BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dilema: gyva ar dirbtinė

Gruodis 10th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, psichologija | 2 Comments »

Ar jums neteko aptikus inovatyvią paslaugą sušukti: Liuks idėja!?

Šventinė karštinė kasmet vargina visus savo pasiruošimo rutina. Pirma dilema - gyva ar dirbtinė eglė. Atrodo taip paprasta, tačiau kiek diskusijų kiekvienais metais išgirsti tarp draugų, bendradarbių, jaunesniosios ir vyresniosios kartos.

Šaka ar vainikas - ekonominis variantas ir vaikams dažniausiai visiškai netinkamas.
Dirbtinė eglė - kaip dirbtinis medus ar dirbtinė moteris. Nedidelė žala gamtai, jokios taršos namie, bet - netikra, nekvepia, neduria, neatrodo…
Gyva nukirsta eglė - žala medeliui, o tuo pačiu gamtai, bet duria, kvepia, gerai atrodo.
Eglutė puode - puiku ir beveik idealu, bet ką jei po to nėra kur padėti ar kam atiduoti?
Ekologiškas variantas - pasiruošti žaisliukų iš daržovių ir papuošti eglutę miške žvėreliams.  Kvepia, duria, gražu, jokios žalos gamtai, bet trumpas malonumas.

O ką jei eglutę puode išsinuomoti? Kiekvienas medelis turi savo unikalų kodą. Kitąmet galima vėl pasiimti tą patį šventėms. Nuomotojas penkių skirtingų tipų eglutes atveža iki durų, o vėliau pasibaigus šventėms išveža. Elegantiška idėja ar ne? Gal kas nors ir susigundys tokiam verslui ir Lietuvoje? Šiandien gali pasinaudoti tik gyvenantys Los Angeles apylinkėse.

Rodyk draugams


DPD - DoPy.(sąmoningai praleista raidė).dy

Gruodis 7th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, psichologija | 7 Comments »

Vartojimo.bloge šiandien pikto vartotojo įrašas:

Esu piktas kaip šernas. Jeigu kada pirksite užsienyje, kelis kartus pasitikrinkite kokiu būdu ir su kokia tarnyba pirkinys pasieks jus. NEDUOK DIEVE jei tai bus DPD. Melskitės, kad kontora, kurioje dirba psichinę negalią turintys kurjeriai, per klaidą pristatytų jums jūsų pirkinį.

Istorija numeris vienas.

Esu tikrai dažnas interneto pirkėjas iš užsienio ir darau tą pakankamai senai. Buvau vienas pirmųjų Ebay ir Pay Pal vartotojų Lietuvoje. Kiek kartų esu kažką siuntęsis jokių didesnių problemų patyręs nebuvau iki tol, kol pirmąkart susidūriau su DPD. Istorija sena, bet esmė buvo tokia: aš užsisakiau motociklininko šalmą į namus. Gavau iš pardavėjo siuntos kodą, kurio pagalba interneto svetainėje sekiau siuntinio kelionę (tai buvo absoliuti naujiena, nesu tikras, bet DPD tai reklamavo kaip išskirtinumą). Po kokių trijų - keturių pasitikrinimų pamačiau, kad procesas vyksta lėtai, todėl trūko kantrybė.

Staiga gavau prašymą iš pardavėjo atsiųsti pirkinio įvertinimą, nes, atseit, aš jį gavau. Net prisėdau iš netikėtumo… įlindau į DPD sistemą. Radau įrašą, jog buvo nesėkmingai du kartus bandyta pristatyti ir siuntinys trečią kartą sėkmingai įteiktas. Pakėliau triukšmą namie, surengiau akistatą ir apklausą kaimynams: -  na niekas nieko nematė. Paskambinau į DPD, atsiliepė mergaitė, kuri atsiprašė - neva įvyko klaida - mes tikrai jums nepristatėme, o grąžinome prekę į centrinį sandėlį. Mergina pažadėjo perskambinti. Tyla.

Pats paskambinau sekančią dieną vėl. Nauja mergaitė ir istorija iš naujo. Kol galų gale sujungė su jaunuoliu, kuris išrėžė - vežėme prekę 9:30, o kitą dieną 14:00. Sakau: “Palaukite, čia yra namų adresas, dienos metu visi dirbame ir mokomės, atvežkite anksti ryte arba vėlai vakare”. Koks gi durnius dirba užsisakęs siuntinį?

Atsakymas buvo neigiamas - ne - neįmanoma. Mes dirbame kaip visi normalūs žmonės ir po darbo nevežame. Gerai - neatlyžtu - pasakykite laiką, kada atvažiuosite, aš specialiai lauksiu. Atsakymas - nežinom, kada vairuotojas važiuos…, sėdėkit visą dieną, nereikėjo užsisakyti į namus. Kai pradėjau reikalauti sandėlio adreso ir grasinau atvažiuoti atsiimti pats, tuomet davė kurjeriui mano telefono numerį, kuris mane įspėjo penkiolika minučių prieš atvažiuodamas. Taip šalmą atsiėmiau.

Istorija numeris du (visai šviežia).

Užsakiau mobilų telefoną iš Pixmania.com. Turėdamas patirties su nesėkmingu šalmo pirkimu, užsakinėjau, kad pristatytų pirkinius darbo adresu. Gavau informaciją, kad išsiųsta. Siuntinys atvažiavo greit ir viskas buvo puikiai, nors siuntinį pristatinėjo tas pats DPD. Deja, bet telefone buvo programinės įrangos gedimas, jį teko grąžinti.

Grąžinimas vyko puikiai, tiesa su kita tarnyba - UPS. Vėl gaunu pranešimą, jog naujas telefonas išsiųstas ir nurimstu, nieko netikrinu, tikėdamasis, jog greičiausiai pirmoji istorija buvo tiesiog nesėkmė. Kai namiškiams trūksta kantrybė, jog telefono vis dar nėra, įlendu į DPD sistemą.

Visa mano “operacinė sistema pakimba” - įrašas skelbia: po dviejų iš eilės nesėkmingų bandymų pristatyti dienos metu į pilną žmonių ofisą, siuntinys keliauja atgal pas pardavėją. Beje, greičiau nei kelionė į priekį. Skambinu savo administratorei, apšaukiu - kodėl niekas nepriėmė siuntinio? Ji prisiekia, kad niekas nebuvo atvažiavęs; tomis konkrečiomis nurodytomis dienomis pati buvusi ofise - niekas jokio siuntinio nepristatė… Paskambinusi į DPD iš vadybininkėlio sužino - atseit, kodėl užsakyme nenurodyta, jog tai ofisas?
Na tada jau man trūksta kantrybė ir skambinu pats - vėl galinis išmintimi dalinasi vadybininkėlis, įsitikinęs savo tiesa . Paklausus, kodėl išsiuntėt atgal pardavėjui, gaunu atsakymą: “Kodėl nenurodėt, kad tai ofisas? Sakau: “O kurjeris ar buvo užėjęs? Aš juk sėdžiu tuo adresu”. Atsakymas - ne. Pasirodo kurjeris net nebandė užeiti - ir taip abu kartus. Tai kokiu reikia būti psichiniu ligoniu -  atvažiuoti iki durų ir užėjus nepasitikrinti ar ten yra žmogus, kuriam skirtas siuntinys? Kelintos stadijos klaustrofobija, autizmas ir nenoras socializuotis?
Šventa firma ta DPD - įdarbina psichiškai neįgalius kurjerius.

Istorija dar nesibaigusi. Venkite DPD ir perspėkite visus.

Rodyk draugams


Zero kraujo dėmių išėmėjas arba Kovaldo šampūnas

Gruodis 5th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), reklama | 1 Comment »

Limited Edition - turbūt, geriausia būtų versti - gaminių kiekis ribotas. Užsienio kompanijos dažnai daro taip vadinamus riboto kiekio specialiuosius gaminius. Sakoma tam, kad patenkintų įvairias netradicinio poreikio nišas, kurios leidžia praplėsti vartotojų kiekį arba lojalumą. Kita vertus, dažniausiai specialieji gaminiai kainuoja šiek tiek brangiau.

Pasaulyje susiklosčiusi tradicija tuos gaminius išleisti švenčių proga. Consumer Reports pabandė išgaudyti dalį tokių gaminių:

Pentax Vaivorykštės šviesumo fotoaparatas pagamintas Japonijos rinkai.

Motorola Droid 2 Verizon užsakymu. Vienas iš aukščiausiai vertinamų išmaniųjų telefonų, kuris įvilktas į garsiojo roboto R2 D2 stilių.

Tom Tom Žvaigždžių Karų navigatorius. Lai jėga būna jūsų vedliu.

Anglijos rinkai Sony Bravia LCD su įmontuotu PlayStation.

Prancūzų dizainerio Ruby Tron stiliaus motociklininko šalmas.

Odinis kostiumas Tron stiliuje, taip pat daromos Wolverine iš X- men 2, Batman’o ir Juodojo Riterio bei Geležinio žmogaus replikos.

Kažkokie proginiai ar specialūs gaminiai atvežami ir iki mūsų, bet būtų visai nieko pavyzdžiui 2010 metų, spėju žiūrimiausio filmo Avataras ir Biok laboratorijos šampūno bendras gaminys. Greičiausiai tai neapsimokėtų dėl įsigijimo teisių, bet koks Fermentos Zero kraujo dėmių išėmėjas ar Kovaldo šampūnas gal ir prasisuktų :)

Rodyk draugams


Atskleista PASLAPTIS

Gruodis 3rd, 2010 setis Posted in Pasaulis, Trendai (mados), pareigūnai, psichologija | 2 Comments »

Šiuo metu visą pasaulį krečia paslapčių atskleidimo pasekmės. Kas tai per reiškinys? Ką reiškia būti žmogumi, kuris, vedamas jam vienam suprantamų motyvų, atskleidžia paslaptis? Ką reiškia būti žmogumi, kurio paslaptį atskleidė? Turbūt, tiek su viena, tiek su kita būsena yra susidūręs kiekvienas.

Paslapties atskleidimo sąmokslo saldumas ir pažeminimo kartėlis. Psichologai teigia, jog yra  destruktyvios ir naudingos paslaptys. Destruktyvios paslaptys griauna santykius ir pasitikėjimą.  Naudingos paslaptys kuria intrigą, nesukeldamos žalos. Patariama pasidalinti paslaptimi tuomet, kai kitas žmogus turi neginčijamą teisę ją sužinoti arba tada, jei žinote, kad jūsų atvirumas išgelbės griūvančius santykius ir pasitikėjimą.

Aišku, paslaptis paslapčiai nelygu. Ar tai, jog penkiasdešimtmetė moteris nuo savo vyro slepia, jog jau du dešimtmečius dažosi plaukus ar depiliuoja kojas - paslaptis? Ar paslaptis tai, kad bendradarbė turi meilužį? Ar paslaptis, kad kompanija įsigijo ir po pusmečio ims diegti naujausią technologiją, leisiančią atsiplėšti nuo konkurentų (BK požiūriu tikrai taip). Ar fokusininkas su kauke, atskleidžiantis fokusus, kurie daugeliui užkerta galimybę užsidirbti pinigų - sukčius?  Ar WikiLeaks paviešinimai, galintys išprovokuoti karinius veiksmus, - tai žmonių teisė žinoti?

Turbūt vienareikšmiškai atsakyti sunku, o atsakymas greičiausiai priklauso nuo to ar ta paslaptis kaip nors jus liečia - destruktyviai ar naudingai.
Ar turi pasaulis neginčijamą teisę žinoti tai, kas paviešinta? Taip ir girdžiu choru TAIP. O jei -  tai jūsų paslaptys ir vidiniai susirašinėjimai su bičiuliu apie sutuoktinį arba kandžios - nešvankios replikos apie klientus? TYLU…

Aš žiūriu paprastai - jau ir taip to pasitikėjimo nėra daug visu tuo, kas vyksta pasaulyje. Paversti viską chaosu, prisidengiant “tauta juk turi žinoti”, užtenka akimirkos.
Klausimas ar tie, kurie “išduoda”, yra vedini šviesių tikslų ar noro į save atkreipti dėmesį, net destrukcijos būdu?

Jei nepastebėjot, atskleisti paslaptį - madinga.

Rodyk draugams