BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vanduo (BAction Day)

Spalis 15th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, blogai, pareigūnai, sveikata | 1 Comment »

Šiandien - Blog Action Day - taigi,  tema - VANDUO.

Teigiama, jog 90 procentų mūsų smegenų sudaro vanduo: lygiai taip, kaip 60 procentų sudaro visą kūną. Apie vandens reikšmę organizmui prirašyta begalės straipsnių ir knygų. Jei kažkas norėtų pasigilinti, užtenka užeiti į artimiausią knygyną ar “pagooglinti“. Tie, kurie supranta rusiškai, gali pasižiūrėti visą seriją filmų apie vandenį.

Keletas įdomesnių, man gilų įspūdį padariusių, teiginių yra:
Mokslininkų nustatyta, kad vanduo geba išsaugoti informaciją.  Yra netgi tokių, kurie teigia, jog vanduo - didžiausias pasaulyje kompiuteris. „Vandens struktūros unikalumas suvoktas visai neseniai. Pasirodo, jis sugeba egzistuoti visiškai netikėtu būdu, kurį paskui įvardijome kaip inversinį-fazinį būvį. Tai suteikia jam gebą perimti informaciją, įsiminti, atspindėti. Tai reiškia, kad vanduo susideda iš matricų, kiekviena kurių yra savotiškas mažas kompiuteris. Ir mūsų visų pagrindas yra toks biokompiuteris“. (S.Zeninas, biologijos mokslų daktaras)

Iš to kas pasakyta ir iš japonų mokslininkų tyrinėjimų su sušaldytais vandens kristalais seka dar viena įdomi išvada - vanduo pasikrauna informacija iš aplinkos.

Visame šiame kontekste galimos kelios išvados: mes turime rūpintis tuo, kokį vandenį “pilame į save”. Kuo tai galėtų pasireikšti?

Lietuvoje yra atliekami vandens tyrimai.

Lietuvoje tikrai yra nuostabaus vandens, pradedant šaltiniais, baigiant gręžiniais. Manoma, kad teritorijoje, kurioje gyvename, yra dideli kiekiai kokybiško vandens, o kiekvienais metais geriamas vanduo virsta vis didesne vertybe ir  problema daliai pasaulio.

Būkite atsargūs su teiginiais, kad vanduo iš krano ne ką prastesnis už šaltinio, šulinio ar gręžinio. Užtenka tik pagalvoti, per ką praeina tas vanduo, kuris bėga daugiabutyje iš čiaupo.

Kita vertus - tai vis tiek geriau, nei gerti iš balos, kaip tą priversti daryti Afrikos gyventojai.
Žmogus visada linkęs nuvertinti tai, ką turi.

Rodyk draugams


Optimizmas - ateities garantas

Spalis 14th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, pareigūnai, psichologija | No Comments »

Šis įrašas yra dar vienas patvirtinimas to, kad sunkmetis pakeitė mūsų vartojimo įpročius. Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rodo, jog formuojasi naujos normos.
Tyrimais įrodyta, kad daugumos vartotojų nuomone - ekonominis nuosmukis turės ilgalaikės įtakos populiariems įpročiams.

The Futures Company reguliariai apklausia šimtus pirkėjų šalyje.

Jie pranešė, kad net 57% dalyvių dabar sutinka su teiginiu “Aš pagaunu save du kart pagalvojant, prieš perkant net mažiausią dienos prekę”, - lyginant su 48% pasirinkusių šį atsakymą 2009 m. lapkričio mėn.

Analogiškai 53% suaugusiųjų mano, kad “nuosmukis pakeis vartotojų elgseną visiems laikams”, lyginant su 42% praėjusių metų lapkritį.

Tarp pagrindinių šio proceso pasekmių yra paplitęs  skepticizmas prekės ženklų atžvilgiu.
Be to, daugelis žmonių siekia pilnai kontroliuoti visus savo kasdienio gyvenimo aspektus ir  būti atidesniems priimant sprendimus.

Kitos tendencijos atspindi pilną susitaikymą su būtinybe veikti dabartinių apribojimų ribose. Žmonės keičia savo tikslus priderindami juos prie esamų aplinkybių.

