BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pirkimo kartu galia - išmatuojama litais

Rugpjūtis 10th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 9 Comments »

Šiame tinklaraštyje jau esu rašęs apie daugumos jėgą. Neseniai gautas laiškas pasiūlė dar kartą ir daugiau iš praktinės pusės pažvelgti į šį reiškinį. Visiems turbūt yra tekę girdėti apie tai, kad perkant prekes dideliais kiekiais, jas galima nusipirkti žymiai pigiau.

Yra ne kartą tekę girdėti istorijas, kaip pirmais nepriklausomybės metais mesdavosi kaimynai, studentai, bendradarbiai ir siųsdavo vieną “pirklį” į užsienį prekių, kuriam grįžus, jau kiekvienas pagal įdėtą sumą parduodavo už tiek, kiek sugeba. Esu kartą Paryžiuje užklydęs į visą rajoną drabužių parduotuvių, kur vienos gražios suknelės niekas nepardavė, pasirodo visa gatvė skirta didmenininkams. Ši prekyba išaugo iki tokio mąsto, kad vėliau jau skrisdavo užsakyti lėktuvai, važiuodavo krovininiai autotraukiniai. Daugelis iš tuomet nuo Gariūnų pradėjusių prekeivių dabar žinomi verslininkai. (Vietoje dabar jų naudojamos pozicijos galima būtų šmaikščiai rašyti “Gariūnai - Lietuvos milijonierių inkubatorius”). Atsiradus internetui, galimybė apjungti pirkimus išaugo. Versle labai retas, kuris to neišnaudoja. Dar daugiau - pirkimą kartu atlieka bendruomenės: tiek realios, tiek virtualios. Prieš keletą metų teko girdėti, kad tai labai populiaru Kaune. Teko girdėti gandą apie tai kaip “supermamos” pirko vežimėlius. Taip buvo perkami baldai, buitinė technika, buitinė chemija, kitaip tariant, visa tai, ką nusipirkus kartu, atsivežus į Lietuvą, gal net sumokėjus mokesčius, gaudavosi pigiau nei pirkti vietoje. Aišku tokiam poreikiui turėjo atsirasti sprendimai. Mano rastomis žiniomis pirmieji buvo amerikiečiai. Radau aprašymą dar 2004 metais atidaryto internetinio projekto, kurio esmė buvo LGBT bendruomenės nariams suteikti galimybę įsigyti nekilnojamą turtą šalia vienas kito, įveikiant visuomenės daugumos nepakantumą jų vedamam gyvenimo būdui. Dabar galime pamatyti ir radikaliai skirtingų bendruomeninių poreikių projektų - pavyzdžiui solarshop.com.au, kur perkančius būstą vienija saulės energija. O yra tiesiog portalų, suteikiančių galimybę įsigyti prekę ar paslaugą pigiau: Group2deal.com, grabone.co.nz, krowdbuy.com. Visuose šiuose pirkimuose yra viena sąlyga - turi susidaryti tam tikras kiekis perkančiųjų.

www.kartu.lt

www.kartu.lt

Lietuvoje taip pat jau turime pirmąjį kolektyvinių nuolaidų portalą. Vienas iš sumanytojų Linas pasakoja: “Pradėjome su visišku 0; jokių investicijų niekas neturėjo nė cento. Triūsėm, dirbom ką patys, ką su pagalba taip po truputį išsirutuliojom.” Tokiame versle sėkmingiems sandoriams be galo svarbus poreikių sekimas. Tas labai jaučiasi iš užsienietiškų portalų pavyzdžių. Bilietas į bet kurį kino teatrą su nuolaida - pasiūlymas be galimybės pralošti. Linkiu kartu.lt komandai sėkmės, kad ateityje galima būtų pirkti automobilius, nekilnojamą turtą. O visiems mums - daugiau galimybių įsigyti tai, ko reikia pigiau.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Atostogos Ventos pilyje , Latvijoje

Rugpjūtis 7th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados) | 4 Comments »

Visiems, kurie dar tik ketina išnaudoti likusias atostogas, gal padės šis įrašas. Atostogos Latvijoje, Ventspilyje ( Ventos pilis). Visą informaciją apie kurortą, nuomojamas vietas, pramogas galima lengvai surasti anglų - rusų kalbomis adresu ventspils.lv.

Anot liudijimo, kainos čia gerokai mažesnės net už Palangą. Pavyzdžiui, pakankamai didelis dviejų kambarių butas privataus namo pirmame aukšte (prilyginamas 2 - 3 žvaigždutėms) parai keturių asmenų šeimai kainuoja 100 litų. Užsisakyti apartamentus ar kambarį galima tiek internetu, tiek telefonu. Internetinis apartamentų pristatymas pilnai atitiko realybę ir lūkesčius, net šiek tiek viršijo.

Visame mieste gausu parkų, skulptūrų, įvairiausių laisvalaikiui su vaikais skirtų pramoginių, o svarbiausia nemokamų, atrakcionų. Ventspilyje yra akvaparkas, skeitparkas ir ledo arena.

Visame mieste nemokamas mašinų parkavimas. Pats pliažas, smėlinga vieta nuo kopų iki jūros, žymiai didesnis nei bet kuriame Lietuvos kurorte. Gražios smėlio atodangos. Pavažiavus keliasdešimt kilometrų, gali atrasti ir laukinį pliažą, kaitavimui skirtą pajūrio teritoriją. 

Yra galimybė pasiplaukioti laiveliu po Ventą iki pat Jūros žiočių. Mieste yra Hyper Rimi. Kainos kokį dešimčia - dvidešimčia procentų didesnės nei Lietuvoje, nors kavinėse kainos panašios. Bendra atostogų išlaidų keturiems asmenims (savaitei laiko) skleistinė: kuras 120 litų (atstumas nuo LT/LV sienos apie 120 km., dviejų kambarių būsto nuoma -600 litų, pramogos apie 100 litų, maistui (didžiuma buvo atsivežta iš Lietuvos) - 380 litų. Viso 1200 litų arba 300 litų asmeniui. “Lietuvių tiek daug, kad išgirdęs kalbant latviškai-nustembi”, - sako liudininkai. Tie, kas buvo, tikrai rekomenduoja. O arčiau Latvijos esančiuose regionuose atostogauti LV tampa net madinga.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kasdien po nuotrauką iki mirties

Rugpjūtis 6th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 4 Comments »

Vakar socialiniuose tinkluose pasirodė nuoroda į straipsnį žurnale, labai keistu pavadinimu “Dantų krapštukas psichikai” (MENTAL FLOSS). Straipsnis ne naujas, matyt eilinis vasaros pakartojimas “rerun”. Tačiau pristatomas reiškinys tikrai vertas daugelio dėmesio. Chris’as Higgins rašo, jog belandžiodamas internete atrado puslapį, kuriame sudėtos vieno anoniminio autoriaus nuotraukos nuo 1979 kovo 31 iki 1997 spalio 25. 

Dar studijų laikais buvau nustebęs, kai išgirdau vieno profesoriaus pareiškimą, kad visa ta dokumentika, kurią mes fiksuojame foto aparatais, kino ir video kameromis po penkiolikos metų tampa antropologijos studijų objektu ir kuo didesnis laiko tarpas tuo vertė didesnė.

Tuo galima įsitikinti, žiūrint į tą  Polaroid fotoaparatu atliktą dienoraštį. Iš tų nuotraukų sekos gali ne tik atsekti žmogaus istoriją, bet ir pajusti laikmečio dvasią, palyginti su namų albumuose užsigulėjusiomis to pačio periodo nuotraukomis.

Kaip nebūtų keista, bet iš tų nuotraukų gali įžvelgti ką mėgo autorius, už kokį sporto klubą sirgo, koks buvo jo užsiėmimas, kuo sirgo, kada vedė, net įžvelgiami svarbūs šalies įvykiai ar politinės pažiūros. Higgins’as buvo tiek suintriguotas tuo 18 metų kasdieninių fotografijų ciklu, kad ėmė visais įmanomais būdais ieškoti informacijos apie autorių.

Paaiškėjo, jog tai Jamie Livingston projektas ir jis iš tikro darė nuotraukas iki mirties dienos. Šiandien, kai akivaizdžiai jaučiamas padidėjęs susidomėjimas fotografija ir ne tik skaitmenine, bet ir pinhole, soliarizacija, juostelėmis, momentinėmis nuotraukomis, tokie projektai, kaip aštuoniolikos metų foto dienoraštis įkvepia pasišventimui. Gero žiūrėjimo.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kaip ne diena - taip žudynės: socialiniai tinklai žudo e-paštą

Rugpjūtis 5th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 5 Comments »

Jei sutraukti visą laiką, praleistą internete, į vieną valandą, kur daugiausiai laiko praleidžia kiekvienas iš mūsų? Rugpjūčio 2 dieną tyrimų kompanija Nielsen išleido pranešimą apie Amerikiečių internautų vartojimo įpročius. Ir nors esame linkę manyti, jog esame labai unikalūs, manau, kad šios tendencijos pasieks ir mus.

JAV internautai beveik ketvirtadalį laiko praleisto internete skiria socialiniams tinklams ir blogams - tai net 43 procentais daugiau nei pernai. Iš tyrimo matosi, kad net 36 procentus viso internetinio laiko praleidžiama bendraujant socialiniam tinkle, bloguose, elektroniniam paštui ir tiesioginiams pranešimams (chats). Papildomos padarytos įžvalgos:
Online žaidimai tapo antru pagal dydį užsiėmimu internete, aplenkę e- paštą ir nusileisdami tik socialiniams tinklams ir blogams. E- pašto naudojimo laikas nukrito nuo 11,5 procento iki 8,3.
Paaugo laiko skirto video/filmų peržiūrai. 2010 liepa peržengta 10 milijardų išgrotų online video riba. Vidutinis Amerikietis per mėnesį vidutiniškai praleidžia tris valandas 15 minučių šiai veiklai.
Nepaisant kai kurių prognozių, socialinių tinklų augimas neišstūmė elektroninio pašto ir tiesioginių pranešimų į nebūtį. Nors ir patyręs dviženklį kritimą skiriamo laiko dalyje, elektroninis paštas išlieka trečia veikla internete, o tiesioginiai pranešimai yra penkti.
Nors pagrindiniai portalai taip pat susidūrė su dviženkliu sumažėjimu, jie liko ketvirti pagal praleistą laiką internete.
Mobiliam internete matome šiek tiek kitokį vaizdelį. Čia aiškiai lyderiauja laikas praleistas naudojantis e-paštu, nors ir naudojimasis socialiniais tinklais išaugo 28 procentais, lyginant su praeitu tyrimu. Lankymasis portaluose nors ir žymiai sumažėjo vis dar yra antroje vietoje pagal praleista laiką. Išaugo laikas skirtas muzikai, video/filmams, atėmęs iš naujienų/įvykių ir sporto.
Kai kurie analitikai spėjo pareikšti, kad socialiniai tinklai žudo elektroninį paštą.
Šaltinis: nielsen wire.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Aš įkūrėjas, e-parduotuvės įkūrėjas

Rugpjūtis 3rd, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 10 Comments »

Ką reiškia turėti savo e-parduotuvę, ją sukurti, jai vadovauti, prekiauti su pasauliu? Į vartojimo.blogas.lt klausimus atsakė skins.lt įkūrėjas Andrius. Rekomenduoju perskaityti kiekvienam, ketinančiam užsiimti e-verslu. Gero skaitymo.

www.skins.lt

www.skins.lt

Žinau, kad nepirmi metai turite versliuką? Gal gali šiek tiek apibūdinti?
Pagrindinė veikla, pardavinėjam “skinus” (ypatingos konstrukcijos lipdukus, skirtus apsaugoti nuo braižymosi, daužymosi ir išgražinti) kompiuteriams, iPod’am, iPhone’ams ir kitai buitinei technikai. Verslo esmė, kad iš tiesų esam elektroninė parduotuvė, kokia ir buvo kažkada protingų žmonių sumąstyta interneto aušroje - be savo sandėlio, kažkokių atsargų laikymo, pardavimo salono. Šiais laikais dažnas prekiautojas, turintis savo “realią” parduotuvę, sandėlį ar atstovaudamas kokiam nors produktui, prie savo pagrindinės veiklos bando “prisidurti” tas pačias prekes pardavinėdamas ir per savo internetinę parduotuvę - mes gi priešingai - purto mintis apie savo salono išlaikymą ir sėdėjimą kur nors Akropolyje 12 darbo valandų. Susikaupusius atspausdintus likučius stengiamės išdalinti, parduoti per išpardavinėjimus ar dar kaip nors naudingai panaudoti, o klientams, kurie labai nori atvykti pas mus ir gyvai apmokėti ar prieš nusiperkant pačiupinėti, atkalbinėjam, kad naudotųsi internetine platforma… Nes visus užsakymus spaudžiam tik klientui užsakius konkretų dydį, gal gavus jo kokią pastabą, kad “kairį viršutinį kampą, noriu padaryti žalią…” - iš esmės esam labiau orientuoti ne į masinį produktą, o į vartotoją “sucustomaizintą”… Ir kartu esam orientuoti į kaštų mažinimą per savo “oficialaus” veido (ofiso, salono) neturėjimą - taip, kaip ir turėtų būti elektroninėje parduotuvėje - nesvarbu, kur tu esi, nesvarbu, kaip atrodo tavo priimamasis - svarbu, kokį produktą gamini ir kaip bendrauji.

Tai ne pagrindinis tavo užsiėmimas,- kaip sekasi derinti?
Derinti - pakankamai jaukiai :) Kai prieš daugiau nei tris metus pradėjome šitą veiklą (skins.lt po poros savaičių jau bus 3 metai, bet dar metus ruošėmės iki paleidimo) tai buvome gal kokia 70-oji užsiregistravusi viename lietuviškų e-shop’ų kataloge elektroninė parduotuvė ir, tiesą sakant, daug takų mynėm savomis pėdukėmis - marketingas, hard’as, soft’as, mokėjimo sistemos… Dabar gi parduotuvių yra koks… nežinau net kiek (bet tikrai daug, gal ne visos labai aktyvios ir matomos), galima nuomotis “gatavą” platformą, galima pasižiūrėti, ką daro konkurentai ir kopijuoti jų veiksmus, soft’us, galų gale jau direktorijų, kur gali patalpinti savo puslapio nuorodą, nepalyginimai daugiau… Taigi per tuos metus įgyta patirtis, kai buvo kalbama, kad “elektroninė prekyba Lietuvoje negyva”, šiame savotiškai pavėlavusiame interneto prekybos bume Lietuvoje yra naudinga visur - giliau supranti reiškinius, žinai kaip ir kodėl tai veikia, galų gale “kažkelintam” iš eilės bičiuliui, norinčiam irgi užsiimti elektronine prekyba, paaiškini, kad svarbiausia yra produktas, o tik paskui platforma… Ir svarbiausia, kad užsiimdamas elektronine prekyba tampi ne tik geresniu prekybininku, bet ir interneto žinovu. O gilesnis interneto specifikos išmanymas nekenktų ir statybininkui, kuris galėtų surasti naujus ir progresyvius vinies kalimo metodus, atrastus kur nors Brazilijoje, tik nežino kaip tai padaryti… Vienu sakiniu - interneto ir prekybos patirtis naudinga pagrindinėje veikloje.

