BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prekės ženklai pretendentai

Gegužė 8th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, etika, psichologija, reklama | 1 Comment »

Paprastam vartotojui dažnai sunku suvokti, kokią įtaką šalies įvaizdis turi prekėms ir paslaugoms. Pateikiu jums keletą šalies įvaizdžio eksperto klausimų tam, kad lengviau galėtumėte užčiuopti esmę:

Jei turėtumėte galimybę rinktis tarp dviejų vienodų ypatybių DVD, už kurį būtumėte pasiryžę mokėti daugiau - pagamintą Japonijoje ar Kinijoje?

Jei turėtumėte du vienodos kvalifikacijos kandidatus į atstovybės vadovo postą, kurį labiau tikėtina rinktumėtės - anglą ar turką?

Jei kinų valstybinis cirkas ir Nigerijos valstybinis cirkas lankytųsi jūsų mieste, iš kurio tikėtumėtės geresnio šou?

Su kuriuo iš miestų norėtumėte, kad susigiminiuotų Vilnius - Diuseldorfu ar Tirana?

Visiškai nesvarbu, kurį atsakymą pasirinkote. Jūs tai padarėte įtakoti šalies įvaizdžio. Ne veltui apsukrūs verslininkai seniai tai suprato.

Admen.ru neseniai paskelbė straipsnį, kuriame pateikiami Rusijos prekių ženklai, apsimetantys užsienietiškais.

Bork Electronic, Vinzer Corporation ir Vitesse France klaidina pirkėjus nurodydami, kad jie gamina savo prekes Europoje.

Tokia Rusijos Federalinės Antimonopolinės tarnybos (FAT) tyrimo išvada. Pažeidėjams gręsia nuo 8000 iki 44000 litų baudos. Sumos įmonėms nėra didelės, bet žala reputacijai gali turėti įtakos užimamai rinkos daliai.

Nuo sovietinių laikų vartotojams susiformavęs stereotipas, kad užsienietiški prekės ženklai gali pretenduoti į kokybės etaloną. Rusijos verslininkas siūlo produktus, pagamintus Kinijoje, Lenkijoje ir Rusijoje su gražiais užsienietiškais vardais: “Europietiška kokybė už prieinamą kainą”.

Registruotą Austrijoje prekės ženklą Vitek valdo Andrejus Dereviančenko, Golden Electronics prezidentas. Įregistravimo vieta leidžia Vitek rašyti ant dėžės “Gamintojas: Austrija”.

Scarlett priklauso Arima Holding Corp. - bendram kinų ir rusų “kūdikiui”. Daugiausiai Rusijoje perkamų virdulių gamintojas registruotas Anglijoje 1996 metais.

Vengrijoje registruoto Vigor prekės ženklo įkūrėjas Evgeni Nazarov neslepia fakto, kad tiek jų, tiek ir visų kitų, Rusijoje registruotų buitinės technikos kompanijų, visi prietaisai pirkti Pietryčių Azijos šalyse. “Mes ateiname į fabriką, peržiūrime, ką jie siūlo, pasirenkame mums patinkančius modelius ir susitariame dėl kainos, už kurią jie uždės ant virdulio mūsų prekinio ženklo pavadinimą, - sako jis .- Savo dizaino kurti nėra prasmės: brangu ir vis tiek pavogs”.

Prekiniai ženklai Techno, Trony ir Elenberg taip pat nieko bendro su vakarais neturi. Jie priklauso stambiems mažmenininkams Technosila, Mir ir Eldorado. atitinkamai. Jų nusipirkti gali tik tuose tinkluose.

Tuo tarpu Bork, prisistatančios kaip vokiška technika, galima rasti visur, nors šis prekės ženklas priklauso parduotuvių tinklui Electroflot.

Žymus kosmetikos prekės ženklas Faberlic gimė 1997 metais ir vadinosi “Rusiška linija”. Aleksejus Nečajevas ir Aleksandras Davankovas prekiavo vertybinių popierių biržoje, po to pabandė jėgas papildų gamyboje ir apsistojo kosmetikoje. Produkcija gaminama dviejose gamyklose Balašiche ir Pamaskvėje.

Ir taip toliau, ir panašiai. Visą straipsnį rusų kalba galite pasiskaityti čia. Lietuviai turėtų atrasti nemažai pažįstamų vardų. Dabar paklauskite savęs: ar ir toliau pirksite prekes, kai sužinojote, jog jos - pagamintos Rusijoje?