Tyrėjai teigia, jog vartotojai išmoko pastarųjų dviejų metų pamoką ir veikia su visiškai nauja orientacija, ko jie nori ir ką perka.

Šitame kontekste įdomiai atrodo vieno ekonomisto teiginys, jog bankai deklaruoja vidutiniškai vienuolikos tūkstančių litų santaupų vienam Lietuvos gyventojui ir bankininkų dabartinės situacijos įvardijimas kaip “lūkesčių ekonomika”.

Dar viena dėlionės dalis yra vyriausybių visame pasaulyje bandymas pašalinti visas įmanomas rizikas, kurios yra sudėtinė laisvos rinkos dalis. Paskutinis Lietuvoje diskutuojamas įvykis - išpuolis prieš prekybos tinklus ir siūlymas reguliuoti produktų kainas.

Tam, kad normalizuoti padėtį - būtinas tikėjimas šviesia ateitimi.

Rodyk draugams


Apie tai, ką reiktų žinoti kiekvienam piliečiui (A.Abišalos komentaras)

Spalis 13th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai | 2 Comments »

Užėjus kalbai apie energetiką ar ekonomiką lengviausia numoti ranka, nei bandyti suprasti. Pradėdamas nuo savęs keisti šias nuostatas, prisijungiu prie Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių instituto iniciatyvos. (http://www.youtube.com/watch?v=PuDkvcUm-gc)

(http://www.youtube.com/watch?v=11Rlezey7Pw)


Vartojimo.blogas.lt kreipėsi į Aleksandrą Abišalą su prašymu pakomentuoti šiuo metu internete platinamus Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių instituto sukurtus filmukus apie energetiką: “Žinome, kad Jūs, būdamas Lietuvos derybininku EU dėl atominės elektrinės išjungimo, gilinotės į šį klausimą iki smulkmenų. Norėtumėm prašyti Jūsų,  kaip tiesiogiai nesusijusio su LTPESI veikla, peržiūrėti šį filmuką ir pateikti blogosferai savo komentarą.”

Panašu, kad filmukų tikslai du:

1. Švietimas-paaiškinti tautai, kaip veikia elektros energetikos sistema. Ta dalis beveik be priekaištų. Keli pastebėjimai. Kai kalbama apie perdavimą skirtingų įtampų tinklais, pamirštama, kad svarbu ne įtampa (pvz. 750 kV), bet galia (žinoma, kuo didesė įtampa esant tam pačiam laido skerspjūviui, tuo didesnė galia). Dėl integracijos į kitas sistemas, svarbiausia, ETSO (buvusią UCTE), pamiršta pastebėti, kad vienos jungties su Lenkija tam
neužtenka, reikia mažiausiai dviejų nepriklausomų (kai kas sako, kad trijų).

Deja, neanalizuojamas generavimo pajėgumų adekvatumas (paprastai sakant, kad kiekvienoje sistemoje būtų tiek elektrinių, kiek daugiauisiai suvartojama ir dar rezervas). Be to, per mažai analizuojami atsinaujinantys (nepriklausomi) šaltiniai. Iš šių trijų netikslumų kyla nesklandumų dėl antrojo tikslo:
2. Energetinis saugumas. Problemos suformuluotos teisingai, autoriai sąmoningai jas paaštrino. Aš nebūčiau dėjęs lygybės tarp ankstesnių valdžių, kurios iš tiesų nieko nedarė, ir dabartinės, kuri, kad ir girgždėdama, bet
išjudino svarbiausius projektus. Kadangi autoriai ignoravo jungčių galios problemą, nelabai tikslus komentaras apie Kaliningrado AE. Kaliningradas dabar turi jungtį tik su Lietuva, kurios galia apie 700 MW. Kalbama, kad KAE
bus 2400 MW galios. Kaliningrado poreikis dabar yra apie 800 MW, viena naujai pastatyta ir kita statoma kogeneracinė elektrinė su dideliu kaupu patenkins vidaus poreikius. Kur dės elektrą KAE? Dėl šio klausimo aš vis dar
abejoju, ar ji bus statoma.

Kaip sakiau aukščiau, norint įsijungti į Europos elektros perdavimo sistemą ETSO, reikia bent dviejų jungčių su Lenkija ir žymaus tinklo sustiprinimo Šiaurės Lenkijoje. Daugelio ekspertų nuomone, tam gali reikėti bent
dvidešimties metų. Todėl būdamas didelis atsijungimo nuo Rusijos IPS/UPS šalininkas, nebūčiau toks griežtas dėl nuolatinės srovės konverterio bent dešimčiai metų. Gal vėliau jį bus galima perkelti prie sienos su Rusijos
sistema.

Šiaip filmus, kaip pirmą bandymą paaiškinti žmonėms sudėtingus dalykus,
vertinu labai gerai,

Aleksandras Abišala

Rodyk draugams


Pirk padangas. Visi sako, kad nežino kokias, bet vistiek pirk.

Spalis 12th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, psichologija | 2 Comments »

Weather.com šeštadienį Vilniuje prognozuoja pirmą sniegą. Artėja laikas keisti padangas. Consumer Reports radau filmuką apie atliktus testus. Galite patys įsitikinti, kokie padangų skirtumai.

Ilgą laiką tarp specialistų vyravo nuomonė, kad visų padangų techniniai parametrai skiriasi labai nedaug. Pavyzdžiui: stabdymo kelias vos keliais centimetrais, priklausomai nuo gamintojų. Todėl buvo kalbama, kad galima pasitikrinti kiek žmogus pasiduoda reklaminei įtakai. Po kokio nors verslininko teiginio, jog jo reklama neveikia, užklausi kokios jo mašinos padangos ir jis išdidžiai atsako: Michelin arba Pirelli.

Atlikti specialistų tyrimai įrodė, kad padangų techninių parametrų vienodumas - mitas. Stabdymo kelias priklausomai nuo komplekto skiriasi iki mašinos korpuso. Kai kurie komplektai akivaizdžiai parodė, kad atlikti kliūties testą ir suvaldyti mašiną yra žymiai sunkiau. Jau nekalbant apie tai, kad su 4,5 litro benzino (1 galonas) nuvažiuotas atstumas skiriasi iki 4,8 kilometro (3 mylių). Ką jau kalbėti apie keliamą triukšmą ar specifines vairavimo sąlygas.

Įtarimų buvo ir anksčiau - vienais metais pažįstamas meistras įsiūlė nusipirkti padangas su protektoriumi, išstumiančiu vandenį iš po ratų. Kelis vasaros sezonus, niekaip nesuprasdavau, ko per lietų visi taip sulėtina. O pakeitus padangas per pirmą susidūrimą su balomis supratau, koks didelis buvo “tų”  padangų privalumas.

Gaila, kad neturime Lietuvoje parduodamos produkcijos “testuotojų”. Galėtų tuo užsiimti didieji padangų pardavėjai.

Padangas reikia rinktis ypač atsakingai, nes tai susiję su jūsų artimųjų  bei jūsų saugumu.

Rodyk draugams


Keletas praktinių patarimų slaptažodžiui

Spalis 11th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | No Comments »

Neseniai vykusioje Consumer Reports apklausoje paaiškėjo, kad pagrindinis interneto technologijos vartotojų nusiskundimų yra užmirštas slaptažodis. Tai visiškai nenuostabu, nes apklaustieji vidutiniškai turėjo 17 sąskaitų. Mane, asmeniškai, labiausiai erzina tie puslapiai, kurie reikalauja keisti slaptažodį kas mėnesį. O jei - tai elektroninė bankininkystė, tuomet garantuota, laikas nuo laiko, būsite priverstas išsiiminėti slaptažodžius banke. Įkyrus reikalavimas kaitalioti slaptažodį, nežiūrint to, kad jo nulaužimui reikėtų daugiau nei 450 metų - erzina. Lengviau pakeisti banką.

Jūs turbūt juokaujate. jei kaip slaptažodį naudojate savo mylimiausio augintinio, vaiko ar sutuoktinio vardą?

Net prijungiamas gale skaičius greičiausiai reiškia jo metus, bet toli gražu nereiškia, kad jis ypač saugus. Bet jei jūs būsite perdėm kūrybiškas, jūs niekada neprisiminsite savo slaptažodžio, tiesa? Vienas iš sprendimų - leisti kompiuteriui įsidėmėti jūsų slaptažodžius, bet tuomet gresia dvi bėdos: priėjęs prie to kompiuterio bet kas galės atidaryti jūsų sąskaitas, o kita bėda - laikas nuo laiko atsinaujina programinė įranga ar puslapis ir paprašo įvesti slaptažodį iš naujo.
Vienas iš sprendimų yra “master” slaptažodis, bet tuomet jis jus dažniausiai pririša prie vieno įrenginio.

