BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvoje akivaizdi niša skerdikui

Rugpjūtis 8th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai | 2 Comments »

“Pagooglinus” žodį “skerdikas” gausi visą sąrašą filmų, straipsnių apie serijinius žudikus. Įvedus anglišką atitikmenį “butcher” - pirmoje vietoje Wikipedia įrašas apie vieną seniausių verslų, kur pirmieji susivienijimai - gildijos datuojamos 1272 metais.

Žiūrint filmus ar įvairaus plauko kulinarinius šou dažnai tenka matyti kaip virtuvės guru bėga asmeniškai pas savo skerdiką - mėsininką, nes tas jam specialiai atideda geriausius pjausnius. Atsimenu Milano centre visą eilę vardinių mėsinių, kur rytais galima būdavo pamatyti net eilutę stoviniuojančią už durų.

O kur Lietuvoje įsigyti gerą antrekotą? Anot nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto A. Vincento Sako: “Dėmesio! Neieškokite antrekoto didžiuosiuose maisto prekių parduotuvėse, nes ten jų niekada nebuvo ir vargu bau ar kada nors bus!”. Meniu.lt išspausdintame straipsnyje teigiama, kad “Lietuvoje niekas neaugina Šarolė veislės kastruotų buliukų”.

Aišku, galima būtų teigti, jog tai absoliutus išsidirbinėjimas mūsų įtemptos ekonominės situacijos metu, bet visgi? Kur gauti geros ir kokybiškai išpjaustytos mėsos pavyzdžiui draugams pavaišinti? Kaimo žmonės, auginantys savo gyvulius su tokiomis problemomis nesusiduria. Yra ne kartą iš jų tekę girdėti apie skerdiką, kuris atlieka savo darbą už šviežios skerdienos gabalą ir butelį. O ką daryti miestiečiams. Žinau, kad žmonės metasi kartu, perka paršiuką ar veršiuką - ūkininkai jį už mokestį užaugina ir skerdiena yra padalinama, tarp sandorio dalyvių. Sako, kad taip yra pigiau nei pirkti iš prekybos centrų. O kur dar pridėtinė vertė, jei žinai, kad gyvulėlis augo normaliomis sąlygomis, žinai kuo buvo šeriamas. Yra turgūs, yra mašinos, privažiuojančios prie prekybos centrų, bet niekur negali būti tikras, ką perki. Ne taip, kaip tavo vardo parduotuvė miesto centre, kur verslas vystomas iš kartos į kartą, iš kurios perka pavyzdžiui “steikų” restoranas. Manau, kad tokiai mėsinei, net šiuo sunkmečio laikotarpiu absoliučiai atvira niša. Ir jeigu skerdikų - mėsininkų parduotuvės turi reikšmingą vietą šalia prekybos centrų visoje Vakarų Europoje, tai manau atsirastų vietos tokiam verslui ir mūsuose. Mūsų šeima mėsos valgo mažai, perkame prekybos centre, bet retoms iškilmingoms progoms kelis kartus mėsą pirkau iš tikrasmaistas.lt.

Rodyk draugams


Atostogos Ventos pilyje , Latvijoje

Rugpjūtis 7th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados) | 4 Comments »

Visiems, kurie dar tik ketina išnaudoti likusias atostogas, gal padės šis įrašas. Atostogos Latvijoje, Ventspilyje ( Ventos pilis). Visą informaciją apie kurortą, nuomojamas vietas, pramogas galima lengvai surasti anglų - rusų kalbomis adresu ventspils.lv.

Anot liudijimo, kainos čia gerokai mažesnės net už Palangą. Pavyzdžiui, pakankamai didelis dviejų kambarių butas privataus namo pirmame aukšte (prilyginamas 2 - 3 žvaigždutėms) parai keturių asmenų šeimai kainuoja 100 litų. Užsisakyti apartamentus ar kambarį galima tiek internetu, tiek telefonu. Internetinis apartamentų pristatymas pilnai atitiko realybę ir lūkesčius, net šiek tiek viršijo.

Visame mieste gausu parkų, skulptūrų, įvairiausių laisvalaikiui su vaikais skirtų pramoginių, o svarbiausia nemokamų, atrakcionų. Ventspilyje yra akvaparkas, skeitparkas ir ledo arena.