Rodyk draugams


Apie kurjerius ir tarpininkus

Vasaris 24th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, etika, pareigūnai | 8 Comments »

Mano patirtys su internetine prekyba ir kurjeriais tęsiasi. Ilgai svarsčiau, bet vis tik nusprendžiau parsisiųsti gražaus dizaino čiaupą iš Kinijos. Ir ką jūs galvojate. Turėjęs neigiamą patirtį su DPD šį kartą sumokėjau daugiau ir pasirinkau DHL. Po paros ėmiau sekti kaip siuntinys keliauja. Likau nustebintas tuo, kad ne tik gali sekti siuntinio kelią, bet gali užsisakyti pranešimus apie statuso pakeitimus. Procesas iš tikro vyko sklandžiai iki to momento, kai pasiekė Vilniaus oro uosto terminalą. Žinutė apie tai, kad muitinė sulaikė siuntą ir reiks susimokėti mokesčius atėjo ne iš DHL, bet iš muitinės tarpininko! Įdomu kokiu būdu, kas ir už kiek tokią informaciją nutekina.

Laiške buvo pasakyta:
“Gauta Jūsų siunta, kurią reikės deklaruoti muitinėje. Jūs galite tvarkytis muitinės formalumus pats arba pasinaudoti muitinės tarpininkų paslaugomis.
I.Jei Jūs  nusprendžiate muitinės formalumus tvarkytis patys :
1) Pasiimate dokumentus iš DHL ofiso (Dariaus ir Girėno 81, Vilnius).  Prieš atvažiuojant į “DHL Lietuva” ofisą, prašome pasiskambinti telefonu 85 215 95 47 ir sutarti laiką.
2) Važiuojate į Vilniaus oro uosto muitinę (Balt-cargo terminalas, Rodūnios kelias 18, Vilnius). Nuo prekių vertės ir transporto išlaidų sumos- mokami importo mokesčiai, kurie priklauso nuo Jūsų gaunamos prekės kodo.
3) Sumokate pranešime paskaičiuotus muitinės mokesčius. Pasiimate siuntą pats (informuojame, kad išmuitintos siuntos iš “DHL Lietuva” muitinės sandėlio išduodamos nuo 12:00 iki 17:30 val.) arba atiduodate įformintus muitinės dokumentus DHL darbuotojui ir laukiate, kol ją pristatys DHL kurjeris.
II. Jei nusprendžiate naudotis  muitinės tarpininkų paslaugomis:
Su mumis galite susisiekti
Muitinės tarpininkas”

Po tokio laiško pirmiausia ką padariau - paskambinau Tarpininkei ir paklausiau kiek kainuotų jos paslaugos? Atsakymas buvo: apie pusantro šimto litų, plius priskaičiuoti mokesčiai. Gavau pažadą, jog atsiųs viską išsamiai elektroniniu paštu. Skambinu į DHL, klausiu ar čia viskas tvarkoje? Gaunu atsakymą: taip aišku. Skambinu pažįstamiems, kurie tą daro nuolatos. Patarimas tvarkykis per patį DHL bus pigiau ir greičiau. Kadangi tarpininkei jokių pažadų nedaviau, skambinu vėl į DHL sakau, ar turite tokią paslaugą? Sako - taip. Ar galiu pasinaudoti? - Taip, tuoj perduosiu jūsų kontaktus mūsų tarpininkams. Laukiu, kada paskambins. Taip praeina 4 valandos, o juk kiekviena para terminale kainuoja. Skambinu į DHL, paprašau tos pačios vadybininkės, kuri žadėjo informaciją perduoti tarpininkams. Ji sako, kad  tikrai perdavė info ir nesuprantanti kodėl neskambina. Pralaukiu dar valandą ir vėl skambinu į DHL. Šį kartą jau reikalauju, kad sujungtų su tarpininku. Ir ką jūs sau galvojate? - paprašo siuntos numerio ir sako: mes jums padėti negalime, jūs jau dirbate su tarpininke, kuri su jumis kontaktavo. Kas man gražiai išaiškins ir paneigs, jog tai ne susitarimas tarp nepriklausomų tarpininkų ir DHL vadybininkų ir, kad greičiausiai procentėlis nubyra nuo nepriklausomo tarpininkavimo jiems, galės mane pavadinti paranoiku. Beje - pranešimas apie tai, kad siuntinys muitinėje, atėjo iš karto po to, kai išsiunčiau pasirašytą nepriklausomo tarpininkavimo sutartį t.y. praėjus beveik  penkioms valandoms nuo tarpininkės žinutės.

Nors pinigai buvo sumokėti dar tą pačią dieną, DHL siuntinį pristatė net ne tą ir net ne sekančią darbo dieną, bet tik trečios darbo dienos pabaigoje. Ir čia įžymusis DHL Express.
Kol kas geriausią patirtį turėjau su UPS, analogiškoje situacijoje mano nurodytu telefonu paskambino jų pačių tarpininkė ir operatyviai sutvarkė dokumentus. Siuntinį gavau sekančią dieną. Kažin ar šis įrašas pasieks DHL Lietuva vadovą?

Rodyk draugams


1000 blogo Zombių už 92 litus

Rugsėjis 13th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Pasaulis, Trendai (mados), blogai | 3 Comments »

Šįryt kartu su visa prenumerata gavau vieną straipsnelį, kurio duomenimis skubu pasidalinti. Top 100 mikroblogerių pasekėjų populiariame puslapyje sina.com Credit Suisse Group rugpjūčio ataskaitos duomenimis liepos gale buvo  67,9 milijonai. Sina.com yra Twitter analogas su praplėstomis galimybėmis įdėti nuotrauką ar video.

Suvedus paieškos sistemoje raktinius žodžius “microblog followers” (mikroblogo pasekėjai), gauname 208 pasiūlymus iš 18 internetinių parduotuvių.

“Kai pas jus 1000 fanų, jūs esate skelbimų lenta. Kai pas jus 100 000 fanų, jūs tampate sostinės laikraščiu. Su 10 milijonų fanų galite konkuruoti su centriniu Kinijos televizijos kanalu”, -skelbia pasekėjais prekiaujančios parduotuvės reklama.

Netikras pasekėjas kainuoja apie 0,2 juanio (0,08 cnt). Jei imti urmu, gali atpigti iki 1 juanio už 10 pasekėjų. Susidarius tokiai situacijai,  mikroblogų puslapiai stengiasi identifikuoti iš to pačio IP adreso sukurtus pasekėjus ir juos uždaryti. Pavyzdžiui: populiarios grupės S.H.E. Atlikėja Ella per vieną parą neteko 64000 fanų (buvo 440 tūkst.), nes buvo pagauta, turinti netikrų pasekėjų. Nepaisant padidėjusio dėmesio pasekėjams Zombiams, prekybininkai rado, kaip apeiti ir šią kliūtį. Beveik kiekviena interneto parduotuvė sako, kad jie parduoda “iki gyvenimo galo” kokybiškus fanus su nuotraukomis, skaitytojais ir mikroblogais. Net įrašai laikas nuo laiko bloguose yra atnaujinami.

“Nieko blogo su Zombiais fanais neįvyks. Jie nebus atskleisti. Bet jei jau taip nutiks, mes tau pakeisime į naujus”, - sako parduotuvės savininkė Mao Mao  slapyvardžiu. Ji teigia, kad jos parduotuvėje visi pasekėjai sukurti individualiai. Taip pat pažymi, kad ji asmeniškai prideda fanus į klientų puslapius. “Jūs galite įsigyti 138 aukštos kokybės pasekėjus, bet, jei reikia skubiai, mes turime dar 100, kurie neturi nuotraukų ir informacijos apie save.” Mao Mao, jos puslapio duomenimis, uždirbo apie 1000 juanių (400 Lt) per pastarąjį mėnesį, turint omenyje, kad prekiauti pradėjo ne taip seniai.

Už 28 juanius (12 Lt) gali nusipirkti 50 komentarų savo asmeniniam blogui, - teigia kitos internetinės parduotuvės savininkas slapyvardžiu Chou chou_happy. Be to ji parduoda paketais: 1000 fanų plius 20 komentarų, plius 400 pranešimų kainuoja 229 juanius (92 Lt). Kaip daro biznį Chou chou_happy neatskleidė, - maksimalaus apribojimo kiekiui parduotuvėje nėra. “Jūs tiesiog užsakote tai, ko jums reikia ir duodate blogo nuorodą, o viskuo kitkuo pasirūpiname mes”, -teigia jis.

Internetinės parduotuvės puslapis rodo, kad liepos 26-27 Chou chou_happy pardavė 259 pakuotes už 229 juanius dviem klientams ir uždirbo 59311 juanių grynais (23 662 Lt) sukūręs 259000 neegzistuojančių mikroblogų skaitytojų.

Pabandęs suvesti raktinius žodžius “parduodu pasekėjus” ar “fanus”, vėliau “follower’ius” - lietuviškai nieko neaptikau. Reikės užsisakyti tūkstantį fanų kiniečių… O jei rimtai - tai netgi ir į dienoraščius veržiasi papirkinėjimas. Baisu. Visą straipsnį rusų kalba galite paskaityti čia.

Rodyk draugams


Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai | No Comments »

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Rodyk draugams