Štai paprastas patarimas, kaip sukurti ir įsiminti geresnį slaptažodį: reikia turėti vieną pagrindinį slaptažodį, o tada pridėti skirtingus priešdėlius ar priesagas pagal kiekvieną sąskaitą - pavyzdžiui SebBirUtė12 arba GmailBirUtė12.

Norėdami gauti daugiau patarimų išbandykite savo susikurtąjį The Password Meter arba How Secure is My Password.

Rodyk draugams


Atminties raktas - tobulas viruso “Trojos arklys”

Spalis 9th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis | No Comments »

Tęsiant vakarykščią saugumo temą.

Vienas pažįstamas kompiuterių specialistas po žymiausio Lietuvos įsilaužėlio (hakerio) paskaitos dalinosi savo įspūdžiais. (Hakeriai taip pat užsiima ir konsultaciniu bizniu, didelės kompanijos juos mielai samdo ir jiems už tai labai gerai moka.)

Pasirodo patekti į bet kurį kompiuterį - paprasčiau nei manote. Įsivaizduokite, jog jums reikia įsilaužti į labai saugomą, sunkiai prieinamą darbo stotį. Vienintelis dalykas, kuriuo turite pasirūpinti, jog kažkas tos darbo stoties savininko aplinkoje (įskaitant sekretorę, šeimos narius, vaikus) rastų nešiojamą raktą su byla, kuri užvadinta: kompiuterio_savininko_vardas_pavardė_netrinti. Kaip manote, koks tolesnis šios bylos likimas ir kiek laiko užtruks, kad jums rūpimas asmuo savo darbo stotyje atsidarytų virusą?

O ką jei jūsų vaikas šalia namų rastų “pamestą” atminties raktą su naujausio žaidimo užrašu ar lipduku?

Per pastaruosius kelis metus labiausiai pavojingi kompiuteriniai virusai paplito iš užkrėsto USB rakto. Vienas iš jų netgi pateko į Irano didžiausios atominės elektrinės kompiuterį, net jei jis nebuvo prijungtas prie išorinio tinklo - galėjo pridaryti begales rūpesčių. Atminties raktai iš ties yra tobulas Trojos arklys virusui, nes dauguma žmonių gerai nepagalvoja prieš įkišdami jį į savo kompiuterį.

Argi radęs atmintinę savo aplinkoje nepabandytum pasižiūrėti kam ji priklauso? Peržiūrėti vieną aplanką pakanka tam, kad  užkrėsti kenkėjišku virusu savo kompiuterį.

Apsaugos specialistai pataria, kad jums nereikėtų keistis atminties raktais su kitais žmonėmis, kišti į savo kompiuterį arba, pakėlus nuo žemės, tikrinti jo turinį.

Rodyk draugams


1 milijardas už SPAM’ą

Spalis 8th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, psichologija | 1 Comment »

Cnews praneša, kad didysis Facebook šiukšlintojas, Adomas Guerbuez’as, buvo nuteistas. Kanados teismas neseniai priėmė jam nepalankų sprendimą sumokėti FaceBook 100 $ už kiekvieną iš 4.366.386 ‘spam’ žinučių, kurias jis paskelbė “Facebook” profiliuose 2008 metų kovą ir balandį. Gaunasi, kad bendra suma viršija 1 milijardą  (JAV dolerių).

Taigi, jei jums įdomu, kodėl jūsų gera draugė staiga perša vyriškus didinimo produktus tavo “Facebook” sienoje, turėkite omenyje, kad ji greičiausiai to nedaro. Spam’eriai, kurie tikisi išnaudoti visą naują auditoriją jau suprato, kaip apgauti “Facebook” vartotojus ir iš jų išgauti vardus ir slaptažodžius (naudojant bendrus apgaulės metodus, pavyzdžiui, priviliojant vartotojus į netikrą, panašią jūsų lankomos svetainės kopiją). Spam’eriai vėliai skelbia abejotinus įrašus apgautų “Facebook” vartotojų vardu.

Monrealio gyventojas Guerbuez’as neprisipažino siuntinėjęs šlamštą, tačiau jis teigia, šlamštas yra nieko daugiau nei “erzinantis dalykas.” Tiesiog ištrink jį, jei nenori, jis pataria.
Consumer report pateikia septynis su saugumu susijusius dalykus, kurių nereiktų daryti “Facebook”:

Naudoti “silpną” slaptažodį

Venkite paprastų pavadinimų arba žodžių, kuriuos galima rasti žodyne, net su skaičiais gale. Vietoj to, įmaišykite didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius ir simbolius. Slaptažodis turi būti mažiausiai iš aštuonių ženklų. Vienas geras būdas yra įterpti skaičius ar simbolius į žodį, pavyzdžiui, “namai” variantas: nA27mAi!

Skelbti savo pilną gimimo datą savo profilyje

Tai idealus tikslas tapatybės vagims, kurie galėtų tai naudoti išgaunant daugiau informacijos apie jus ir galbūt net išgaunant prieigą prie jūsų banko arba kreditinės kortelės sąskaitos. Jei jau įvedėte gimimo datą, eikite į savo profilio puslapį ir spustelėkite “info”, paskui redaguokite informaciją. Pasirinkti rodyti tik mėnesį ir dieną, arba išvis nerodyti gimtadienio.

Žiūrėti atsainiai į privatumo kontrolę

Jau beveik viskam kas yra jūsų Facebook profilyje galite riboti priėjimą suteikdami leidimus tik draugams, draugų draugams, ar sau. Ribokite prieigą prie nuotraukų, gimimo datos, religinius įsitikinimų, šeimos informacijos, be kitų dalykų. Jūs galite suteikti tik tam tikroms asmenų ar grupėms prieigą prie dalykų, tokių kaip nuotraukos, ar pavyzdžiui drausti pamatyti juos tam tikroms personoms. Gerai apsvarstykite palikdami kontaktinę informaciją, pavyzdžiui, telefono numerio ar adreso, nes tikriausiai nenorite suteikti bet kam šią informaciją.

Įrašuose ir antraštėse skelbti savo vaikų vardus

Nenaudokite vaikų vardų nuotraukų žymėse ar antraštėse. Jeigu pamatėte, ištrinkite jį spustelėdami pašalinti žymę.

Pabrėžti, kad jūs būsite išvykę

Tai lyg  ženklas ant durų “namuose nieko nėra”. Palaukite, kol grįšiте namo, kad pasakyti visiems kokios nuostabios buvo jūsų atostogos ir miglotai kalbėkite apie bet kurią nusimatančią išvyką.
Suteikti paieškos sistemoms rasti jus
Norėdami apsisaugoti nuo svetimų naršymo po jūsų puslapį, eikite į “Facebook” privatumo kontrolės Ieškoti skyrių  ir pasirinkite rodyti tik draugams “Facebook” paieškos rezultatuose. Įsitikinkite, kad viešosios paieškos rezultatų langelis nėra pažymėtas.

Leisti jaunikliams naudoti Facebook be priežiūros

“Facebook” riboja savo narių amžių nuo 13 ir į viršų, bet jaunesni vistiek naudojasi. Jei jūsų vaikų ar paauglys yra “Facebook”, geriausias būdas prižiūrėti - tapti draugu. Naudokite savo e-pašto adresą, kaip kontaktą susisiekimui, tuomet gausite pranešimus ir galėsite stebėti jų veiklą. Pavyzdžiui, vaiko komentaras “mama greitai bus namuose, man reikia padaryti valgyt”, kiekvieną dieną tuo pačiu metu - atskleidžia per daug apie tėvų reguliarią dienotvarkę.

Rodyk draugams


Šokiruojantis skatinimas nevartoti

Spalis 7th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai, psichologija, socialinė reklama | 2 Comments »

Ar galite įsivaizduoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas išleidžia štai tokią kampaniją?

Sunkiai?

Antrąjį pranešimą primygtinai rekomenduoju praleisti, jei tik ką pavalgėte.

New York’o miesto sveikatos departamentas tokią šokiruojančią kampaniją paleido. Įdomu, kaip mūsų verslininkai reaguotų į vaizdo klipe aiškiai išreikštą kvietimą atsisakyti gazuotų gėrimų su cukrumi. Žinau, kad analogiškas Sveikasvaikas.lt reklaminis pranešimas sulaukė padažų gamintojų pasipiktinimo: neva - tai žlugdo rinką.

Mes neturėtume būti savo vaikų ir aplinkinių priešais, bent jau suteikimę teisę žinoti ir pasirinkti sąmoningai.

Rodyk draugams


Ar pateisinamas pinigų prasimanymas bet kokia kaina?

Spalis 6th, 2010 setis Posted in Socialiniai tinklai, TV, blogai, psichologija, socialinė reklama, sveikata | 1 Comment »

Teko dalyvauti vieno vakarėlio kompanijos diskusijoje: ar gali tokios laidos, kaip “Turtuoliai ir vargšai”, paskatinti išmaldos prašyti ne tik tuos, kurie yra beviltiškoje situacijoje, bet ir tuos, kurie, pavyzdžiui, tingi? Iš principo vyravo dvi nuomonės - vieni teigė, kad apsimetinėti ir prašyti išmaldos, turint būstą ir tingint užsiimti veikla - žema, kiti aiškino, kad pats išmaldos prašymas yra toks gniuždantis dalykas, kad kiekvienas, kuris ryžtasi tai daryti, yra vertas paramos.

Vienas didelės pieno perdirbimo įmonės savininkas teigė, kad jis yra atlikęs skaičiavimus, kad kiekvienas bedarbis, turintis kad ir nedidelį savo ūkį, nusipirkęs vieną karvę ir parduodamas primelžiamą pieną, galėtų turėti per mėnesį minimum 800 litų pajamų. Jeigu šie skaičiavimai teisingi - ar nedarbas tokiu atveju nėra tiesiog tingėjimas? Gal tai puikus pasiūlymas kaip spręsti bedarbių klausimą kaimo vietovėse.

Bet grįžkime prie išmaldos prašymo. Viena iš šviežių ir toli gražu ne vienintelė istorija: Mičigano gyventoja Carol Lynn Schnuphase buvo apkaltinta išviliojusi virš 7000 dolerių paramą iš geranoriškų rėmėjų tariamam vėžio gydymui. Esmė ta, kad moteris ne pati sakė serganti vėžiu, bet savo dvylikamečiam sūnui skuto plaukus ir antakius, bei girdė opiatus su sultimis. Visą informaciją ji talpino savo sukurtame Facebook profilyje. Įtarimas kilo giminėms, kai ji socialiniame tinkle pranešė, kad sūnus mirė, ji neturi už ką jo palaidoti ir todėl laidotuvių nebus!

23-metų Ashley Kirilow, pasiskelbęs tariamai sergantis vėžiu, surinko 20.000 dolerių labdarą ir buvo nuteistas dviems metams.

Yra tekę girdėti, kad ir Lietuvoje prieš daugelį metų vyko viena didelė lėšų rinkimo kampanija sunkiai sergančiam vaikui (istorija buvo ir TV kanaluose), tik vėliau paaiškėjo, kad tėvas, organizavęs pinigų rinkimus, buvo narkomanas.

Nežinau, kaip jums, bet man norisi tikėti, kad kiekvieną kartą, atiduodant bent vieną litą iš savo kišenės prašančiajam, jis bus panaudotas prasmingai. Prašytojas turi prisiimti visą atsakomybę tiek už surinktas lėšas, tiek už melagingą prašymą prieš visus, paramos ieškančius žmones.

Rodyk draugams


Blogerio deklaracija

Spalis 5th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, blogai | 6 Comments »

Blogerio deklaracija
Parašė: VIENASTOKS | Paskelbta: 2010.10.4
Nusirašiau iš Rokiškio:

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Nusirašyk ir tu, jei pritari.

P.S. Nesutinku tik su žodžiu „blogeris“, bet tai ne esmė ir dėl to keisti tekstą nenorėjau.

Setis (Vartojimo.blogas.lt): nuo savęs pridedu, kad tai geri pamatai Blogerių etikos kodeksui.

Rodyk draugams