BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kalbos gyvybė proporcinga identitetui

Spalis 2nd, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, psichologija |

Šį įrašą įkvėpė nesenas pokalbis su Baltarusijos gyventojais. Pagrindinis dalykas, kurio iš pradžių niekaip negalėjau suprasti, tai yra tas, kad baltarusiai neturi jokio noro ir ambicijų būti nepriklausoma, savarankiška savo identitetą puoselėjančia valstybe.

Anot pašnekovų - tai greičiausiai atsitiktinumų, aplinkybių ir tam tikrų, valdžios trokštančių žmonių, sąlygotas faktas. Man, kaip Lietuvos piliečiui, tą suprasti buvo nelengva ir aš vis kartojau, kad negaliu patikėti, kol galų gale pavyko suprasti esmę. Anot pašnekovų baltarusių kalba yra dirbtinis reikalas - ja žmonės tarpusavyje nebendrauja. Vien baltarusiškai kalbančios mokyklos buvo nepopuliarios ir teko keisti nuostatas. Žinių laidos yra vedamos dviem kalbom, net prezidentas nekalba baltarusiškai.

Apibendrinant buvo pasakyta, kad baltarusiai jaučiasi kaip rusai, aplinkybių įkalinti Stalino išgalvotoje valstybėje. Aišku, galima būtų teigti, jog čia tik tų žmonių nuomonė, bet esmė ta, kad jie dirba su masėmis, mato tyrimų rezultatus ir jų darbe svarbu jausti daugumos nuotaikas.

Be to, ši istorija man priminė pokalbį su Moldavijos diplomatu, kurio teigimu, prieš keletą metų jų seime padarytas tyrimas sukėlė didelę sumaištį, nes deputatai buvo paprašyti įrašyti tautybę. Rumunas gyvenantis Moldavijoje, moldavas (rumunas), rusas (moldavas) ir t.t. Ir kaip nekeista vėl pokalbis užsibaigė tuo, kad Moldavijos dauguma kalba rumunų kalba, likusieji rusiškai. Diplomatas dar papasakojo anekdotą apie tai, kaip du rumunai žiūri Italijos televiziją ir vienas kitam sako: - įdomi laida, bet jie taip prastai kalba rumuniškai.

Internete šviežiai pasirodė filmukas apie Belgiją, kuris taip pat aštriai kelia klausimą, susijusį su identitetu. Belgijos nacionalinis valgis prancūziškos bulvytės fri su majonezu. O vokiečių ir prancūzų kalbos pagrindu sukurta paini sistema, kurioje susigaudyti gali tik patys belgai.

Turiu pasakyti, kad ir mes Lietuviai, matyt, ne visada buvome tokie užtikrinti dėl savo identiteto. Jei kam teko domėtis savo protėviais ar giminėmis, tas greičiausiai matė įrašus senuose Amerikos imigraciniuose dokumentuose prie lietuviškos pavardės deklaracijas: rusas, lenkas arba geriausiu atveju rusas iš Lietuvos, lenkas iš Lietuvos.

Visame šitame kontekste neseniai pasirodęs Youtube filmukas apie lietuvių kalbą įgyja visai kitą reikšmę.

Patiko (0)

Rodyk draugams


3 Responses to “Kalbos gyvybė proporcinga identitetui”

  1. apie Lietuvą video yra siaubingas. žiūrėjau ir baisėjausi. trūksta žodžių.

    apie Belgiją video įdomus buvo, neseniai kažkur buvau dar ir skaitęs apie tai, kaip ten Belgijoj viskas vyksta.

    o šiaip apie identitetą vakar per paskaitą truputį dėstytojas pasakojo. nėra gerai, kad baltarusiai save sieja su rusais, negalvoja apie savo kaip baltarusių tautos gyvavimą, tačiau tai nėra nenormalu. visais laikais buvo taip, kad žmonės lygiuodavosi į kažką. pvz. ta sakmė (pamiršau jos pavadinimą), kuri aiškina, jog lietuviai yra išeiviai iš Romos, rodo lietuvių lygiavimąsi į Vakarų kultūrą. lenkai turi panašų mitą/sakmę, susijusią su lenkų ir sirų kalbos panašumu, o tai rodo, jog lenkai lygiavosi į Bizantiją, Rytų kultūrą.

    mano šeimoje diedukas, jeigu gerai suprantu, norėjo lygiuotis į Rusiją. jis suvokė lietuvybę, bet visąlaik jautė rusams kažkokią sunkiai paaiškinamą pagarbą.

  2. Na, o mano vaiko gimimo liudijime, mano tautybė įrašyta kaip brūkšnelis :)

  3. skubu pataisyti dėl “french” fries. dauguma mano, kad tos bulvytės buvo sukurtos prancūzijoje, dėl to pavadinimas toks. tiesą sakant - ne. klaida yra daroma pavadnime. turėtų būti ne frenCH, o frenCHED(angl. smulkiai pjaustytos).

Leave a Reply