Kas jūsų pagrindiniai pirkėjai (geografija, psichografija)?
Na pačiam veiklos priešaušryje buvo akivaizdu, kad būdami vien Lietuvoje neišsiteksime, todėl sąmoningai ir nesąmoningai ėjome į viso pasaulio rinkas - o internetas visur yra internetas. Šiuo metu ko gero geriausiai sekasi parduoti Jungtinėse Valstijose, išsivysčiusiose Azijos šalyje ir Vakarų Europoje. Labai nemėgstam Afrikos žemyno, nes ten dar žmonės kažkaip matyt gyvena uolose (nors kažkaip gauna internetą), bet visaip tik ir bando apgauti. Ir nesiseka Rusijoje - ten mus kažkodėl laiko fašistais ir šiaip ten žmonėms skirtingai nei visame pasaulyje, internetas ne išlaisvina rašyti ir daryti ką nori, o dar labiau suvaržo ir išgąsdina - matyt kažkas negerai su valstybe… O psichografija tai įvairi - būna tokių baikščių tylenių, kurie džiaugiasi, bet ką pirkdami internetu, nes nereikia gyvai bendrauti su pardavėju, bet gal didžiausia masė vis tik yra aktyvistų, kurie kažką daro, “suka”, nusiperka tavo produktą, kad per-parduotų pas save šalyje, kažką patobulintų ar pan. Visgi mūsų verslas skirtas daugiau ekstravertams…

Jei viską pradėtum iš naujo, ką darytum kitaip?
Ko gero vienintelį dalyką - viską daryčiau GREIČIAU… Internetas ir e-komercija yra unikali erdvė, kur galima greitai, su minimaliais kaštais išbandyti naują produktą, gauti atsiliepimą, pirkimą. Jei viename Akropolio gale tavo pasamdyta mergaitė ims pardavinėti braškes už 10 litų, o kitame gale kita mergaitė tas pačias braškes už 5 litus, tai praeivis vieną pardavėją išvadins “brangininke ir vagilka”, o tų, kur už 5 litus braškių nepirks - jam atrodys per smarkiai pigiai (”matyt sugedusios ir baisiai skiriasi nuo tų už 10 litų”). Tuo tarpu internete yra tiek nišų, kanalų, vartotojų grupių, kurie vienas su kitu nesusiję ir dažnai sunkiai atrandami, kad gali laimėti ir pardavinėdamas už 5 litus ir už 50 litų… Ir tik “apsisukimo” greitis trukdo ir vieną, ir kitą išbandyti…

Kokios buvo pradinės investicijos?
Na pradinės grynos investicijos gal buvo gal 2-4 tūkstančiai litų ir daug daug asmeninio laiko. Visa kitą suinvestavom ir investuojam jau iš to, ką uždirbam. Šiaip bent jau jaunų žmonių, o dažnai ir valdybos pirmininkų galvose, sukasi mintis, kad verslui pradėti reikia daug daug pinigų. Tai tiesa, jei norit atidaryti atominę elektrinę ar kokį super tankų fabriką su daug daug “geležies”… Visus kitus verslus, kaip ir parodė šitas ekonominis nuosmukis, daug geriau pradėti su minimaliausiais, kokie tik reikalingi gyvavimui resursais ir stipriu atsidavimu idėjai… Kartais tenka pavartyt idiotiškų verslo planų, kur dar neegzistuojanti įmonė suplanuoja, kad pirmais metais kavai ir tušinukams išleis 1000 litų iš bendro 20 000 litų kapitalo - jei jau tikrai norite kurti savo verslą, tai pirmais metais pavogsit tušinukų verslui iš vaikų grįžtančių po pamokų, o vietoj kavos džiovinsit kieme augančios liepos žiedus, kad antrais veiklos metais turėtumėt iš ko paremti švietimo sistemą kanceliarinėms prekėms, o darbuotojams nupirktumėt super turbo kavos aparatą… Dabar dažnai viskas daroma atvirkščiai - “pirma kavos aparatas, tada daug tušinukų, tada firminiai marškinėliai, o tada jau tuoj tuoj ir pradėsim savo veiklą… Ups… jau bankrutavom…”

