BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai |

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply