BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai | No Comments »

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Rodyk draugams


Strategija, kurios Lietuvoje dar nėra

Rugpjūtis 29th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Dar iki tokio aukšto pilotažo mes nepriaugome. Internete pasirodė žinutė, kurioje aiškinama “anti prekės ženklinimo strategija” (Unbranding), naudojama Amerikoje. Jos esmė - padovanoti “žvaigždei” su bloga reputacija savo konkurento! prekę. Kaip jums tai? Ne viename interviu tenka girdėti, kad žvaigždės dovanų gauna ir Lietuvoje. Tai kokį sporto klubo kuponą, tai medaus, kailinius, mašinas ar dar kažką. Bet dovanos teikiamos tam, kad žmonės matytų, kokius prekės ženklus tautos “mylimos žvaigždės” nešioja. Aišku sąvoka “mylima žvaigždė” yra labai reliatyvi. Vieniems Cicinas, Ostapenko ar koks Minedas yra žavesio objektas, kiti pamatę ką jis dėvi - stengsis niekad neatrodyti panašiai. Jei remtis Baltijos tyrimais - tai Omnitel, prekiaujanti iPhone, dabar turėtų dovanoti Bitės Blackberry premjerui Kubiliui, kuris yra populiarumo reitingų apklausos apačioje ir  pasistengti, kad žurnalistai jį su išmaniuoju telefonu užfiksuotų. Kažin kaip greit “anti prekės ženklinimo strategija” atkeliaus į Lietuvą?

Rodyk draugams


Kaip gyvena pensininkai?

Birželis 26th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai | No Comments »

Ilgos šventės - gera proga aplankyti giminaičius. Vienas liudijimas tikrai nepretenduoja į kažkokį realybės atvaizdą, bet užčiuopti nuotaiką galima. Iš pirmo žvilgsnio labai išvaizdžiai atrodanti septyniasdešimties metų moterytė - pasitempusi, susitvarkiusi, stilinga. Kiek kainuoja taip atrodyti?

Našlė nuo 78 -ųjų. Užauginusi du sūnus, gyvena vidutiniame provincijos miestelyje. Našlės pašalpa plius pensija prieš pokyčius sudarė 1044 Lt į rankas. Dabar teigia, kad Kubilius iš jos atėmė 74 Lt per mėnesį. 30 procentų algos atiduoda mokėdama mokesčius žiemos mėnesiais už vieno kambario butą. Vasarą mokestinė dalis sumažėja iki penktadalio. Kadangi susitikimo proga pietaujame kavinėje, prasitaria, kad jai tai didelis ir retas įvykis, kad alus per brangus gėrimas, todėl labai dėkoja už pastatytą bokalą.

Maistą perka Norfoje arba IKI antradieniais su pensininko nuolaida. Sielojasi, kad N vaistinė nebetaiko penkiolikos procentų nuolaidos, o tik dešimt. Pas gydytojus stengiasi eiti tik tuomet kai visai suriečia, nes nuėjimas išsiverčia į neplanuotas 200 - 300 Lt išlaidas vaistams.

Praeityje žymi maisto technologė prasitaria, kad labai pamėgo šilkinę košę. Sako, kad iš miežinių dribsnių visai skanūs kotletukai išeina - neatskirsi nuo mėsiškų. Dalyvauja vietinio senjorų kolektyvo veikloje - dainuoja, šoka. Gydytojas nedraudžia, nes tai tik kojų kilnojimas. Rytais priversta daryti 20 minučių mankštą, nes kitaip - operacija.

Prie neseniai pasireiškusio diabeto jau priprato. Pati pritaiko ir persiūna naudotus rūbus. Vis dar artimiesiems pagamina ką nors gurmaniško, jei šie aprūpina produktais. Mėgsta lankyti aktyvių miestelyje liuteronų nemokamus bendruomenės kultūrinius renginius. Klausė šiuolaikinės poezijos posmų, bet paskutinį kartą, sakė, jau nebesuprantama…

Dažnai lanko drauges nes taip bendrauja, o dar ir sutaupo vieną - kitą valgymą. Šiaip viskas neblogai, tik baisu, kai kažkas sulūžta ar sudyla, nes finansinio rezervo jokio nėra. Pavyzdžiui pigiausia tachtą mieste už 300 Lt pirko pasiskolinusi iš sūnaus, kuris taip pat gyvena iš minimalios. Keliones sau gali leisti tik pas seserį į sodą arba į didesnį miestą ir tik dėl to, kad ši apmoka autobuso bilietus.

Džiaugiasi, kad turi kabelinę. Dar labiau džiaugiasi padovanotu švogerio senu mobiliu telefonu, kuris jos gyvenime pirmas!, o kortelė tik už 7 Lt. Viso pokalbio metu net keletą kartų Vyriausybės vadovą vadino švelniai tariant nepagarbiai su labai gilia nuoskauda. Turbūt nežino ir visiškai nesigilina į Dargio atlikto tyrimo rezultatus, kad 30 procentų aktyviai dirbančių išlaiko likusius 70 procentų.

Nesuvokia, kad kuo toliau, ko gero bus tik blogiau. Kas kaltas, kad vietoje visų šitų dalykų normalaus išaiškinimo ar fundamentalių sprendimų paieškos viešoje erdvėje eskaluojama pedo ir kedo- filų kova ar kitokie tautos išrinktųjų paklydimai. Kažkas valstybiniu mastu gerai valdo viešuosius ryšius.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Tas pats skaitovas po 20 min.

Tas pats skaitovas po 20 min.

Laikraščių skaitymas parduotuvėje - taip pat būdas taupyti

Laikraščių skaitymas parduotuvėje - taip pat būdas taupyti

Rodyk draugams