Skin'as šaldytuvui

Skin

Ką galėtum patarti žmogui ketinančiam užsiimti e-komercija?
Patarimas - tai lygiai toks pats, kaip ir bet kokiam žmogui, užsiimančiam ir mažmenine - didmenine komercija - pagamink ar turėk produktą, kuris būtų geresnis, kokybiškesni nei kitų, o paskui - jau ne taip svarbu ar tai bus elektroninė ar “paprastoji” prekyba. Nuo tada, kai pradėjom veiklą iki dabar, naudojam brangiausias medžiagas, daug atspausdintų skin’ų išmetam, perspaudžiam, dėl to vėluojam su terminais, nes kažkur papuolė kokia dulkė ar koks kampas, kurio niekas nemato, kreivokas… Prieš kurį laiką buvo net kilus pagunda kažkiek pažiūrėti į viską vos vos pro pirštus - “vis-vien gi tik mes patys matom, ką blogai atspaudėm, klientas net su lupa neras”, bet kai supratom, kad pardavinėjam kinams mūsų Lietuvoje gaminamus skin’us (nors pas juos analogiškas produktas kartais nekainuoja ir dolerio), tai metėm kalbas apie kokybės kompromisus - tikriausiai nedaug Lietuvoje yra gaminių, kurie keliautų ne iš Azijos į Europą (kaip tas įprasta beveik viskam, ką matom lentynose), o atvirkščiai - iš Lietuvos į Aziją , ir tam priežastis gali būti tik vienintelė - kokybė. Turėkit patį kokybiškiausią produktą prieš pradėdami veiklą!
O kadangi jau ketinat užsiimti elektronine prekyba - būkit draugiški ir savotiškai atviresni - internete žmonės šiek tiek labiau atsipalaidavę, bet vertinantys lygiai tuos pačius dalykus kaip ir “offline” - pasitikėjimą, partnerystę, dėmesį…

Andrius, skins.lt įkūrėjas

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Laidotuvės žaidime vs realybėje

Rugpjūtis 2nd, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Po mano įrašo “R.I.P. facebook’e” viena iš kolegių papasakojo apie laidotuves žaidime. Įvykis ne naujas, bet sukėlęs dideles diskusijas. Mirus vienam iš žaidėjų realiame gyvenime, World of Warcraft serveryje buvo surengtos virtualios laidotuvės, į kurias susirinko visi kartu žaidę. Tuo tarpu kita grupuotė šį virtualų paminėjimą pavertė žudynėmis.

http://www.youtube.com/watch?v=0TSGUf1xbF8&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=0TSGUf1xbF8&feature=related

Komentaruose vieni kitus vadina idiotais. Procesijos dalyviai vadina idiotais užpuolikus - “neturite nieko švento”, “tik idiotams tai gali atrodyti juokinga”. Tuo tarpu žudikai kaltina laidotuvių organizatorius idiotizmu, nes geriau būtų realybėje pagerbę mirusį, o virtuali erdvė skirta žaidimui. Pagooglinęs radau net keletą mokslinių darbų šia tema apie etiką RPG žaidimuose.Žaidimas serveryje remiasi tarpusavio bendradarbiavimu.  Išvada juose viena - virtualioje erdvėje, kaip ir realybėje egzistuoja bendruomenės ir bendradarbiavimas, todėl moralumui ir etikai yra keliami tie patys reikalavimai. Virtuali etika yra įdomus objektas diskusijoms, tuo labiau, kad vis daugiau klausimus keliančių reiškinių. Pavyzdžiui: e-laidotuvės: 1) Draugai ir šeima gali nupirkti ir padėti virtualias gėles ir padėti šalia karsto (kapo). 2) Nekrologas - internetinė užsklanda, ekranvaizdis, galima palikti įrašą atsiliepimą. 3) Draugai ir šeima užsako maldas išėjusiam (kasdien, kas savaitę, kas mėnesį). 4) Automatinis priminimas apie keturias savaites, septynias savaites, metus po išėjimo ir t.t. Galimybė įamžinti mirusius.

Memorialas

Memorialas

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


P2P paskola

Rugpjūtis 1st, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 20 Comments »

Visi Lietuvoje puikiai žino kas yra P2P - (angl. Peer-to-peer) bet koks tinklas, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Na jei ir nežino, tai yra pūtę filmą, muziką, programas ar bent jau girdėję apie Warez P2P, BitTorrent, Azureus, Morpheus, µTorrent, eDonkey, eMule, Linkomanija ir t.t.

Pasiskolinti pinigų iš socialinio tinklo draugų - P2P paskola - skamba neįtikėtinai, bet britai tą daro nuo 2005. www.zopa.com. Principas labai paprastas: yra visas tinklas žmonių, kurie nori paskolinti už procentus, ir kita to pačio tinklo dalis, kurie skolinasi.
Zopa.com/uk yra vienas pirmųjų startavusių ir jame gali pasiskolinti nuo vieno iki 15 tūkstančių svarų. Paimti paskolą galima 12 - 60 mėnesių terminui, grąžinti bet kada ir mokėti tik už faktines skolinimosi dienas.


