BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vartotojų “užmaršumas”

Gruodis 22nd, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), psichologija | No Comments »

Nauja kelių aukštų parduotuvė miesto centre - puiki vieta Kalėdinėms dovanėlėms. Perkame dviese, rankos pilnos prisirinktų ir apmokėtų prekių viršutiniuose aukšte, tada dar pakeliui pačiuptų smulkmenų, artėjant prie išėjimo kasos. Atsiskaitome - išdidžiai atsilabinę išeiname į pūgą ir tik tada suprantu, kad vienoje rankoje šalia apmokėtų viršutinio aukšto prekių rankose laikau kelis niekniekius už kokį dešimt litų iš pirmo aukšto ir akivaizdžiai neapmokėtus. Grįžtame apmokėti. Jokių klausimų nekyla niekam, įskaitant ir kasininką. Normalu.

Paklausite - o drama tai kur? Drama tame, kad išspausdinus straipsnį apie tai, kad moteriškė rado lagaminą su pinigais viešoje vietoje ir ieškojo kam gražinti sukelia dideles diskusijas darbo kolektyve. Vyraujanti nuomonė - “ot durnė”.

Greičiausiai tie, kurie neneštų rastų pinigų, nenuneštų ir užmirštų apmokėti prekių. O juk už tą amneziją sumoka sąžiningi vartotojai. Pavyzdžiui Norfa prekybos tinklas atskleidęs savo antkainį ir jo sudėtį įvardijo, kad net 9% sudaro pirkėjų užmaršumas.

“Vagysčių” statistika Baltijos šalyse pasikirsto maždaug taip: pirkėjai – 43 procentai, nesąžiningi darbuotojai – 34, tiekėjai – 9, o dar 14 proc. žalos tenka administracijos darbuotojams.

Pastaraisiais metais vagiamų prekių asortimentas keitėsi – imamos ne tik brangios, lengvai realizuojamos prekės, bet ir viskas, ką galima suvartoti ar panaudoti pačiam vagiui. Be to dabar išskirti vagį iš minios sunkiau, mat prekes bando nudžiauti ir iš pirmo žvilgsnio inteligentiški, neskurstantys žmonės.

“Prabangesnių parduotuvių apsaugos specialistai sako, kad sunkmečio pradžioje buvo juntamas vagysčių bumas, privertęs padidinti investicijas į apsaugos priemones”, - praneša LTV naujienų tarnyba.

Taigi, jeigu svetimo turto nusavinimas daugelio laikomas normalumo (ne durnumo) požymiu, tai gal ir įtariamos Jurgelevičiūtės poelgis gali būti toleruojamas. Gal Jurgelevičiūtė -  tai svieto lygintojas, juk įtariama atiminėjusi iš tų, kurie “pertekę”, net nepastebėjo kurį laiką, kad daiktai dingsta. Vat dar jei būtų padalinusi tiems, kam trūkumas, žiūrėk turėtumėm dar vieną judėjimą, protestus su maldomis, pasipriešinimą teismams ir t.t.  Kai pagalvoji, tai… Linksmų švenčių.

Rodyk draugams


Kaip gyvena pensininkai?

Birželis 26th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai | No Comments »

Ilgos šventės - gera proga aplankyti giminaičius. Vienas liudijimas tikrai nepretenduoja į kažkokį realybės atvaizdą, bet užčiuopti nuotaiką galima. Iš pirmo žvilgsnio labai išvaizdžiai atrodanti septyniasdešimties metų moterytė - pasitempusi, susitvarkiusi, stilinga. Kiek kainuoja taip atrodyti?

Našlė nuo 78 -ųjų. Užauginusi du sūnus, gyvena vidutiniame provincijos miestelyje. Našlės pašalpa plius pensija prieš pokyčius sudarė 1044 Lt į rankas. Dabar teigia, kad Kubilius iš jos atėmė 74 Lt per mėnesį. 30 procentų algos atiduoda mokėdama mokesčius žiemos mėnesiais už vieno kambario butą. Vasarą mokestinė dalis sumažėja iki penktadalio. Kadangi susitikimo proga pietaujame kavinėje, prasitaria, kad jai tai didelis ir retas įvykis, kad alus per brangus gėrimas, todėl labai dėkoja už pastatytą bokalą.

Maistą perka Norfoje arba IKI antradieniais su pensininko nuolaida. Sielojasi, kad N vaistinė nebetaiko penkiolikos procentų nuolaidos, o tik dešimt. Pas gydytojus stengiasi eiti tik tuomet kai visai suriečia, nes nuėjimas išsiverčia į neplanuotas 200 - 300 Lt išlaidas vaistams.

Praeityje žymi maisto technologė prasitaria, kad labai pamėgo šilkinę košę. Sako, kad iš miežinių dribsnių visai skanūs kotletukai išeina - neatskirsi nuo mėsiškų. Dalyvauja vietinio senjorų kolektyvo veikloje - dainuoja, šoka. Gydytojas nedraudžia, nes tai tik kojų kilnojimas. Rytais priversta daryti 20 minučių mankštą, nes kitaip - operacija.

Prie neseniai pasireiškusio diabeto jau priprato. Pati pritaiko ir persiūna naudotus rūbus. Vis dar artimiesiems pagamina ką nors gurmaniško, jei šie aprūpina produktais. Mėgsta lankyti aktyvių miestelyje liuteronų nemokamus bendruomenės kultūrinius renginius. Klausė šiuolaikinės poezijos posmų, bet paskutinį kartą, sakė, jau nebesuprantama…

Dažnai lanko drauges nes taip bendrauja, o dar ir sutaupo vieną - kitą valgymą. Šiaip viskas neblogai, tik baisu, kai kažkas sulūžta ar sudyla, nes finansinio rezervo jokio nėra. Pavyzdžiui pigiausia tachtą mieste už 300 Lt pirko pasiskolinusi iš sūnaus, kuris taip pat gyvena iš minimalios. Keliones sau gali leisti tik pas seserį į sodą arba į didesnį miestą ir tik dėl to, kad ši apmoka autobuso bilietus.

Džiaugiasi, kad turi kabelinę. Dar labiau džiaugiasi padovanotu švogerio senu mobiliu telefonu, kuris jos gyvenime pirmas!, o kortelė tik už 7 Lt. Viso pokalbio metu net keletą kartų Vyriausybės vadovą vadino švelniai tariant nepagarbiai su labai gilia nuoskauda. Turbūt nežino ir visiškai nesigilina į Dargio atlikto tyrimo rezultatus, kad 30 procentų aktyviai dirbančių išlaiko likusius 70 procentų.

Nesuvokia, kad kuo toliau, ko gero bus tik blogiau. Kas kaltas, kad vietoje visų šitų dalykų normalaus išaiškinimo ar fundamentalių sprendimų paieškos viešoje erdvėje eskaluojama pedo ir kedo- filų kova ar kitokie tautos išrinktųjų paklydimai. Kažkas valstybiniu mastu gerai valdo viešuosius ryšius.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Tas pats skaitovas po 20 min.

Tas pats skaitovas po 20 min.

Laikraščių skaitymas parduotuvėje - taip pat būdas taupyti

Laikraščių skaitymas parduotuvėje - taip pat būdas taupyti

Rodyk draugams


Joninių miksai

Birželis 24th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai | No Comments »

Vakar ne vienas patraukė į užmiestį su viltimi užkurti laužą. Pakeliui užsukome į Norfos Bazę. Perkančiųjų kiekis buvo apdairiai valdomas gausybe atidarytų kasų pagalba. Po parduotuvę energingai vaikščiojo grupelėmis “užpirkėjų” komandos. Stebėjau rinkinius. Štai vienas iš jų: vokišku stiliumi apsirengęs inteligentiškas didmiesčio žilaplaukis senjoras  (62-67) pirko marinuotų pusfabrikačių, rūkytų užkandžių (pagal kiekius - panašu dviems) ir gėrimų rinkinį Lithuanian didelę, didelį Selitos su aloe vera (mačiau pirmą kart) ir Vytauto butelį. Kitoje kasoje stovėjo 35 trumpais baltais marškiniais apsirengęs(lauke -11) vyriškis pasikrovęs penkis Švyturio sixpack’us ir šiek tiek už likusius grietinės, pieno, baltos duonos. Prie dviejų sekančių kasų matėsi tarsi klonuoti du darbininkai, gal iš to pačio objekto su penkiais - šešiais produktais ir litriniu sustumtu bambaliu kaip svarbiausia pirkinio ašimi, - brand’o neįžiūrėjau. Tolėliau iš moteriškės pirkinių rato styrojo trys Lithuanian, dar vienoje kasoje keturiasdešimtmetis saugojo atpiginto Granto puslitrį, raudonų trejų devynerių “merzavčiką” ir balto vyno butelį. Dar dviejų kasų pirkėjau susidomėjimo alkoholiu nedemonstravo, bet užtat už centrinio koridoriaus kampo styrojo dvidešimties žmonių eilė prie pilstomo alaus. Gal tarp jų ir tų moteriškių nepirkusių alkoholio vyrai.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams