandagus, bet griežtas - deja ne. Klausia ar neturiu galiojančių nuobaudų - sakau tikrai ne, jau pamiršau, kada paskutinį kartą stabdė - gal kokie keturi - penki metai atgal. Tada surašo protokolą, nudžiugindami, kad siūlo mažiausią bausmę, - nuotaika pasitaiso. O tada dar viena staigmena - pasiūlomas administracinis nurodymas. Tai yra siūloma iki tam tikros dienos (per pora savaičių) sumokėti pusę minimalios skirtos baudos (yra papildomų sąlygų). Policininkas perspėja, kad jei pavėluosiu sumokėti iki nurodytos datos teks eiti su dvigubai didesne suma į pažeidimo bylos nagrinėjimą.

Buvau girdėjęs kažkokį pranešimą per televiziją, bet kol nesusidūriau - nesupratau. Šiandien iš vienos pažįstamos gavau visą lentelę su pasikeitimais nuo 2011 kovo 1 dienos, kuria su jumis ir dalinuosi. Ačiū tam nežinomajam už lenteles, kurių autorystė nebeišliko…

Rodyk draugams


Apie kurjerius ir tarpininkus

Vasaris 24th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, etika, pareigūnai 8 Comments »

Mano patirtys su internetine prekyba ir kurjeriais tęsiasi. Ilgai svarsčiau, bet vis tik nusprendžiau parsisiųsti gražaus dizaino čiaupą iš Kinijos. Ir ką jūs galvojate. Turėjęs neigiamą patirtį su DPD šį kartą sumokėjau daugiau ir pasirinkau DHL. Po paros ėmiau sekti kaip siuntinys keliauja. Likau nustebintas tuo, kad ne tik gali sekti siuntinio kelią, bet gali užsisakyti pranešimus apie statuso pakeitimus. Procesas iš tikro vyko sklandžiai iki to momento, kai pasiekė Vilniaus oro uosto terminalą. Žinutė apie tai, kad muitinė sulaikė siuntą ir reiks susimokėti mokesčius atėjo ne iš DHL, bet iš muitinės tarpininko! Įdomu kokiu būdu, kas ir už kiek tokią informaciją nutekina.

Laiške buvo pasakyta:
“Gauta Jūsų siunta, kurią reikės deklaruoti muitinėje. Jūs galite tvarkytis muitinės formalumus pats arba pasinaudoti muitinės tarpininkų paslaugomis.
I.Jei Jūs  nusprendžiate muitinės formalumus tvarkytis patys :
1) Pasiimate dokumentus iš DHL ofiso (Dariaus ir Girėno 81, Vilnius).  Prieš atvažiuojant į “DHL Lietuva” ofisą, prašome pasiskambinti telefonu 85 215 95 47 ir sutarti laiką.
2) Važiuojate į Vilniaus oro uosto muitinę (Balt-cargo terminalas, Rodūnios kelias 18, Vilnius). Nuo prekių vertės ir transporto išlaidų sumos- mokami importo mokesčiai, kurie priklauso nuo Jūsų gaunamos prekės kodo.
3) Sumokate pranešime paskaičiuotus muitinės mokesčius. Pasiimate siuntą pats (informuojame, kad išmuitintos siuntos iš “DHL Lietuva” muitinės sandėlio išduodamos nuo 12:00 iki 17:30 val.) arba atiduodate įformintus muitinės dokumentus DHL darbuotojui ir laukiate, kol ją pristatys DHL kurjeris.
II. Jei nusprendžiate naudotis  muitinės tarpininkų paslaugomis:
Su mumis galite susisiekti
Muitinės tarpininkas”

Po tokio laiško pirmiausia ką padariau - paskambinau Tarpininkei ir paklausiau kiek kainuotų jos paslaugos? Atsakymas buvo: apie pusantro šimto litų, plius priskaičiuoti mokesčiai. Gavau pažadą, jog atsiųs viską išsamiai elektroniniu paštu. Skambinu į DHL, klausiu ar čia viskas tvarkoje? Gaunu atsakymą: taip aišku. Skambinu pažįstamiems, kurie tą daro nuolatos. Patarimas tvarkykis per patį DHL bus pigiau ir greičiau. Kadangi tarpininkei jokių pažadų nedaviau, skambinu vėl į DHL sakau, ar turite tokią paslaugą? Sako - taip. Ar galiu pasinaudoti? - Taip, tuoj perduosiu jūsų kontaktus mūsų tarpininkams. Laukiu, kada paskambins. Taip praeina 4 valandos, o juk kiekviena para terminale kainuoja. Skambinu į DHL, paprašau tos pačios vadybininkės, kuri žadėjo informaciją perduoti tarpininkams. Ji sako, kad  tikrai perdavė info ir nesuprantanti kodėl neskambina. Pralaukiu dar valandą ir vėl skambinu į DHL. Šį kartą jau reikalauju, kad sujungtų su tarpininku. Ir ką jūs sau galvojate? - paprašo siuntos numerio ir sako: mes jums padėti negalime, jūs jau dirbate su tarpininke, kuri su jumis kontaktavo. Kas man gražiai išaiškins ir paneigs, jog tai ne susitarimas tarp nepriklausomų tarpininkų ir DHL vadybininkų ir, kad greičiausiai procentėlis nubyra nuo nepriklausomo tarpininkavimo jiems, galės mane pavadinti paranoiku. Beje - pranešimas apie tai, kad siuntinys muitinėje, atėjo iš karto po to, kai išsiunčiau pasirašytą nepriklausomo tarpininkavimo sutartį t.y. praėjus beveik  penkioms valandoms nuo tarpininkės žinutės.

Nors pinigai buvo sumokėti dar tą pačią dieną, DHL siuntinį pristatė net ne tą ir net ne sekančią darbo dieną, bet tik trečios darbo dienos pabaigoje. Ir čia įžymusis DHL Express.
Kol kas geriausią patirtį turėjau su UPS, analogiškoje situacijoje mano nurodytu telefonu paskambino jų pačių tarpininkė ir operatyviai sutvarkė dokumentus. Siuntinį gavau sekančią dieną. Kažin ar šis įrašas pasieks DHL Lietuva vadovą?

Rodyk draugams


Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų

Vasaris 9th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, etika, pareigūnai 3 Comments »

Šiandien tikėjausi rašyti visai apie kitką, bet kaip sakoma liaudyje užvirė š… . Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug pokalbių apie žurnalistinę etiką. Sėdi, atsiprašant vietinės garsenybės ant raudonos sofkutės ar kitam kanale raudonuose foteliukuose ir diskutuoja, ar gali žurnalistas daryti tai, ką nori, ar ne - jei vis tiek užsiima “garsinimu”. Atrodo visi lyg ir sutaria - žurnalistas niekuo dėtas - tokia garsenybių viešumo kaina. Mat jas šimtas, tas mūsų žvaigždes, visokių yra, visokių reikia. Daug liūdniau, kai rimti žmonės į tą žiniasklaidos mėsmalę pakliūna.

Gyvenimo kelyje buvau sutikęs ne vieną žmogų, kuris sensacijos ieškančio žurnalisto dėka buvo sutryptas ir priverstas keisti gyvenamą vietą ar net profesiją. Taip, dažniausiai visais tais “skandalingais” atvejais, tikrai pagrindas temos kėlimui buvo. Klausimas - kur ta riba, tarp aštrios temos, analizės, faktų ir “kas galėtų paneigti”, sutirštintų spalvų, demonizavimo, kriminalizavimo, neapykantos kurstymo?

Iki šiol nuoširdžiai negaliu suprasti už ką sutrypė ir su žemėmis sumaišė Eloną Bundzaitę. Siekdama tikrai taurių tikslų moteris pataikė į politikų tarpusavio aiškinimosi tarpdurį. O jei dar globaliau žiūrėti - yra versija, kad buvo siekiama kompromituoti Lietuvą dėl nesugebėjimo padaryti normalaus Europinio kultūrinio projekto už didelius pinigus. Kodėl rimtai kalbame apie susitepusių politikų dalyvavimą rinkimuose ir atleidžiame žurnalistams, kurie prišneka nesąmonių, prikuria mitų? Kur dabar visi tie kaltinimai? Visos tos skambios antraštės? Patys žurnalistai dažnai atšauna - paduok į teismą.

Realus įvykis: skambina žurnalistas: ką manote apie tai ir apie tai, turime anoniminį laišką. Atsakai, jog reikia pamatyti laišką, tada bus galima spręsti. Žurnalistas perpasakoja turinį, tuomet sakai - jei turinys laiško toks, kaip sakote, tuomet mano nuomonė tokia ir t.t. Sekančią dieną pusės puslapio straipsnis, kuriame nieko apie anoniminį laišką, o kelių minučių pokalbis, virtęs išsamiu pasisakymu apie problemą žmogaus, su kuriuo kalbėta lygiai 3 minutes telefonu. Ką duoti į teismą? Turėjo žurnalistas tam tikrą tikslą (nesakau užsakymą) parašyti apie reiškinį ir pritempė pasinaudojęs kažkuo prie to, ko jam reikia.

Pagrindinis klausimas dažniausiai  yra toks: kas “užsako” temas, kas siekia formuoti nuomonę? Nereikia būti dideliu viešų ryšių specialistu, kad pastebėtum gerai koordinuotą ir masyvią kampaniją pvz.: prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį. Gerbiu šį žmogų ir akivaizdžiai galiu palyginti, kaip dirbo senoji ir dabartinė ministerijos komanda. Akivaizdu, kad ministras padarė “kliudžiau”. Anot pačio Dainiaus: “Pertvarkos vyksta – skaidrumo, efektyvumo link. Tai - sunkus ir ilgas procesas, nes pasipriešinimas ir interesų kova didžiulė. Nepamirškime - kalbame apie 18 milijardų vertės turtą ir interesų grupes, kurios iki šiol labai nenoriai traukia leteną iš savo medaus statinės. Pirmą kartą istorijoje šios (turima omenyje valstybės valdomos v.b.) įmonės papildys valstybės biudžetą solidžiais 300 milijonų litų ir tai tik pradžia. Aiškios užduotys, depolitizuotos valdybos – tikslai, kurių siekiame.”

Taip ir matau kelis susėdusius medaus kopinėtojus kavinėje ir besitariančius sukurpti kompromatą, kad būtų sukalbamesnis. Bet šitie “dėdulės” tikrai nieko nepeštų jei ne leidinių savininkai ar žurnalistai su plaukiojančia etikos sąvoka. Tikrai nepatikėsiu, jog plunksnos broliai, tarp kurių didelis kiekis eruditų, taip sunkiai susigaudo, kas ir ko siekia tokiais užsakymais?
Krizės metu buvome nusigyvenę iki tiek, kad vaikščiojo pardavėjai su oficialiais įkainiais “formuoti visuomenės nuomonę”.

Užsakymų vykdytojus reikia traukti į profesinius svarstymus ir po kokių poros rimtų perspėjimų atimti teisę vadintis žurnalistu.  Suprantu, kad visiems reikia valgyti ir turi klausyti savininkų, direktorių, vaikytis reitingų, bet bent jau žinoti apie tokius neskaidrios žurnalistikos atvejus turėtų visi.

Tuomet vartotojams būtų lengviau atsirinkti kas yra tiesa, o kas -  tik užsakymas suformuoti visuomenės nuomonę.

Blogerio garbės žodis - nesu joks Kreivio ar Bundzaitės giminaitis, partietis ar bendradarbis ir nevykdau jokio užsakymo. Esu piktas dėl išplaukusios žurnalistinės etikos.

Rodyk draugams


Laiškas DIDELIEMS jogurtų mėgėjams

Vasaris 3rd, 2011 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, blogai, pareigūnai, sveikata 3 Comments »

Šiandien elektroniniu paštu gavau laišką, kurį lengvai galima būtų įtart esant kokiu tai žemaičių pienininkų pokštu, tačiau apie “Dannone” buvau skaitęs ir užsienietiškuose puslapiuose:

Vertimas iš prancūzų kalbos

JOGURTAI „ACTIVIA“ IR „ACTIMEL“

PO 15 METŲ ATAKŲ IR PADARYTOS ŽALOS „DANONE“ PRIVERSTA ATŠAUKTI SAVO MELAGINGĄ REKLAMĄ

„Skandalas jogurto indelyje“, kurį 2009 m. rugsėjo mėnesio prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ pradėjo prancūzų mokslininkas Didier Raoult, galiausiai sulaukė rezultatų.

Marselio virusologijos laboratorijos „Timone“ vadovas teigia, kad probiotikų privaryti jogurtai ir kiti pieno gėrimai, kuriuos mes skatinami ryti beveik 20 metų, labiausiai prisidėjo prie nutukimo epidemijos, nuo kurios kenčia mūsų vaikai.

Probiotikai, kurių „Danone“ kiek tik telpa prideda į įvairius jogurtus, tariamai stiprina imuninę sistemą – tai per televiziją skelbia pats gamintojas.

Kiekviename „Activia“ ar „Actimel“ indelyje probiotikų yra daugiau kaip 1 milijardas. Bėda ta, kad šios gerosios „aktyvios ir gyvos“ bakterijos, kaip teigia „Danone“, yra tos pačios bakterijos, kurios jau seniai naudojamos gyvulių auginimo pramonėje kaip skatinančios augimą – taip siekiama greičiau nupenėti kiaules ir vištas.

Probiotikais šeriama kiaulė svorio priauga virš 10 proc. daugiau nei įprastai.

Taigi „Danone“ mus verčia auginti savo vaikus kaip kiaules ar viščiukus…

Metų pradžioje mokslininkams kilo mintis palyginti nutukusių ir nenutukusių žmonių žarnyno florą. Ir štai netikėtumas – pirmųjų žarnyne buvo gausu probiotikų, kaip tik tų pačių, kurių randame „sveikatą gerinančiuose“ jogurtuose.

Didier Raoult komentuoja: „Buvo leista maisto pramonėje naudoti augimą skatinančias medžiagas, naudojamas gyvulininkystėje, neišsiaiškinus, koks bus jų poveikis vaikams.“

Taigi D. Raoult pareikalavo tyrimų, kuriais būtų išsiaiškintas  VISŲ pieno gaminių tikslus vaidmuo vaikų nutukimo epidemijoje. Be to, nuo šios apgaulės kenčia ne tik vaikai. D. Raoult sakė: „Aš sutikau daug putlių, nors ir nepakankamai besimaitinančių moterų, kurios beviltiškai stengėsi suliesėti, apsiribodamos keliais jogurto indeliais per dieną bei keliais menkais užkandžiais. Joms teko beviltiškai nusiminti, nes storėjo toliau, jautėsi vis labiau pavargusios ir silpnos, ypač žiemą, kai būtina pasipildyti jan energijos, o juk jogurtai turi ypač daug jin. Taigi laikraščiui „Pratique de Santé“ perdaviau leidėjo „Aigle moqueur“ straipsnį pavadinimu „Tapkite XXL valgydami jogurtus“.

Galų gale nepriklausomiems pavojaus skelbėjams pavyko išjudinti oficialiąsias tarnybas, skandalui dar per daug neiškilus viešumon. Pradėta spausti „Danone“ grupę, priverčiant, anot garsių laikraščių subtiliai parinktų žodžių, „pasvarstyti dėl savo kopijos“ (su tokiu monstru kaip „Danone“ elgiamasi atsargiai). Reikia suvokti, kad tai galėtų būti stiprus smūgis lobistams, nes „Actimel Europa“ ir „Activia Europa“ grupės apyvartos kartu sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. eurų iš visos „Danone“ 15 mlrd. apyvartos, tai yra 10 proc.

O mums nėra ko nerimauti dėl šios sukčių įmonės, dėl jos diskretiškų ir apsukrių reklamos atšaukimo manevrų ir daugelio vartotojų priklausomybės; iš tikrųjų nėra ko jaudintis, kol mums neišras naujų „Madingų salotų“.

Laiško pabaiga.

Šį rytą sulaukiau atsakomojo laiško:

Komentaras dėl publikacijos „Laiškas DIDELIEMS jogurtų mėgėjams“ bloge http://vartojimo.blogas.lt/

Šiandien bloge vartojimo.blogas.lt buvo paskelbta publikacija „Laiškas dideliems jogurtų mėgėjams“ apie „Danone” gaminamus jogurtus „Activia” ir „Actimel”, kurioje pateikiama tiesos neatitinkanti ir vartotojus klaidinanti informacija. Žemiau pateikiame tiesos neatitinkančius faktus ir komentarus į juos. Prašome ištaisyti tiesos neatitinkančią informaciją.

„Po 15 metų atakų ir padarytos žalos „Danone“ buvo priversta atšaukti savo melagingą reklamą“.

Prancūzijos pieno produktų gamintojas neatšaukė savo reklamos ir ji nebuvo pripažinta melaginga, kaip teigiama straipsnyje. „Danone“ praėjusiais metais laikinai atsiėmė paraiškas dėl sveikatingumo teiginių, kurie buvo pateikti vertinimui Europos maisto saugos tarnybai, tačiau tai nereiškia nei reklamos atšaukimo, nei juo labiau jos įvertinimo kaip melagingos. „Danone“ komunikacija apie produktų naudą sveikatai atitinka visus nacionalinius ir Europos teisės aktus bei yra pagrįsta moksliniais tyrimais.

Taip pat publikacijoje teigiama apie probiotikų ryšį su nutukimu. Straipsnyje minimame D. Raoult tyrime aptartos labai plačios probiotikų grupės ir neanalizuojamos nei konkrečios probiotikų padermės, nei minimi konkretūs gamintojai. „Actimel“ ir „Activia“ gamyboje naudojamos išskirtinės bakterijos, kurios nenaudojamos kitų produktų, ar juo labiau pašarų gamyboje. Būtina pabrėžti, kad visos probiotikų padermės yra skirtingos ir jų poveikiai taip pat skiriasi.

D. Raoult savo straipsnyje aptaria mokslinius tyrimus, atliktus su vištomis, kiaulėmis, o ne su žmonėmis (prisegu šio straipsnio kopiją, skelbtą „Nature“ žurnale). Šis tyrimas atskleidė, kad probiotikai, pagerindami paukščių atsparumą patogeninėms bakterijoms ir gerindami virškinimo veiklą, lėmė tai, kad paukščių svoris augo dėl to, kad augo patys paukščiai, o ne jų riebalinis sluoksnis. Pritaikyti tyrimo, daryto su vištomis, rezultatus žmonėms moksliškai neįmanoma.

Probiotikų įtaka antsvoriui nėra moksliškai pagrįsta. Tai pabrėžė ir Belgijos bei Kanados mokslininkai tame pačiame “Nature” žurnale (N. Delzenne&G. Reid “No causal link between obesity and probiotics”, Nature, 2009), ir “Tarptautinė probiotikų ir prebiotikų mokslininė asociacija“ (ISAPP) (Probiotics and obesity: a link? Nature Rev Microbiol. 7:616) (prisegu šias publikacijas). Šiose publikacijose pabrėžiama, kad probiotikai neveikia žmogaus medžiagų apykaitos procesų, kurių sutrikimai ir lemia nutukimą. Be to akcentuojama, kad JAV, kur nutukimas yra vienas didžiausių pasaulyje, jogurtų suvartojama gerokai mažiau, nei Japonijoje, Prancūzijoje ar Suomijoje, kur nutukusių žmonių yra nedaug, nors jogurtų suvalgoma gerokai daugiau nei Amerikoje. Daugiau mokslininkų argumentų galite rasti prisegtose publikacijose.

„Activia“ ir „Actimel“ probiotiniai jogurtai bei jų poveikis žmogaus organizmui yra analizuoti daugiau nei 44 klinikiniuose tyrimuose, atliktuose pagal aukščiausius mokslinius standartus. Svarbiausius tyrimus galite rasti internete adresu http://www.studies.danone.com. Nei viename jų nebuvo pastebėtas jogurto ar jo bakterijų poveikis žmonių svoriui.

Taip pat pastarosiose mokslinėse diskusijose pabrėžiamas probiotikų poveikis bei nauda sveikai virškinimo sistemai ir kartu sveikam svoriui bei gerai savijautai. Šios temos diskusijose dalyvavo Lietuvos probiotikų specialistas, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. Vaidotas Urbonas, kuris galėtų pakomentuoti šią temą plačiau, jeigu Jums tai būtų įdomu.

Remdamasi šia išdėstyta informacija, prašau pakoreguoti tiesos neatitinkančią informaciją Jūsų skelbtoje publikacijoje.

Maloniai prašau kreiptis į mane, jeigu reikėtų daugiau informacijos ar kiltų kokių klausimų:

Renata Grikšelytė
Ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims
DANONE

Dar kartelį primenu, jog tai ne pirmas laiškas, kurį gavau ir, tuo labiau, ne pirmas straipsnis apie Actimel ir Activia. Būtų be galo įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie faktus išdėstytus šiame straipsnyje:

Dannon Agrees To Stop Selling Activia As Cure For Irregularity

Rodyk draugams


Vidinis nykštukas vardu pilietis

Sausis 22nd, 2011 setis Posted in Lietuvoje, Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai 1 Comment »

Šito straipsnio geriau neskaityti tiems, kurie nori būti madingi ir “dergti” ant savo išsirinktos valdžios.
Nežinau su kuo susijusi ta pilietiškumo banga, nuvilnijusi per alternatyvią žiniasklaidą, bet manyje tai kažką suvirpino ir aš nusprendžiau išsakyti susikaupusius dalykus.

Wiki: Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, tautai <<…>> aktyvumas per rinkimus (ėjimas balsuoti), dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos žinojimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis.

Pirmas akmuo buvo commonsense.lt straipsnis “Ar reikia prašyti čekiuko, arba “Ne mano kiaulės, ne mano pupos”, kurį turbūt daugelis naršančiųjų blogosferą jau skaitė; jei ne - labai rekomenduoju.

Turėjau vieną kolegą, kuris pamatęs mažiausią jo supratimu neteisybę skambindavo į policiją, saugaus eismo tarnybą, savivaldybę, kontroliuojančias institucijas ir t.t. Į keistus žvilgsnius jis atsakydavo - aš pilietis.

Antras buvo aktorės - visuomenės veikėjos Nijolės Oželytės pasisakymas moksleiviams sausio 13 proga. Sugaiškite ir pažiūrėkite šį išskirtinai atvirą ir aštrų pasisakymą. Ką išsirinkom tą ir turim. Negaliu pakęsti, kai savivaldybės administracijos darbuotojas į pastabą apie neūkiškumą drėbteli: “O jūs savivaldybe nesirūpinkit”.

Trečias buvo laiškas iš draugo, kuris siūlė viešinti tokius projektus kaip kaveikiavaldzia.lt, -tikrai išskirtinai pilietišką iniciatyvą. Kadangi autorius laišką išsiuntinėjo visiems prisiregistravusiems, manau, nenusižengsiu paviešindamas jo turinį:

Sveiki,

penktadienį suėjo vieneri metai nuo KąVeikiaValdžia.lt paleidimo.

Noriu ta proga padėkoti visiems prisidėjusiems prie tinklalapio kūrimo ir vystymo. Ačiū jums už palaikymą, rūpestį, įdėtas pastangas, kantrų darbą! Kartu mes pasiekėme labai daug.

Kaip matote KąVeikiaValdžia.lt veikia, tobulėja, plečiasi. Turiu planų kaip tinklalapį padaryti dar naudingesnį ir patogesnį Lietuvos žmonėms.

<<…>>
norėjau pasidalinti artimiausiais KąVeikiaValdžia.lt planais.

Ketinu paleisti 141 puslapį Facebook’e, kuriuose būtų automatiškai skelbiama kiekviena naujiena iš KąVeikiaValdžios, kurioje paminėtas konkretus Seimo narys. Pvz.: “Ką Veikia Jonas Jonaitis Seime”.

Technologiją jau esu išbandęs su Seimo stenogramomis:
http://www.facebook.com/pages/Kalbos-Seime/165580376804723

Pradžioje sistemą pabandysiu su 9 Seimo nariais, kurie yra KąVeikiaValdžios “fanai” feisbuke. Šeštadienį jiems išsiunčiau tokį laišką:

Sveiki, gerbiami Seimo nariai,

esu tinklalapio KąVeikiaValdžia.lt kūrėjas. Turiu Jums aktualios
informacijos ir nedidelį prašymą.

Ketinu sukurti eilę puslapių Facebook’e, kuriuose bus skelbiamos visos
naujienos, susijusios su konkrečiu Seimo nariu, iš svetainės
KąVeikiaValdžia.lt.
Pvz.: “Ką veikia Mantas Adomėnas Seime?”.

Tikiuosi, kad tokie puslapiai padės piliečiams geriau suprasti ką jie
išrinko, o Seimo nariams taps papildoma galimybe palaikyti ryšį su savo
rinkėjais.

Prieš paleisdamas puslapius visiems Seimo nariams, noriu pirma išbandyti
kaip veiks sistema. Kadangi esate KąVeikiaValdžia.lt “fanai” Facebook’e,
ketinu pradėti nuo puslapių apie Jus ir norėčiau sulaukti Jūsų pastabų
bei pasiūlymų.

<<…>>

Naujienas, kurios bus matomos puslapiuose galite apžvelgti nuėję į
http://kaveikiavaldzia.lt/ ir paspaudę ant savo pavardės “politikų,
tarnautojų ir pareigūnų” sąraše. - laiško pabaiga.

Dar vienas išskirtinis, mane labai nustebinęs projektas, buvo Pilietinės visuomenės instituto su verslininkų iniciatyva ir palaikymu sukurtas puslapis manoseimas.lt, kur kiekvienas lankytojas atsakęs į eilę svarbiausių valstybei klausimų galėjo sužinoti, kurios politinės partijos pozicija labiausiai sutampa su jo pažiūromis. Negana to, galėjo pasidomėti kokie konkretūs politikai galvoja taip kaip ir jis. Atrodo smulkmena, bet aš asmeniškai pirmą kartą balsavau sąmoningai, ne pagal nuotrauką, nuogirdas, bukletus ar simpatijas, bet pagal poziciją. Labai tikiuosi, kad ateinantiems seimo rinkimams puslapis vėl bus atgaivintas.

Kas verčia kurti tokius projektus, kalbėti priešingai nei madinga, skirti laiką ir net pinigus tam, kas greičiausiai niekada neatsipirks? Manau, kiekviename iš mūsų giliai susigūžęs tūno pilietis. Tas, kuris suvokia, kad jei nepasirūpinsiu aš, tai kas pasirūpins? Pats laikas pažadinti tą vidinį nykštuką.

Rodyk draugams


Ginklo savigynai rizika

Sausis 14th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, pareigūnai, psichologija 3 Comments »

Mano viena pažįstama pasipasakojo, kad naktį blogai miegojo, nes vyras buvo išvykęs, o likti vienai name Vilniaus priemiestyje - baisiai nejauku. Savo pasisakymą jauna mergina pabaigė: - Reikia įsigyti ginklą.

Kažkada teko bendrauti su teisėsaugos ekspertais ir net vagimis profesionalais tema: kaip apsisaugoti nuo atvirų plėšimų ir smurto.

Kaip dabar prisimenu, tiek policijos akademijos profesoriaus, tiek kalėjime sėdinčių vagių antrinimus, kad, jei auka išsitraukia ginklą, nebepaliekama kito atsitraukimo kelio užpuolikui - tik dvikova iki mirties. Streso akimirką identifikuoti koks ginklas traukiamas iš užanties - dujinis ar kovinis, yra labai sunku. Šiaip yra minimum trys galimybės situacijai pasibaigti: išvis nieko nedaro nesutikę pasipriešinimo - tik pasiima tai, ko atėjo, palieka aukas sumuštas - surištas, arba tas - pats blogiausias variantas. Pas mus niekas apie tai nekalba arba aš negirdėjau.

Jei - tai profesionalai, jie,  tikriausiai, yra treniruoti ir ginklą turi taip pat, o jei - atsitiktiniai užklydėliai, tai,  jiems išgąsdinti, ko gero, užtektų ir paprastesnių priemonių savigynai, tokių kaip elektrošokas ar dujų balionėlis. Aš prieš ginklų laikymą, ypač pas netreniruotus žmones. Jei yra ginklas - jis privalo iššauti, klausimas tik kokiomis aplinkybėmis. Atskira tema yra būtinosios ginties viršijimas.

Gal galėtų koks gerai išmanantis šiuos dalykus plačiau apie tai papasakoti?

Rodyk draugams


Colbert Report: Tu kvepi kaip ožka, ups… Lietuva

Sausis 12th, 2011 setis Posted in Pasaulis, TV, Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 1 Comment »

Aš prisipažįstu, jog pražiopsojau žinutę, kad sukurtas Lietuvos kvapas ir, kad Užsienio reikalų ministerija šį kvapą išplatino per visą pasaulį. Mus pastebėjo. Nuo 1 iki 1,8 milijono turintis Stephen’o Colbert’o THE COLBERT REPORT jumoristinis šou parodė šia tema siužetą. Kiekvienas tegul pasidaro savo išvadas. Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad internete siužetą peržiūrėjo apie 10000 lankytojų, o komentatoriai visi 21 lietuviškais vardais.

Rodyk draugams


Ruso turisto

Sausis 6th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, pareigūnai, reklama 2 Comments »

Ar teko jums neseniai pabūti sostinę lankančio turisto kailyje? Ne? Tuomet verta paskaityti.
Keletą dienų turėjau svečių iš užsienio. Teko praeiti visais turistiniais maršrutais ir išbandyti visą sistemą pačiam.

Atvykimas.

Svečias nors ir iš toli, bet atvyko iš Rygos - kas turbūt visiškai nenuostabu, turint omenyje mūsų ir “braliukų” susisiekimo galimybes. Pirmas iššūkis - kaip atvykti į Vilnių? Aš įsivaizdavau, kad taip kaip ir seniau, yra traukinys. Iš forumuose rastų susirašinėjimų supratau, kad ne vienas turėjau tokį įsivaizdavimą. Galvokite iš naujo - traukinių nėra. Vilnių svečiai pasiekti gali tik autobusais arba taksi, kurį pamėgo airBaltic, kaip pakaitalą, kuomet gainioti lėktuvą neapsimoka. Tvarkaraščiai, kurie įdėti internete, su tais, pagal kuriuos važiuoja autobusai, nesutampa! Kaip reikia jaustis, kai pavyzdžiui puslapyje autobusubilietai.lt pažymėjus tarptautinį reisą Vilnius - Ryga išlenda užrašas: “Atsiprašome, paiešką atitinkančių reisų nėra” ? Tokius UAB Kautra ”pokštus” reikėtų vertinti kaip vartotojų klaidinimą. Iš vienos pusės puslapis padarytas su pretenzija, kad vartotojas susidarytų įspūdį, jog pas juos galima įsigyti visiškai visus bilietus į autobusų reisus (pvz. pasiūlomas didelis galimų krypčių sąrašas), kita vertus metamas atsakymas, kad tokių reisų nėra. MELAS. Visiškai lietuviškas priėjimas prie verslo:  jei aš nevežu - reiškia neveža niekas. Nei sau, nei kitiems. Išvis Lietuvos turizmo departamento vietoje reikalaučiau, jog nors iš dalies valstybinės įmonės (pvz:. Lietuvos Geležinkeliai) bent jau užsimintų apie alternatyvaus susisiekimo galimybes. Juk tai visų mūsų interesas. Tik Google praneša , kad yra dar Eurolines, Ecolines. Žodžiu, tenka paieškoti.

Apgyvendinimas

Sekantys klausimai - kur apgyvendinti? Ką parodyt, kur nuvesti?
Įlendu į savaitgalis.lt - visai patogu pasižiūrėti. Tačiau kai paskambinu jų pateiktu svečių namų telefonu, suirzusi moteriškė atrėžia: “Ir iš kur jūs traukiate šitą telefoną? Svečių namų seniai nebėra, nebeegzistuoja”. Hotels.lt taip pat staigmena - viešbutis geroje vietoje; internetu leidžia užsakyti kambarį; galvoju - prieš tai pasiskambinsiu, pasiteirausiu apie sąlygas.  Sako -  jūs ką?? mes neturime vietų… Še tau boba ir devintinės. Kitas galimas pasirinkimas pagal kriterijus - kažkur pakeliui į Naująją Vilnią arba brangu. Rezultate, sužinau per pažįstamus jog Ecotel viešbutis - geras, centre, prieinamos kainos ir užsakau.

Pramogos

EB.lt ir savaitgalis.lt ieškau renginių. Pasirinkimas tikrai labai menkas: vos keli renginiai ir tie patys susiję su rimtąja muzika, jei nekreipsime dėmesio, jog labai daug dėmesio skirta “renginiams” prekybos centruose ir kino teatruose. Ateina mintis - gal tokiu metu mažai turistų? Užtat randu ekskursiją po senamiestį užsienio kalba, bet jokio šanso užsakyti internetu - kreipkis į turistų informacijos centrą. Kitas stebuklas - nuvykus į nurodytą vietą, jokių banko kortelių - tik gryni į rankas gidui, susitikimas prie Katedros varpinės. Ačiū Dievui, internete bent jau sukelti maršrutai ir vietos, kurios, anot turistų informacijos centrų , vertos parodyti.
Na, kad ekskursijos pėsčiomis šiomis dienomis galėjo baigtis ligoninėje, numirus nuo išsekimo, klampojant per užpustytus šaligatvius ar užsimušus kertant ledinę gatvę - niekam ne paslaptis.
Suprantu, kad sniegas iškrito dideliais kiekiais ir netikėtai, bet bent jau susidariusį ledą pabarstyti tikrai galima. Bent keliose apžvalginėse vietose (Pučkorių atodanga, apžvalgos aikštelė virš Užupio) buvo nevalytos išvis ir matėsi įstrigusiųjų vėžės.

Maitinimas

Aš seniai senamiestyje valgiau kavinėje, bet labai nustebau pamatęs kiek jų išvis beliko. Dar keletas atradimų: restoranas La Pergola, turintis savo meniu tikrai nuostabią kulinarinę kelionę po Lietuvos regionus, dirba tik nuo 18 valandos. Kavos Užupyje su vaizdu į senamiestį gali atsigerti ne anksčiau kaip nuo 12.00. Ozo “Seklyčioje” cepelinai netikėtai baigiasi, o atsiskaityti gali tik grynais ir apie tai pasako tik po fakto. Vyraujantys suvenyrai: Pilies gatvėje gintaro dirbiniai ir kažkodėl matrioškos. Moteris Gedimino pilies kasoje baksnodama į “Miesto svečio kortelę” užsieniečiams angliškai bando paaiškinti dviem žodžiais: Pay part, pay part, pay part, kol pastarieji, nebenorėdami tęsti frustracijos, palinksėjo stikliniais veidais, jog neva supranta, ir išėjo nenuėję į ekskursiją.

Pagyros

Tikrai nebuvo viskas vien blogai. Labai malonus, nors keistas atradimas, buvo užkandinė priešais Arkos galeriją su Ikarus autobuso korpusu - baru, senoviniais taksofonais, ryškiu interjeru ir iškaba “Тайкос ул” ir labai malonia poliglote barmene. Labai paslaugūs Šekspyro viešbučio restorano darbuotojai ir maistas jame. Gražiai sutvarkyta Aušros vartų koplyčia, gal net per daug. Demokratiška ir draugiška pranciškonų vienuolių sukurta atmosfera Bernardinuose su gyva prakartėle. Dieviškas dainuojančios balsas  Kazimiero bažnyčios mišiose. Maloni Užupio Itališkos vyninės darbuotoja. Valomas ir prižiūrėtas, nežiūrint gausaus sniego, Belmonto kompleksas. Geraširdis ir bendraujantis Gedimino kalno funikulieriaus prižiūrėtojas. Labai malonios ponios ir aukšto lygio servisas Paukščių Tako restorane (LRTC). Faktas tik tas, kad Vilnius šiomis dienomis ūžė nuo rusakalbių turistų, kurie turi aibę švenčių ir, ko gero, pinigų. Klausimas ką jie čia rado ir ar dar grįš?

Rodyk draugams