BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Menas ar… pornografija?

Rugsėjis 11th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, blogai, menas, psichologija 2 Comments »

Vakar menininkų apsuptyje teko žiūrėti keletą dokumentinių filmų apie iškilią (gal reiktų sakyti, provokuojančią ar skandalingą) amerikiečių fotografę Sally Mann. Įdomu buvo stebėti save ir žiūrinčius, nes filmo turinys ypač provokuojantis šiandieniniame Lietuvos pedofilijos  skandalo kontekste.


Sally Mann ilgą periodą buvo apsėsta idėjos fotografuoti tris savo augančius vaikus - nuogus. Nuotraukos tikrai paveikios, pilnos paslapties ir mistikos. Amerikos visuomenė jos išleistą knygą sutiko prieštaringai. Pusę savo gyvenimo jai teko aiškintis ir gintis nuo kaltinimų vaikų pornografija ir išnaudojimu. Kaip argumentus Sally Mann pateikia tai, kad jos vaikai niekada nebuvo prašomi nusirenginėti nuotraukoms, ji tiesiog fiksavo jų kasdieninius šėliojimus užmiesčio vienkiemyje. “Natūralu mamos akyse” - frazė, kuri išgelbėjo menininkę nuo kritikų. Nežiūrint to, dviprasmiškumas jos darytuose nuogų vaikų nuotraukose išlieka.


Nesutikau žmogaus, kuris teigtų, kad pedofilija yra toleruotina. Turbūt ir nesutiksiu, nes tai yra absoliutus užribis, priimtinas gal tik paties iškrypėliams. Filmas sukelia dvejopą jausmą: viena vertus - tikrai gražu ir paveiku, kita vertus - jauti, jog užribis kažkur visai šalia. Mačiau, kad panašūs jausmai aplankė visus žiūrinčius.


Antrame dideliame, galima sakyti, gyvenimo projekte Sally Mann domėjosi mirtimi arba, dar tiksliau pasakius, yrančiais gyvūnų ir žmonių kūnais. Tai vėl išprovokavo audringą visuomenės reakciją. Dokumentiniame filme yra vieta, kur ji apžiūri kartu su ekspertais mirusiųjų kūnus ir susižavi yrančio kūno spalva. Baisu ir sunkiai suvokiama, tačiau pats projektas tikrai verčiantis susimąstyti, ypač po pačios autorės idėjos pristatymo. Ji teigia, kūnas - tai indas, kuris suyra po mūsų mirties.

Sunkiai įsivaizduoju Sally Mann fotografijų parodą Lietuvoje, tačiau žinau, jog vienų pažįstamų vaikas (10 metų), kaip geidžiamiausią dovaną užsisakė Olialia pupyčių kalendorių, jau nekalbu apie tai, kad geria vien TĄ kolą, valgo TUOS ledus ir t.t. Esu įsitikinęs, kad šio prekinio ženklo kūrėjai peržengė etikos leistinas ribas su orientacija į vaikus.
Mirties kultas paauglių tarpe taip pat jau virto norma. Gatvėmis vaikšto pajuodę jaunuoliai, kurie yra kažkieno mokiniai, kažkieno vaikai. Gerai, kai tai baigiasi vien atrodymu, bet jei tai virsta rankos prieš save kėlimu, satanizmu ar dar kažkuo… Gal yrančių kūnų projektas priverstų permąstyti savo susižavėjimą ir vertybes.
Gal tokie kūriniai kaip Sally Mann yra būtini visuomenės sveikatai, tam, kad tos ribos paaiškėtų ir taptų suvokiamos ir suprantamos?

Rodyk draugams