BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sąmoningas gyvenimo stabdymas perjungiant žemesnį bėgį

Vasaris 27th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), blogai, psichologija | 1 Comment »

Peržiūrinėdamas tinklaraščių prenumeratą, aptikau Viktorijos Zavi straipsnelį tinklink.lt apie žaliavalgį Tadą Lomaną.

Visa herojaus istorija yra gryniausias “downshifting’as”. Ar nebus pas mus taip, kaip 2003 Austarlijoje: vieną dieną padarius tyrimą paaiškėjo, kad šis reiškinys būdingas 24 procentams gyventojų.

Dar 2008 metais Vakarų ekspresas psichologijos rubrikoje rašė: Terminas “downshifting” įsiskverbė į dalykinį leksikoną ir pakeitė garsiąją klasikinę frazę “Į kaimą pas bobutę”. Šis žodis reiškia gerai mokamo, prestižinio, tačiau nervingo darbo pakeitimą ramesniu, malonesniu ir mažiau apmokamu.
Ši “paprasto gyvenimo” koncepcija būna įvairiai formuluojama, tačiau jos turinys tas pats: ją išpažino Diogenas, Buda, Pranciškus Asyžietis, Henris Deividas Toro ir kiti, dažniausiai religingi ir visuomeniški veikėjai.

Tadas, kaip ir daugelis downshifter’ių, teigia per trejus metus atsisakęs daugelio vartojimo įpročių. Savo poreikius jis susisiaurinęs kiek įmanoma.

Wikipedia rašo: „Paprastas gyvenimas“ (angl. Simple living) - gyvenimo būdas atsisakant bereikalingos materialinės gerovės, prestižo. Sąmoningas sprendimas pereiti prie paprastesnio gyvenimo yra vadinamas downshifting („daunšiftingu“).
„Paprastas gyvenimas“ gali būti pasirenkamas dėl įvairių priežasčių - bodėjimosi vartotojiškumu, siekiant tobulėti dvasiškai, skirti daugiau laiko sau ir šeimai, norint gyventi sveikiau, patirti mažiau streso, dėl taupumo.

Z.Baumanas (“Globalizacija: pasekmės žmogui“) teigia: Daugeliu atvejų mes jau nebejaučiame skirtumo tarp gyvenimo ir vartojimo. Šie du kintamieji yra tokie neatsiejami vienas nuo kito, kad koreliuoja net tada, kai mes stengiamės maištauti prieš slegiančius rinkos dėsnius.

Svarbiausiu šiuolaikinio “daunšiftingo” pirmtakais priimta laikyti amerikiečių “x kartą”, pasireiškusią 9 ir 10 dešimtmečių sandūroje, kurios portretą puikiai nupiešė kanadiečių rašytojas (pagrindinė profesija - dizaineris) Duglas Kouplendas (Douglas Coupland) romane “Generation X” (1991 m.). Išsilavinę, protingi jaunuoliai atsisakydavo gerai mokamo darbo biuruose ir plušėjo pardavėjais greitojo maisto užkandinėse, iš madingų nuomojamų apartamentų kraustėsi į “barakus”, o į nuolatinius aplinkinių klausimus apie jų psichinę sveikatą atsakydavo, kad nenori aukoti geriausių savo gyvenimo metų tuščioms intrigoms ir fantomų vaikymuisi.

Po cituojamu 2008 metų straipsniu yra Astos 2011 įrašytas komentaras:

4 metai kaip esu daunšifterė! Prieš tai 5 metus dirbau notaro biure ir patyriau, taip vadinamą mobingą - psichologinį smurtą darbe, sukroviau turtus bosei ir “užsidirbau” krūva ligų, praėjau ir ugnį, ir pragarą, ir t.t Baisu prisiminti :( 
Iš kvalifikuotos notaro padėjėjos, perjungiau žemesnę pavarą ir tapau valytoja!
Dirbu 3 valandas ir streso nepatiriu, nebent autobuso ilgiau laukti reikia :)
Anksčiau darbe kreipdavosi ponia, dabar vadina moteriške ir niekas neužduoda kvailų klausimų, kai norint atsakyti, reikia daug galvoti, ir Civilinį kodeksą, ar Hipotekos istatymą skaityti…
Net pati nesuprantu, kodėl tiek ilgai kentėjau…
Mano gyvenimo kokybė labai pagerėjo! Turiu laiko ir darže-sode pasikapstyti, ir židinį pakūrenti, ir naktimis (esu pelėda) skaityti, ir ryte ne su žadintuvu prabusti… Matau ir metų kaitą, ir vėl išmokau džiaugtis LAISVE !!!”

Rodyk draugams


Apie kurjerius ir tarpininkus

Vasaris 24th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, etika, pareigūnai | 8 Comments »

Mano patirtys su internetine prekyba ir kurjeriais tęsiasi. Ilgai svarsčiau, bet vis tik nusprendžiau parsisiųsti gražaus dizaino čiaupą iš Kinijos. Ir ką jūs galvojate. Turėjęs neigiamą patirtį su DPD šį kartą sumokėjau daugiau ir pasirinkau DHL. Po paros ėmiau sekti kaip siuntinys keliauja. Likau nustebintas tuo, kad ne tik gali sekti siuntinio kelią, bet gali užsisakyti pranešimus apie statuso pakeitimus. Procesas iš tikro vyko sklandžiai iki to momento, kai pasiekė Vilniaus oro uosto terminalą. Žinutė apie tai, kad muitinė sulaikė siuntą ir reiks susimokėti mokesčius atėjo ne iš DHL, bet iš muitinės tarpininko! Įdomu kokiu būdu, kas ir už kiek tokią informaciją nutekina.

Laiške buvo pasakyta:
“Gauta Jūsų siunta, kurią reikės deklaruoti muitinėje. Jūs galite tvarkytis muitinės formalumus pats arba pasinaudoti muitinės tarpininkų paslaugomis.
I.Jei Jūs  nusprendžiate muitinės formalumus tvarkytis patys :
1) Pasiimate dokumentus iš DHL ofiso (Dariaus ir Girėno 81, Vilnius).  Prieš atvažiuojant į “DHL Lietuva” ofisą, prašome pasiskambinti telefonu 85 215 95 47 ir sutarti laiką.
2) Važiuojate į Vilniaus oro uosto muitinę (Balt-cargo terminalas, Rodūnios kelias 18, Vilnius). Nuo prekių vertės ir transporto išlaidų sumos- mokami importo mokesčiai, kurie priklauso nuo Jūsų gaunamos prekės kodo.
3) Sumokate pranešime paskaičiuotus muitinės mokesčius. Pasiimate siuntą pats (informuojame, kad išmuitintos siuntos iš “DHL Lietuva” muitinės sandėlio išduodamos nuo 12:00 iki 17:30 val.) arba atiduodate įformintus muitinės dokumentus DHL darbuotojui ir laukiate, kol ją pristatys DHL kurjeris.
II. Jei nusprendžiate naudotis  muitinės tarpininkų paslaugomis:
Su mumis galite susisiekti
Muitinės tarpininkas”

Po tokio laiško pirmiausia ką padariau - paskambinau Tarpininkei ir paklausiau kiek kainuotų jos paslaugos? Atsakymas buvo: apie pusantro šimto litų, plius priskaičiuoti mokesčiai. Gavau pažadą, jog atsiųs viską išsamiai elektroniniu paštu. Skambinu į DHL, klausiu ar čia viskas tvarkoje? Gaunu atsakymą: taip aišku. Skambinu pažįstamiems, kurie tą daro nuolatos. Patarimas tvarkykis per patį DHL bus pigiau ir greičiau. Kadangi tarpininkei jokių pažadų nedaviau, skambinu vėl į DHL sakau, ar turite tokią paslaugą? Sako - taip. Ar galiu pasinaudoti? - Taip, tuoj perduosiu jūsų kontaktus mūsų tarpininkams. Laukiu, kada paskambins. Taip praeina 4 valandos, o juk kiekviena para terminale kainuoja. Skambinu į DHL, paprašau tos pačios vadybininkės, kuri žadėjo informaciją perduoti tarpininkams. Ji sako, kad  tikrai perdavė info ir nesuprantanti kodėl neskambina. Pralaukiu dar valandą ir vėl skambinu į DHL. Šį kartą jau reikalauju, kad sujungtų su tarpininku. Ir ką jūs sau galvojate? - paprašo siuntos numerio ir sako: mes jums padėti negalime, jūs jau dirbate su tarpininke, kuri su jumis kontaktavo. Kas man gražiai išaiškins ir paneigs, jog tai ne susitarimas tarp nepriklausomų tarpininkų ir DHL vadybininkų ir, kad greičiausiai procentėlis nubyra nuo nepriklausomo tarpininkavimo jiems, galės mane pavadinti paranoiku. Beje - pranešimas apie tai, kad siuntinys muitinėje, atėjo iš karto po to, kai išsiunčiau pasirašytą nepriklausomo tarpininkavimo sutartį t.y. praėjus beveik  penkioms valandoms nuo tarpininkės žinutės.

Nors pinigai buvo sumokėti dar tą pačią dieną, DHL siuntinį pristatė net ne tą ir net ne sekančią darbo dieną, bet tik trečios darbo dienos pabaigoje. Ir čia įžymusis DHL Express.
Kol kas geriausią patirtį turėjau su UPS, analogiškoje situacijoje mano nurodytu telefonu paskambino jų pačių tarpininkė ir operatyviai sutvarkė dokumentus. Siuntinį gavau sekančią dieną. Kažin ar šis įrašas pasieks DHL Lietuva vadovą?

Rodyk draugams


Grupinis vartotojų grupėms

Vasaris 20th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 1 Comment »

Šio blogo puslapiuose esu jau kalbėjęs apie pirkimo kartu (Groupon) reiškinį. Nors tuomet rašiau apie pirmąjį tokį puslapį, šiuo metu tikrai yra iš ko rinktis. Aš dar nemačiau, bet skaičiau, kad kai kurie pardavėjai savo puslapiuose jau neprašomi rašo kainą, jei perka 50 ar 100 vartotojų.

Naujas dalykas, kuris ima rastis užsienyje - specializuotų pirkimų sumanymas. Jau šiuo metu gyvenantys Amerikoje gali registruotis ir laukti greitu laiku atsidarant specializuotų pirkimų, susijusių su naminių gyvūnų priežiūra. Coupawz siekia gyvūnėlių laikytojams pasiūlyti gerų dienos sandorių nacionaliniu mastu su pristatymu visų Jungtinių Valstijų teritorijoje.  Kaip jie teigia - gerai atrinkti ir suderėti sandoriai su nuolaidomis net iki 50 procentų bus pasiūlyti produktams ir paslaugoms, įskaitant gyvūnėlių atsivedimą, veterinarijos gydytojus, transportavimą ir t.t. Coupawz šiuo metu kviečia visus, suinteresuotus vartotojus užsiregistruoti iš anksto, iki atsirandant paslaugai kovo pradžioje; už kiekvieną, tai padariusį, organizatoriai padovanos vienas nemokamas dubenėlis maisto benamiams augintiniams.

Ar egzistuoja kokios nors pirkimo grupėmis ribos? Ko gero ne. Galima tik pasvajoti, kada bus galima pirkti pigiau automobilių remonto ir priežiūros priemones, pasidaryk pats prekes ar pavyzdžiui kūdikio auginimo reikmenis. Ką jau kalbėti apie grupinį elektros energijos, kuro ar dujų pirkimą. Tai kategorijos, turinčios tikrai dideles maržas, o reiškia ir galimybes pirkti pigiau.

Rodyk draugams


Ar jūsų vaikas turi paslapčių

Vasaris 17th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), blogai, psichologija | 1 Comment »

Tėvai tarpusavyje vis pasiguodžia, kad vaikas nemažai laiko praleidžia žaisdamas internete. Ar bandėte kada suprasti kuo būtent jis ten užsiima? Anksčiau vis matydavau sūnų žaidžiantį Cartoon network, bet paskutiniu metu padaugėjo skambučių ir žinučių susijusių su cheet’ų aiškinimusi, paslapčių dalinimosi tarp klasiokų ir net giminaičių, gyvenančių kituose miestuose. Supratau, kad atsirado kažkas naujo ir pastovesnio.  Naujo masinio “viruso” pavadinimas OURWORLD. Šūkis: atidaryk paslapčių skrynelę. Mano atžala nors iš pradžių ir nenoriai, tačiau sutiko apšviesti “senį” apie ką čia eina kalba.

Pradžioje paklausiau - kokia žaidimo esmė?
Auginti lygį (level).
O ką reikia daryti?
Nieko, būti. (!)

Tiek, kiek supratau, vaikai buriasi į komandas (crew). Komandos LTU KINGS įkūrėjas yra rezidentas, kuris “realiai susimokėjo 10 dolerių”. Patekęs į komandą, joje tiesiog būni: vaikštai, žaidi, renki pinigus, ženklelius (badges), daraisi tatuiruotes, prekiniesi pirkdamas rūbus, aksesuarus, baldus, įsirengi namus, bendrauji su draugais. Ką aš įžvelgiau kaip suaugęs? Vaikai yra mokomi vartoti, kurti alternatyvią, visiškai nepriklausomą nuo suaugusių realybę, multilevel marketingo principais. Kitaip tariant, gyventi, suvokdami, kad egzistuoja LYGIAI, kuriuos norėdamas užsitarnauti, turi paplušėti, o aukščiausias lygis kainuoja realius pinigus.

Dabar vieta kartos moralui: o mūsų laikais visi žaisdavo arba parduotuves, arba karą, arba… daktarus.

Rodyk draugams


e-Knyga pagal užsakymą

Vasaris 14th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Planšetiniai kompiuteriai be knygų netenka didelės dalies savo vertės. Japonas Yusuke Ohki pradžiai nuskanavo savo 2000 knygų biblioteką iPad’ui. Dabar, praėjus šešiems mėnesiams, jis padeda tai padaryti kitiems.

Vartotojai tiesiog siunčia savo knygą į Bookscan ir už 100 JPY (3,50 Lt) gauna atgal pdf failą, paruoštą skaitymui iPhone, iPad arba kitame planšetiniame kompiuteryje. Prieš atsiųsdami knygą į Bookscan vartotojai privalo pažymėti varnele punktą, kuris teigia, jog jie gavo leidėjo sutikimą teksto kopijos padarymui.

Tokio pobūdžio veiklai, ko gero, galo nematyti, nes didieji leidėjai labai vangiai užsiima turinio skaitmenizavimu. Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Įdomu ar pas mus imsis kas nors tokio verslo?

Rodyk draugams


Trūksta motyvacijos, kreipkitės į URĮ

Vasaris 12th, 2011 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, TV, psichologija | 4 Comments »

Naršydamas internete ir ieškodamas dvasininko M. Heller’io, įrodinėjančio moksliniais metodais, jog mus supantis materialus pasaulis labai jau sąlyginis, aptikau Uri Geller’į. Kaip rašoma pristatyme, šis 65 metų Izraelyje gimęs žmogus yra daugiausiai tyrinėtas ir pripažintas šaukštų lankstytojas mintimis. Šitoje vietoje prisiminsiu vieno rytų Guru pasakymą, jog vyrai minties materialumą įrodo kiekvieną kartą, pagalvoję apie nuogą moterį su visomis detalėmis. Į tolesnes minčių materializavimosi smulkmenas nesileisime…

http://www.youtube.com/watch?v=ryYIfNrOM3Y&feature=player_embedded#at=39

http://www.youtube.com/watch?v=lERbTkN82go&feature=player_embedded

Aišku, tai, ką išdarinėja Uri Geller, yra tikrai verta dėmesio, bet mane suintrigavo visai kiti dalykai. Jis yra vienas paklausiausių verslo komandų motyvuotojų ir inspiruojančių lektorių, kurio pasirodymas: “žiūrovus sužavi, hipnotizuoja, motyvuoja, sukelia entuziazmą, atgaivina, nuteikia pozityviai, nuramina protą ir padidina pasitikėjimą savimi”.

Pamatęs kompanijų, samdančių Geller’į vardus, pagalvojau, kad visai nieko būtų mūsų “AB” Lietuva pamatyti jo motyvuojantį šou. Beje, tai ko gero nėra visiška fikcija, nes jis ne vienoje šalyje turėjo savo labai populiarų šou. Net rusai turi įsigiję Uri formatą.

Gal visus mūsų turinčius neįprastų galių priversti ne lavonų už pinigus ieškoti, bet motyvuoti tautą, ją inspiruoti, žavėti, nuteikti pozityviai ir padidinti pasitikėjimą savimi.

Rodyk draugams


Nebaudžiamas galių viršijimas, siekiant privačių tikslų

Vasaris 9th, 2011 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, TV, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, etika, pareigūnai | 3 Comments »

Šiandien tikėjausi rašyti visai apie kitką, bet kaip sakoma liaudyje užvirė š… . Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug pokalbių apie žurnalistinę etiką. Sėdi, atsiprašant vietinės garsenybės ant raudonos sofkutės ar kitam kanale raudonuose foteliukuose ir diskutuoja, ar gali žurnalistas daryti tai, ką nori, ar ne - jei vis tiek užsiima “garsinimu”. Atrodo visi lyg ir sutaria - žurnalistas niekuo dėtas - tokia garsenybių viešumo kaina. Mat jas šimtas, tas mūsų žvaigždes, visokių yra, visokių reikia. Daug liūdniau, kai rimti žmonės į tą žiniasklaidos mėsmalę pakliūna.

Gyvenimo kelyje buvau sutikęs ne vieną žmogų, kuris sensacijos ieškančio žurnalisto dėka buvo sutryptas ir priverstas keisti gyvenamą vietą ar net profesiją. Taip, dažniausiai visais tais “skandalingais” atvejais, tikrai pagrindas temos kėlimui buvo. Klausimas - kur ta riba, tarp aštrios temos, analizės, faktų ir “kas galėtų paneigti”, sutirštintų spalvų, demonizavimo, kriminalizavimo, neapykantos kurstymo?

Iki šiol nuoširdžiai negaliu suprasti už ką sutrypė ir su žemėmis sumaišė Eloną Bundzaitę. Siekdama tikrai taurių tikslų moteris pataikė į politikų tarpusavio aiškinimosi tarpdurį. O jei dar globaliau žiūrėti - yra versija, kad buvo siekiama kompromituoti Lietuvą dėl nesugebėjimo padaryti normalaus Europinio kultūrinio projekto už didelius pinigus. Kodėl rimtai kalbame apie susitepusių politikų dalyvavimą rinkimuose ir atleidžiame žurnalistams, kurie prišneka nesąmonių, prikuria mitų? Kur dabar visi tie kaltinimai? Visos tos skambios antraštės? Patys žurnalistai dažnai atšauna - paduok į teismą.

Realus įvykis: skambina žurnalistas: ką manote apie tai ir apie tai, turime anoniminį laišką. Atsakai, jog reikia pamatyti laišką, tada bus galima spręsti. Žurnalistas perpasakoja turinį, tuomet sakai - jei turinys laiško toks, kaip sakote, tuomet mano nuomonė tokia ir t.t. Sekančią dieną pusės puslapio straipsnis, kuriame nieko apie anoniminį laišką, o kelių minučių pokalbis, virtęs išsamiu pasisakymu apie problemą žmogaus, su kuriuo kalbėta lygiai 3 minutes telefonu. Ką duoti į teismą? Turėjo žurnalistas tam tikrą tikslą (nesakau užsakymą) parašyti apie reiškinį ir pritempė pasinaudojęs kažkuo prie to, ko jam reikia.

Pagrindinis klausimas dažniausiai  yra toks: kas “užsako” temas, kas siekia formuoti nuomonę? Nereikia būti dideliu viešų ryšių specialistu, kad pastebėtum gerai koordinuotą ir masyvią kampaniją pvz.: prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį. Gerbiu šį žmogų ir akivaizdžiai galiu palyginti, kaip dirbo senoji ir dabartinė ministerijos komanda. Akivaizdu, kad ministras padarė “kliudžiau”. Anot pačio Dainiaus: “Pertvarkos vyksta – skaidrumo, efektyvumo link. Tai - sunkus ir ilgas procesas, nes pasipriešinimas ir interesų kova didžiulė. Nepamirškime - kalbame apie 18 milijardų vertės turtą ir interesų grupes, kurios iki šiol labai nenoriai traukia leteną iš savo medaus statinės. Pirmą kartą istorijoje šios (turima omenyje valstybės valdomos v.b.) įmonės papildys valstybės biudžetą solidžiais 300 milijonų litų ir tai tik pradžia. Aiškios užduotys, depolitizuotos valdybos – tikslai, kurių siekiame.”

Taip ir matau kelis susėdusius medaus kopinėtojus kavinėje ir besitariančius sukurpti kompromatą, kad būtų sukalbamesnis. Bet šitie “dėdulės” tikrai nieko nepeštų jei ne leidinių savininkai ar žurnalistai su plaukiojančia etikos sąvoka. Tikrai nepatikėsiu, jog plunksnos broliai, tarp kurių didelis kiekis eruditų, taip sunkiai susigaudo, kas ir ko siekia tokiais užsakymais?
Krizės metu buvome nusigyvenę iki tiek, kad vaikščiojo pardavėjai su oficialiais įkainiais “formuoti visuomenės nuomonę”.

Užsakymų vykdytojus reikia traukti į profesinius svarstymus ir po kokių poros rimtų perspėjimų atimti teisę vadintis žurnalistu.  Suprantu, kad visiems reikia valgyti ir turi klausyti savininkų, direktorių, vaikytis reitingų, bet bent jau žinoti apie tokius neskaidrios žurnalistikos atvejus turėtų visi.

Tuomet vartotojams būtų lengviau atsirinkti kas yra tiesa, o kas -  tik užsakymas suformuoti visuomenės nuomonę.

Blogerio garbės žodis - nesu joks Kreivio ar Bundzaitės giminaitis, partietis ar bendradarbis ir nevykdau jokio užsakymo. Esu piktas dėl išplaukusios žurnalistinės etikos.

Rodyk draugams


Shopping and… googling

Vasaris 7th, 2011 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 1 Comment »

Google, naujos aplikacijos pagalba, siūlo pirkti sumaniau.

Esminis skirtumas nuo panašių programėlių - gebėjimas atpažinti produktą ne tik pagal barkodą, perskaitytą pavadinimą, bet ir pagal išvaizdą. Kol kas tai galioja tik knygoms, CD, DVD, žaidimams.

Programėlės pagalba, bus galima pasitikrinti kainas internete, gauti detalų produkto aprašymą, rasti artimiausias parduotuves, išsisaugoti pirkinių istoriją, dalintis su draugais. Programėlė veikia tiek Androiduose, tiek iOS4.0. Gaila, kad ši nauja aplikacija Lietuvoje dar neprieinama.

Rodyk draugams


Nerakintas WiFi priedanga piktadariams

Vasaris 5th, 2011 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), psichologija | 9 Comments »

32 procentai apklaustų amerikiečių prisipažįsta vagiliaują naudodami kaimynų neužrakintą WiFi ryšį.
Perskaičiau formuluotę ir susigėdau, juk aš pats esu ne kartą džiaugęsis pamatęs nemokamą, neužrakintą ryšį ten, kur kartais net ir mobilus operatorius negali užtikrinti minimalaus duomenų perdavimo. Esame kažkada išpaikinti nemokamų WiFi zonų, kurios vėliau buvo užrakintos. Radęs atvirą, mintyse visada padėkoju ir stengiuosi naudotis minimaliai, tenkindamas tik būtiniausius poreikius.

Tuo tarpu esu sutikęs ne vieną jaunuolį, kuris be skrupulų, radęs “skylę” užleidžia “siurbėles”. Maždaug - patys “durni”, jei nerakina.

Komentaruose internete apie šį amerikiečių tyrimą radau net kelis įrašus, kuriuose sakoma, “o man - ne gaila, aš operatoriui moku fiksuotą mokestį ir palieku visiems, turintiems poreikį, atvirą kanalą, o tie, kurie ima piktnaudžiauti - papuola į juodąjį sąrašą”. Įdomus požiūris, o kas jei visi, mokantys fiksuotą mokestį, pasidalintų?

Akcija “pašierink savo nenaudojamą WiFi”.

Atkreipkite dėmesį, jog toks atviras priėjimas sumažina jūsų saugumą nuo piktavalių, pvz:. besinaudojančių Firesheep programa.

Niekada nebūsite tikri, kad tokie įrankiai kaip Firesheep, leidžiantys, net pradedantiems įsilaužėliams sėdintiems netoliese susižvejoti jūsų įsijungimo duomenis ar mokėjimo kortelių numerius ir atlikti nusikalstamus veiksmus.

Straipsnyje
teigiama, kad pedofilai, pavyzdžiui, atviras “Wi-Fi jungtis naudoja vaikų pornografiją atsisiuntimui. Dar blogiau, Pietryčių Azijoje, atviri Wi-Fi taškai yra naudojami teroristų tarpusavio bendravimui ar net nuotoliniu būdu sukelti sprogimui.

Rodyk draugams


Laiškas DIDELIEMS jogurtų mėgėjams

Vasaris 3rd, 2011 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, blogai, pareigūnai, sveikata | 3 Comments »

Šiandien elektroniniu paštu gavau laišką, kurį lengvai galima būtų įtart esant kokiu tai žemaičių pienininkų pokštu, tačiau apie “Dannone” buvau skaitęs ir užsienietiškuose puslapiuose:

Vertimas iš prancūzų kalbos

JOGURTAI „ACTIVIA“ IR „ACTIMEL“

PO 15 METŲ ATAKŲ IR PADARYTOS ŽALOS „DANONE“ PRIVERSTA ATŠAUKTI SAVO MELAGINGĄ REKLAMĄ

„Skandalas jogurto indelyje“, kurį 2009 m. rugsėjo mėnesio prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ pradėjo prancūzų mokslininkas Didier Raoult, galiausiai sulaukė rezultatų.

Marselio virusologijos laboratorijos „Timone“ vadovas teigia, kad probiotikų privaryti jogurtai ir kiti pieno gėrimai, kuriuos mes skatinami ryti beveik 20 metų, labiausiai prisidėjo prie nutukimo epidemijos, nuo kurios kenčia mūsų vaikai.

Probiotikai, kurių „Danone“ kiek tik telpa prideda į įvairius jogurtus, tariamai stiprina imuninę sistemą – tai per televiziją skelbia pats gamintojas.

Kiekviename „Activia“ ar „Actimel“ indelyje probiotikų yra daugiau kaip 1 milijardas. Bėda ta, kad šios gerosios „aktyvios ir gyvos“ bakterijos, kaip teigia „Danone“, yra tos pačios bakterijos, kurios jau seniai naudojamos gyvulių auginimo pramonėje kaip skatinančios augimą – taip siekiama greičiau nupenėti kiaules ir vištas.

Probiotikais šeriama kiaulė svorio priauga virš 10 proc. daugiau nei įprastai.

Taigi „Danone“ mus verčia auginti savo vaikus kaip kiaules ar viščiukus…

Metų pradžioje mokslininkams kilo mintis palyginti nutukusių ir nenutukusių žmonių žarnyno florą. Ir štai netikėtumas – pirmųjų žarnyne buvo gausu probiotikų, kaip tik tų pačių, kurių randame „sveikatą gerinančiuose“ jogurtuose.

Didier Raoult komentuoja: „Buvo leista maisto pramonėje naudoti augimą skatinančias medžiagas, naudojamas gyvulininkystėje, neišsiaiškinus, koks bus jų poveikis vaikams.“

Taigi D. Raoult pareikalavo tyrimų, kuriais būtų išsiaiškintas  VISŲ pieno gaminių tikslus vaidmuo vaikų nutukimo epidemijoje. Be to, nuo šios apgaulės kenčia ne tik vaikai. D. Raoult sakė: „Aš sutikau daug putlių, nors ir nepakankamai besimaitinančių moterų, kurios beviltiškai stengėsi suliesėti, apsiribodamos keliais jogurto indeliais per dieną bei keliais menkais užkandžiais. Joms teko beviltiškai nusiminti, nes storėjo toliau, jautėsi vis labiau pavargusios ir silpnos, ypač žiemą, kai būtina pasipildyti jan energijos, o juk jogurtai turi ypač daug jin. Taigi laikraščiui „Pratique de Santé“ perdaviau leidėjo „Aigle moqueur“ straipsnį pavadinimu „Tapkite XXL valgydami jogurtus“.

Galų gale nepriklausomiems pavojaus skelbėjams pavyko išjudinti oficialiąsias tarnybas, skandalui dar per daug neiškilus viešumon. Pradėta spausti „Danone“ grupę, priverčiant, anot garsių laikraščių subtiliai parinktų žodžių, „pasvarstyti dėl savo kopijos“ (su tokiu monstru kaip „Danone“ elgiamasi atsargiai). Reikia suvokti, kad tai galėtų būti stiprus smūgis lobistams, nes „Actimel Europa“ ir „Activia Europa“ grupės apyvartos kartu sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. eurų iš visos „Danone“ 15 mlrd. apyvartos, tai yra 10 proc.

O mums nėra ko nerimauti dėl šios sukčių įmonės, dėl jos diskretiškų ir apsukrių reklamos atšaukimo manevrų ir daugelio vartotojų priklausomybės; iš tikrųjų nėra ko jaudintis, kol mums neišras naujų „Madingų salotų“.

Laiško pabaiga.

Šį rytą sulaukiau atsakomojo laiško:

Komentaras dėl publikacijos „Laiškas DIDELIEMS jogurtų mėgėjams“ bloge http://vartojimo.blogas.lt/

Šiandien bloge vartojimo.blogas.lt buvo paskelbta publikacija „Laiškas dideliems jogurtų mėgėjams“ apie „Danone” gaminamus jogurtus „Activia” ir „Actimel”, kurioje pateikiama tiesos neatitinkanti ir vartotojus klaidinanti informacija. Žemiau pateikiame tiesos neatitinkančius faktus ir komentarus į juos. Prašome ištaisyti tiesos neatitinkančią informaciją.

„Po 15 metų atakų ir padarytos žalos „Danone“ buvo priversta atšaukti savo melagingą reklamą“.

Prancūzijos pieno produktų gamintojas neatšaukė savo reklamos ir ji nebuvo pripažinta melaginga, kaip teigiama straipsnyje. „Danone“ praėjusiais metais laikinai atsiėmė paraiškas dėl sveikatingumo teiginių, kurie buvo pateikti vertinimui Europos maisto saugos tarnybai, tačiau tai nereiškia nei reklamos atšaukimo, nei juo labiau jos įvertinimo kaip melagingos. „Danone“ komunikacija apie produktų naudą sveikatai atitinka visus nacionalinius ir Europos teisės aktus bei yra pagrįsta moksliniais tyrimais.

Taip pat publikacijoje teigiama apie probiotikų ryšį su nutukimu. Straipsnyje minimame D. Raoult tyrime aptartos labai plačios probiotikų grupės ir neanalizuojamos nei konkrečios probiotikų padermės, nei minimi konkretūs gamintojai. „Actimel“ ir „Activia“ gamyboje naudojamos išskirtinės bakterijos, kurios nenaudojamos kitų produktų, ar juo labiau pašarų gamyboje. Būtina pabrėžti, kad visos probiotikų padermės yra skirtingos ir jų poveikiai taip pat skiriasi.

D. Raoult savo straipsnyje aptaria mokslinius tyrimus, atliktus su vištomis, kiaulėmis, o ne su žmonėmis (prisegu šio straipsnio kopiją, skelbtą „Nature“ žurnale). Šis tyrimas atskleidė, kad probiotikai, pagerindami paukščių atsparumą patogeninėms bakterijoms ir gerindami virškinimo veiklą, lėmė tai, kad paukščių svoris augo dėl to, kad augo patys paukščiai, o ne jų riebalinis sluoksnis. Pritaikyti tyrimo, daryto su vištomis, rezultatus žmonėms moksliškai neįmanoma.

Probiotikų įtaka antsvoriui nėra moksliškai pagrįsta. Tai pabrėžė ir Belgijos bei Kanados mokslininkai tame pačiame “Nature” žurnale (N. Delzenne&G. Reid “No causal link between obesity and probiotics”, Nature, 2009), ir “Tarptautinė probiotikų ir prebiotikų mokslininė asociacija“ (ISAPP) (Probiotics and obesity: a link? Nature Rev Microbiol. 7:616) (prisegu šias publikacijas). Šiose publikacijose pabrėžiama, kad probiotikai neveikia žmogaus medžiagų apykaitos procesų, kurių sutrikimai ir lemia nutukimą. Be to akcentuojama, kad JAV, kur nutukimas yra vienas didžiausių pasaulyje, jogurtų suvartojama gerokai mažiau, nei Japonijoje, Prancūzijoje ar Suomijoje, kur nutukusių žmonių yra nedaug, nors jogurtų suvalgoma gerokai daugiau nei Amerikoje. Daugiau mokslininkų argumentų galite rasti prisegtose publikacijose.

„Activia“ ir „Actimel“ probiotiniai jogurtai bei jų poveikis žmogaus organizmui yra analizuoti daugiau nei 44 klinikiniuose tyrimuose, atliktuose pagal aukščiausius mokslinius standartus. Svarbiausius tyrimus galite rasti internete adresu http://www.studies.danone.com. Nei viename jų nebuvo pastebėtas jogurto ar jo bakterijų poveikis žmonių svoriui.

Taip pat pastarosiose mokslinėse diskusijose pabrėžiamas probiotikų poveikis bei nauda sveikai virškinimo sistemai ir kartu sveikam svoriui bei gerai savijautai. Šios temos diskusijose dalyvavo Lietuvos probiotikų specialistas, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. Vaidotas Urbonas, kuris galėtų pakomentuoti šią temą plačiau, jeigu Jums tai būtų įdomu.

Remdamasi šia išdėstyta informacija, prašau pakoreguoti tiesos neatitinkančią informaciją Jūsų skelbtoje publikacijoje.

Maloniai prašau kreiptis į mane, jeigu reikėtų daugiau informacijos ar kiltų kokių klausimų:

Renata Grikšelytė
Ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims
DANONE

Dar kartelį primenu, jog tai ne pirmas laiškas, kurį gavau ir, tuo labiau, ne pirmas straipsnis apie Actimel ir Activia. Būtų be galo įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie faktus išdėstytus šiame straipsnyje:

Dannon Agrees To Stop Selling Activia As Cure For Irregularity

Rodyk draugams