Skolintis galima dviem būdais - per Zopa.com sistemą, kur pinigai paimami iš bendro katilo arba per sąrašą, kur kiekvienas skolintojas gali žinoti kam ir kiek skolina. Tam, kad pasiskolinti turi turėti trijų metų pilną adreso “istoriją”, detales apie mėnesines išlaidas nuomai ir paskolai, pateikti dviejų paskutinių metų darbdavių telefono numerius ir banko sąskaitos detales. Viskas vyksta on-line režimu per 15 minučių. Kiek supratau iš proceso aprašymų tam, kad tokia paslauga atsirastų ir pas mus, mažų mažiausiai trūksta vieno tipo institucijų - finansinių agentūrų, kurios nesusijusios su jokiu banku, suteikia visą informaciją besikreipiančiajam skolininkui arba skolintojui apie jo paskolos reitingą. Zopa.com šiandien veikia Italijoje, Japonijoje, Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje.


UK žmonės neseniai išrinko Zopa kaip labiausiai patikimą asmeninės paskolos tiekėją, o 2010 laimėtas Moneywise klientų aptarnavimo apdovanojimas.  Gal kas nors 2009 iš Lietuvos emigravusių 200 000 tautiečių šiuo socialiniu skolinimu ir pasinaudos.

http://www.youtube.com/watch?v=3yZ9z58cbMk&feature=player_embedded#!

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kuriam tinkliečių tipui priklausai tu?

Liepa 31st, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), socialinė reklama | 2 Comments »

20% socialinės žiniasklaidos auditorijos sudaro įtakotojai

Remiantis dešimtyje pagrindinių rinkų atliktu tyrimu, penktadalį visų socialinių tinklų naudotojų galima būtų apibūdinti kaip įtakotojus, kurie gali formuoti kitų prioritetus ir elgesį. Gartner’io ataskaita, kurioje naudojami duomenys gauti iš 4000 tinkliečių visame pasaulyje, parodė, kad maždaug 20% šios apklausos dalyvių gali būti apibūdinami kaip “pardavėjai”, “jungiantys” ir “mavenai” (tie, kurie yra intensyvūs informacijos ir įspūdžių rinkėjai ir dažnai pirmieji susirenka naujienas ir gimstančias tendencijas).

“Tai yra trys vaidmenys, kurie iš esmės įtakoja likusių 74% gyventojų pirkimo įpročius” - sakė Nikas Ingelbrecht, Gartner tyrimų direktorius. “Pardavėjai ir jungiantys yra efektyviausi socialinių tinklų įtakotojai ir svarbiausia tikslinio marketingo grupė, remiantis socialinio tinklo analize.”

Jungiantys paprastai sujungia tarpusavyje įvairiausius kontaktus, kuriuos jie jaučia malonumą supažindindami vienus su kitais ir yra pripažinti kaip autoritetingas šaltinis kalbant apie daugybę dalykų.

Pardavėjai turi begales pasekėjų ir gerbėjų, turi gebėjimą įtikinti žmones veikti, pirkti tam tikrus gaminius ir elgtis tam tikru būdu. Tai taikoma ne vien komercinei veiklai, tačiau yra jų sąveikos požymis apskritai, kas daro juos ypač patraukliais demografiniu požiūriu.

Priešingai mavenams, kurie apibūdinami kaip “apsikeitėjai žiniomis arba nuomonės brokeriai”, didžiuojasi savo gausiais pasiekimais tam tikrose srityse ir nuolat yra prašomi patarti tų, kurie išmano mažiau. Tarp papildomų požymių šioje grupėje pastebimas aistringas noras surinkti naujausių tendencijų įžvalgas ir pirmiausia gauti asmeninės naudos.

“Organizacijos, užmezgusios ryšius su mavenais gali juos prarasti, nes mavenai lygiai taip pat džiaugsmingai platina neigiamus komentarus apie produktus ar įmones, kaip  ir teigiamą pranešimą” - įspėjo Gartner. Kitose grupėse, “savimi labiau pasitikintys” ignoruoja bendraamžių rekomendacijas ir praveda savo tyrimą prieš priimdami galutinį sprendimą. “Ši grupė žmonių gali būti sunkiai įtakojama tikslinė rinka, nes jie yra sąlyginai sunkiai pasiduodantys virusinėms ir masių įtakoms”, - teigiama studijoje.

Apskritai du trečdaliai pirkėjų iškrenta iš bet kurios iš šių tipologijų, nes paprastai pasižymi įpročiais iš įvairių segmentų. “Įmonės, besistengiančios naudoti socialinius tinklus, turėtų plėtoti santykius su pagrindiniais  savo klientais ir per tam tikrą laikotarpį laipsniškai tobulinti šių individų socialinio tinklo profilius”, - sakė Ingelbrecht. “Tokiu būdu, tinkamiausius asmenis galima būtų pasiekti su reikiama informacija, gaminiais ar akcijomis labiausiai kaštus taupančiu ir efektyviu būdu.” Tiksliau, buvo pasiūlyta, kad apdovanojant advokatus ir entuziastus išskirtine padėtimi, pavyzdžiui suteikiant “vidinio - savo” statusą, galima pasiekti reikšmingų rezultatų.

“Mažmenininkams, kurie valdo mažos parduotuvės intuityviai darė tai su savo geriausiais klientais metų metus, su ketinimą, kad šie ” VIP ” klientai galės ne tik įsigyti naujų produktų, bet ir rekomenduos juos savo draugams”,- tvirtino Ingelbrecht.

Straipsnis verstas iš WARC, duomenys iš Gartner, liepa 27, 2010

iš wikimedia

iš wikimedia

Rašykite: Vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kuo tu kvepi?

Liepa 28th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | No Comments »

Pirma asociacija susijusi su žodžiu kvepalai - tai Patrick’o Süskind romanas arba Tom’o Tykwer filmas. Kvapas - labai stiprus emocinis dirgiklis, tiems kas jį užuodžia. Alfa.lt straipsnyje cituoja Terezą Molner, Kvapų pojūčių instituto direktorę:  „Kvapai gali turėti teigiamą įtaką nuotaikai, sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę, suteikti pasitikėjimą savimi ir pakoreguoti elgesį visuomenėje“. Užuodus kažkokį kvapą, nervų sistema iš karto susieja kvapą su emocijomis. Emocijos ir reakcija į kvapus formuojasi toje pačioje smegenų zonoje” - citatos pabaiga. Kvepalai arba jų nebuvimas (t.y. specifinis kūno kvapas) yra neatsiejama mūsų identiteto dalis. Retas, kuris pagalvoja, kad savo kvapą kuria iš ryte panaudoto šampūno, suvalgyto maisto arba panaudotos dantų pastos, įvairiausių ploviklių, skalbimo priemonių, kurių prisigeria rūbai, dezodorantų, skutimosi priemonių (vyrams), plaukų, nagų lakų (moterims), kvepalų ir mišinio su prakaitu, cigarečių dūmų, avalynės, gatvės “aromatais”. Įdomi ir pati kvapų istorija, pavyzdžiui postsovietinėje erdvėje labai populiarus yra citrusinių vaisių kvapas. Teko girdėti pasakojimų, kad pirmieji valymo pardavimai Rusijoje P&G strigo dėl to, kad priemonės neturėjo švaros atributo chloro kalkių kvapo. Jeigu prieš gerą dvidešimtmetį kvepalai buvo absoliutus ekskliuzyvas, tai dabar - tai jau visuotinai naudojama prekė. Klausimas vienintelis: ką, kur ir kaip įsigyti? Visi supranta, kad kvepalų pagaminimo kaštai yra panašūs, o galutinė kaina skiriasi tik dėl prekės ženklų ir marketingo išlaidų. Specializuoti prekybiniai tinklai siūlo nemažą pasirinkimą, bet antkainiai taip pat dideli (nesakau, kad nepagrįsti). Ilgą laiką vos ne geriausias būdas skraidantiems žmonėms buvo “duty free” parduotuvės. Įstojus į Europos Sąjunga, jų aktualumas smarkiai sumažėjo. Atsirado “verslininkų”, užperkančių kvepalus akcijų metu svetur ir pardavinėjančių su palyginamuoju Sarmos ir Kristianos kainynu. Prieš kokį penketą metų suklestėjo pirkimas iš rankų - testerių (tai yra specializuotas produktas, su padidintu aromato kiekiu pabandymui, bet ne pardavimui). Vilniuje buvo net kelios krautuvėlės, į kurias patekti galėjai tik su rekomendacija. Krizės metu akivaizdžiai padaugėjo pilstomų kvepalų pardavimo vietų. Anot matytų tyrimų flakono išvaizda ir dizainas turi didelę reikšmę pirkimui. Atsivėrus galimybėms internete, dabar gali pirkti prekės ženklus tiek užsienyje, tiek ir pas mus. Kainų skirtumas tikrai nemažas - vienintelė problema patikimumas. Ebay turi savo patikimumo matavimo sistemą, tai ten pakankamai patikima. Lietuvoje yra tokių elektroninių parduotuvių, kaip pigu.lt ar amazingsales.lt. Kur nusipirkęs pastarojoje, atvažiuoji atsiimti į Sarmos sandėlius.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

//www.balsas.lt/naujiena/383401/linksmosios-kuno-puosybos-tendencijos-tatuiruote-pazastyje

paveikslelis iš http://www.balsas.lt/naujiena/383401/linksmosios-kuno-puosybos-tendencijos-tatuiruote-pazastyje

Rodyk draugams


101 Emigracija

Liepa 27th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados) | No Comments »

//www.airijaonline.lt/naujienos?article=emigrantu-is-lietuvos-skaicius-isaugo-karto

Vaizdelis iš http://www.airijaonline.lt/naujienos?article=emigrantu-is-lietuvos-skaicius-isaugo-karto

Kai 25 m jaunuolis, kilęs iš provincijos, turintis VU šviežia spauda kvepiantį magistro diplomą, pastovų darbą sostinėje, nuomojamą būstą ir draugę, praneša apie įsigytą bilietą į Londoną į vieną pusę, supranti, kad kažkas negerai.
vartojimo.blogas.lt (VB):
Šiuo metu ne vienas jaunuolis išvyksta iš Lietuvos. Su kuo susijęs tavo sprendimas?
Jaunuolis (J):
Išvykstu, nes dabar yra pats tinkamiausias metas. Manau, kiekvienas jaunas žmogus turi pakeliauti, pagyventi kitose šalyse, kultūrose. Šiuo metu manau, kad Londonas bus tik tarpinė stotelė. Kiek laiko ten liksiu, priklausys nuo sėkmės, galimybių. Beje, išvažiuoju ne vienas, su drauge, todėl sprendimą priėmiau ne visai vienas, bet niekas ir neverčia išvažiuoti.
VB:
Su kokiomis viltimis sieji gyvenimą užsienyje?
J:
Kaip minėjau, Londonas gali būti tik tarpinė stotelė, o gal ir ne. Kol kas svarstome keletą galimybių. Turime svajonę, kuriai reikia šiek tiek investicijų. Pirmiausiai norime užsidirbti šiek tiek pinigų ir ją įgyvendinti. Jei labai patiks Londonas, rasime mėgstamus darbus, galime likti ilgiau. Pesimistinis variantas – nieko ten nerasime, išleisime visas santaupas ir po mėnesio grįšime namo. Sako, kad čia esame visada laukiami.
VB:
Ar turi jau kažką (darbas, gyvenamoji vieta) susiradęs Anglijoje? Ar tai kaip nors susiję su tavo įgytu VU diplomu šį pavasarį?
J:
Londone turime kur gyventi. Manau kiekvienas lietuvis šiuo metu ten turi draugų ar pažįstamų. Todėl ir pasirinkome Londoną. Ten yra jau keletą metų gyvenančių draugų, kurie priims mus ir padės darbo paieškose. Darbų ieškosime, kai nuvyksime, nes per atstumą rasti labai sunku. Pradžioje planuojame dirbti, kad ir fizinį sunkų darbą, bet užsidirbti bent pragyvenimui, o kartu kiek pravėdinti ir smegenis. Manau visai sveika taip kurį laiką. Vėliau ieškosime darbo pagal profesijas arba kelsime sparnus ir vyksime biškį toliau.
Su VU diplomu, manau, tai visai nesusiję, tik tiek, kad jau jį turiu ir nesu „pririštas“ prie mokslų.
VB:
Ar būtum priėmęs sprendimą išvykti jei materialiai būtum pilnai apsirūpinęs? Kokios šiandien yra tavo pajamos ir išlaidos (grubiai)?
J:
Jei būčiau pilnai materialiai apsirūpinęs, nevykčiau į užsienį dirbti, būtų galima lengviau įgyvendinti planus. Turime tokių planų, kol kas jų neatskleisiu, nes po to dar neišsipildys. Arba vykčiau paieškoti kokio mėgiamo darbo, nes nebūtų labai svarbios pajamos. Na, materialus apsirūpinimas, manau, esmės nekeičia. Bent jau man,  tik gal suteikia daugiau laisvės. Kita vertus, būtų daug pinigų, gal neliktų ir svajonių, o tai nėra gerai.
Pajamos mano apie 1500 Lt/mėn. Išlaidos kartais būna didesnės, nors stengiuosi, kad taip nebūtų.
VB:
Ar šiandien ketini kada nors grįžti pastoviai gyventi į Lietuvą?
J:
Taip, žinoma. Pagal dabartinius mūsų planus, „valkatavimai“ turėtų užtrukti apie 2 metus. Kaip viskas gausis, nežinau. Nenorime sprausti savęs į kažkokius rėmus. Dabar tas metas, kai esame patys laisviausi žmonės, neturime jokių įsipareigojimų, paskolų, kas mus varžytų. Todėl ir norime išnaudoti šią galimybę.
VB:
Ką, tavo manymu, reikėtų keisti iš esmės, kad jaunų žmonių emigracija sustotų?
J:
Visų pirma reikėtų keisti aukštojo mokslo sistemą. Nes šiuo metu didžiausia dalis jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį studijuoti. Neabejoju, kad dalis jų ten ir liks visam laikui. O studentai gi - protingiausi žmonės, jie yra jauni ir gali kalnus nuversti. Jiems tik reikia paskatinimo ir motyvacijos.
O tie, kurie važiuoja ir lenkia nugarą vien dėl pinigų, tegul važiuoja, jų bėdos. Jei mano, kad pinigai yra svarbiau už viską, yra kiek kuoktelėję ir niekas jų nesustabdys.
Aš savęs nelaikau statistiniu emigrantu. Mes norime tik pakeliauti, patirti nuotykių, žinoma, ir išbandymų, kad būtų, ką anūkams papasakoti. O tam pradžiai reikia šiek tiek pinigų. Norime būti bent kiek užtikrinti, kad turėsime bent kąsnį burnoje, todėl dykumose su kupranugariais negyvensime.
VB:
Ačiū ir sėkmės

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams