BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų

Vasaris 9th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, etika, pareigūnai |

Šiandien tikėjausi rašyti visai apie kitką, bet kaip sakoma liaudyje užvirė š… . Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug pokalbių apie žurnalistinę etiką. Sėdi, atsiprašant vietinės garsenybės ant raudonos sofkutės ar kitam kanale raudonuose foteliukuose ir diskutuoja, ar gali žurnalistas daryti tai, ką nori, ar ne - jei vis tiek užsiima “garsinimu”. Atrodo visi lyg ir sutaria - žurnalistas niekuo dėtas - tokia garsenybių viešumo kaina. Mat jas šimtas, tas mūsų žvaigždes, visokių yra, visokių reikia. Daug liūdniau, kai rimti žmonės į tą žiniasklaidos mėsmalę pakliūna.

Gyvenimo kelyje buvau sutikęs ne vieną žmogų, kuris sensacijos ieškančio žurnalisto dėka buvo sutryptas ir priverstas keisti gyvenamą vietą ar net profesiją. Taip, dažniausiai visais tais “skandalingais” atvejais, tikrai pagrindas temos kėlimui buvo. Klausimas - kur ta riba, tarp aštrios temos, analizės, faktų ir “kas galėtų paneigti”, sutirštintų spalvų, demonizavimo, kriminalizavimo, neapykantos kurstymo?

Iki šiol nuoširdžiai negaliu suprasti už ką sutrypė ir su žemėmis sumaišė Eloną Bundzaitę. Siekdama tikrai taurių tikslų moteris pataikė į politikų tarpusavio aiškinimosi tarpdurį. O jei dar globaliau žiūrėti - yra versija, kad buvo siekiama kompromituoti Lietuvą dėl nesugebėjimo padaryti normalaus Europinio kultūrinio projekto už didelius pinigus. Kodėl rimtai kalbame apie susitepusių politikų dalyvavimą rinkimuose ir atleidžiame žurnalistams, kurie prišneka nesąmonių, prikuria mitų? Kur dabar visi tie kaltinimai? Visos tos skambios antraštės? Patys žurnalistai dažnai atšauna - paduok į teismą.

Realus įvykis: skambina žurnalistas: ką manote apie tai ir apie tai, turime anoniminį laišką. Atsakai, jog reikia pamatyti laišką, tada bus galima spręsti. Žurnalistas perpasakoja turinį, tuomet sakai - jei turinys laiško toks, kaip sakote, tuomet mano nuomonė tokia ir t.t. Sekančią dieną pusės puslapio straipsnis, kuriame nieko apie anoniminį laišką, o kelių minučių pokalbis, virtęs išsamiu pasisakymu apie problemą žmogaus, su kuriuo kalbėta lygiai 3 minutes telefonu. Ką duoti į teismą? Turėjo žurnalistas tam tikrą tikslą (nesakau užsakymą) parašyti apie reiškinį ir pritempė pasinaudojęs kažkuo prie to, ko jam reikia.

Pagrindinis klausimas dažniausiai  yra toks: kas “užsako” temas, kas siekia formuoti nuomonę? Nereikia būti dideliu viešų ryšių specialistu, kad pastebėtum gerai koordinuotą ir masyvią kampaniją pvz.: prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį. Gerbiu šį žmogų ir akivaizdžiai galiu palyginti, kaip dirbo senoji ir dabartinė ministerijos komanda. Akivaizdu, kad ministras padarė “kliudžiau”. Anot pačio Dainiaus: “Pertvarkos vyksta – skaidrumo, efektyvumo link. Tai - sunkus ir ilgas procesas, nes pasipriešinimas ir interesų kova didžiulė. Nepamirškime - kalbame apie 18 milijardų vertės turtą ir interesų grupes, kurios iki šiol labai nenoriai traukia leteną iš savo medaus statinės. Pirmą kartą istorijoje šios (turima omenyje valstybės valdomos v.b.) įmonės papildys valstybės biudžetą solidžiais 300 milijonų litų ir tai tik pradžia. Aiškios užduotys, depolitizuotos valdybos – tikslai, kurių siekiame.”

Taip ir matau kelis susėdusius medaus kopinėtojus kavinėje ir besitariančius sukurpti kompromatą, kad būtų sukalbamesnis. Bet šitie “dėdulės” tikrai nieko nepeštų jei ne leidinių savininkai ar žurnalistai su plaukiojančia etikos sąvoka. Tikrai nepatikėsiu, jog plunksnos broliai, tarp kurių didelis kiekis eruditų, taip sunkiai susigaudo, kas ir ko siekia tokiais užsakymais?
Krizės metu buvome nusigyvenę iki tiek, kad vaikščiojo pardavėjai su oficialiais įkainiais “formuoti visuomenės nuomonę”.

Užsakymų vykdytojus reikia traukti į profesinius svarstymus ir po kokių poros rimtų perspėjimų atimti teisę vadintis žurnalistu.  Suprantu, kad visiems reikia valgyti ir turi klausyti savininkų, direktorių, vaikytis reitingų, bet bent jau žinoti apie tokius neskaidrios žurnalistikos atvejus turėtų visi.

Tuomet vartotojams būtų lengviau atsirinkti kas yra tiesa, o kas -  tik užsakymas suformuoti visuomenės nuomonę.

Blogerio garbės žodis - nesu joks Kreivio ar Bundzaitės giminaitis, partietis ar bendradarbis ir nevykdau jokio užsakymo. Esu piktas dėl išplaukusios žurnalistinės etikos.

Patiko (4)

Rodyk draugams


3 Responses to “Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų”

  1. [...] Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų vartojimo.blogas.lt/nebaudziamas-galiu-virsijimas-siekiant-privaciu-tikslu-1721.html – view page – cached Šiandien tikėjausi rašyti visai apie kitką, bet kaip sakoma liaudyje užvirė š… . Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug pokalbių apie [...]

    [WORDPRESS HASHCASH] The comment’s server IP (208.74.66.43) doesn’t match the comment’s URL host IP (74.112.128.10) and so is spam.

  2. Artūras Voničius Says:

    Turiu gerą draugą, kuris jau ilgą laiką naudoja sąvoką “informacijos vadybininkai”. Nes terminas “žurnalsitas” turi savyje užkoduotos profesinės etikos idėją, o “informacijos vadybininkai” tiesiog ieško informacijos, ją kuria ir naudoja pagal konkretaus projekto reikalavimus be išankstinių minčių apie objektyvumą, etiką ar pan.

  3. Ačiū Artūrai, nuo šiol bendraudamas su žiniasklaidos atstovu būtinai perklausiu ar jis informacijos vadybininkas ar žurnalistas :) COOL

Leave a Reply