Visame mieste nemokamas mašinų parkavimas. Pats pliažas, smėlinga vieta nuo kopų iki jūros, žymiai didesnis nei bet kuriame Lietuvos kurorte. Gražios smėlio atodangos. Pavažiavus keliasdešimt kilometrų, gali atrasti ir laukinį pliažą, kaitavimui skirtą pajūrio teritoriją. 

Yra galimybė pasiplaukioti laiveliu po Ventą iki pat Jūros žiočių. Mieste yra Hyper Rimi. Kainos kokį dešimčia - dvidešimčia procentų didesnės nei Lietuvoje, nors kavinėse kainos panašios. Bendra atostogų išlaidų keturiems asmenims (savaitei laiko) skleistinė: kuras 120 litų (atstumas nuo LT/LV sienos apie 120 km., dviejų kambarių būsto nuoma -600 litų, pramogos apie 100 litų, maistui (didžiuma buvo atsivežta iš Lietuvos) - 380 litų. Viso 1200 litų arba 300 litų asmeniui. “Lietuvių tiek daug, kad išgirdęs kalbant latviškai-nustembi”, - sako liudininkai. Tie, kas buvo, tikrai rekomenduoja. O arčiau Latvijos esančiuose regionuose atostogauti LV tampa net madinga.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Igorio svajonė

Rugpjūtis 6th, 2010 setis Posted in Be temos | 2 Comments »

Kaip turbūt pastebėjote, ilgą laiką, o tiksliau nuo pat blogo atidarymo, vartojimo.blogas.lt neveikė komentarai. Ėmiau rašyti į Wordpress, kol supratau, kad greičiau pats išspręsiu problemą nei sulauksiu pagalbos. Problema pasirodė paprasta - išsirinktame dizaino šablone buvo blakė, kuri ir neleisdavo komentuoti. Pakeičiau šabloną ir viskas susitvarkė. Tą pačią dieną pasipylė komentarai, iš kurių vienas aiškiai buvo ne į temą ir reklaminio pobūdžio.

Susiradau puslapio, į kurį komentaruose buvo kreipiamas srautas,  administratorių ir paprašiau nekišti reklamos komentaruose, mainais už tai pažadėjau parašyti apie internauto projektą. Igoris parašė, kad pradėjo kurti tinklalapį prieš du mėnesius. Prieš tai turėjo kelis nesėkmingus projektus, tačiau šį kartą bandys išbaigti iki galo, tik labai trūksta reklamos. Igorio idėja - padaryti online žiūrimą filmų tinklalapį, nes daugumas jau turi tinkamą greitį ir kokybę. Privalumas - filmų nereikia siųstis ir neužima vietos. Šiuo metu tinklalapis turi 1040 vartotojų.

“Svajonė tokia, kad noriu turėti geriausių filmų online tinklapį, kaip kad filmai.in, bet su licenzijom, bet kol kas tam reikia lėšų ir visko, kad įgyvendinti. Bandysiu iš reklamų darytis.” - svajoja Igoris. http://www.few.lt

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kasdien po nuotrauką iki mirties

Rugpjūtis 6th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 4 Comments »

Vakar socialiniuose tinkluose pasirodė nuoroda į straipsnį žurnale, labai keistu pavadinimu “Dantų krapštukas psichikai” (MENTAL FLOSS). Straipsnis ne naujas, matyt eilinis vasaros pakartojimas “rerun”. Tačiau pristatomas reiškinys tikrai vertas daugelio dėmesio. Chris’as Higgins rašo, jog belandžiodamas internete atrado puslapį, kuriame sudėtos vieno anoniminio autoriaus nuotraukos nuo 1979 kovo 31 iki 1997 spalio 25. 

Dar studijų laikais buvau nustebęs, kai išgirdau vieno profesoriaus pareiškimą, kad visa ta dokumentika, kurią mes fiksuojame foto aparatais, kino ir video kameromis po penkiolikos metų tampa antropologijos studijų objektu ir kuo didesnis laiko tarpas tuo vertė didesnė.

Tuo galima įsitikinti, žiūrint į tą  Polaroid fotoaparatu atliktą dienoraštį. Iš tų nuotraukų sekos gali ne tik atsekti žmogaus istoriją, bet ir pajusti laikmečio dvasią, palyginti su namų albumuose užsigulėjusiomis to pačio periodo nuotraukomis.

Kaip nebūtų keista, bet iš tų nuotraukų gali įžvelgti ką mėgo autorius, už kokį sporto klubą sirgo, koks buvo jo užsiėmimas, kuo sirgo, kada vedė, net įžvelgiami svarbūs šalies įvykiai ar politinės pažiūros. Higgins’as buvo tiek suintriguotas tuo 18 metų kasdieninių fotografijų ciklu, kad ėmė visais įmanomais būdais ieškoti informacijos apie autorių.

Paaiškėjo, jog tai Jamie Livingston projektas ir jis iš tikro darė nuotraukas iki mirties dienos. Šiandien, kai akivaizdžiai jaučiamas padidėjęs susidomėjimas fotografija ir ne tik skaitmenine, bet ir pinhole, soliarizacija, juostelėmis, momentinėmis nuotraukomis, tokie projektai, kaip aštuoniolikos metų foto dienoraštis įkvepia pasišventimui. Gero žiūrėjimo.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kaip ne diena - taip žudynės: socialiniai tinklai žudo e-paštą

Rugpjūtis 5th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 5 Comments »

Jei sutraukti visą laiką, praleistą internete, į vieną valandą, kur daugiausiai laiko praleidžia kiekvienas iš mūsų? Rugpjūčio 2 dieną tyrimų kompanija Nielsen išleido pranešimą apie Amerikiečių internautų vartojimo įpročius. Ir nors esame linkę manyti, jog esame labai unikalūs, manau, kad šios tendencijos pasieks ir mus.

JAV internautai beveik ketvirtadalį laiko praleisto internete skiria socialiniams tinklams ir blogams - tai net 43 procentais daugiau nei pernai. Iš tyrimo matosi, kad net 36 procentus viso internetinio laiko praleidžiama bendraujant socialiniam tinkle, bloguose, elektroniniam paštui ir tiesioginiams pranešimams (chats). Papildomos padarytos įžvalgos:
Online žaidimai tapo antru pagal dydį užsiėmimu internete, aplenkę e- paštą ir nusileisdami tik socialiniams tinklams ir blogams. E- pašto naudojimo laikas nukrito nuo 11,5 procento iki 8,3.
Paaugo laiko skirto video/filmų peržiūrai. 2010 liepa peržengta 10 milijardų išgrotų online video riba. Vidutinis Amerikietis per mėnesį vidutiniškai praleidžia tris valandas 15 minučių šiai veiklai.
Nepaisant kai kurių prognozių, socialinių tinklų augimas neišstūmė elektroninio pašto ir tiesioginių pranešimų į nebūtį. Nors ir patyręs dviženklį kritimą skiriamo laiko dalyje, elektroninis paštas išlieka trečia veikla internete, o tiesioginiai pranešimai yra penkti.
Nors pagrindiniai portalai taip pat susidūrė su dviženkliu sumažėjimu, jie liko ketvirti pagal praleistą laiką internete.
Mobiliam internete matome šiek tiek kitokį vaizdelį. Čia aiškiai lyderiauja laikas praleistas naudojantis e-paštu, nors ir naudojimasis socialiniais tinklais išaugo 28 procentais, lyginant su praeitu tyrimu. Lankymasis portaluose nors ir žymiai sumažėjo vis dar yra antroje vietoje pagal praleista laiką. Išaugo laikas skirtas muzikai, video/filmams, atėmęs iš naujienų/įvykių ir sporto.
Kai kurie analitikai spėjo pareikšti, kad socialiniai tinklai žudo elektroninį paštą.
Šaltinis: nielsen wire.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Žudyk drakoną FB, tegyvuoja drakonas Diaspora

Rugpjūtis 4th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai | 9 Comments »

Vakar Delfyje pasirodė ne juokais įpykusio Dominyko Cze (Pravda.lt) straipsnis, kuriame atvirai kviečiama uždaryti savo Facebook sąskaitą ir pereiti į Diasporą. Daugelis apžvalgininkų vertina Diasporą, kaip labai rimtą alternatyvą Facebook’ui. Kodėl? Pastaroji kuriama kaip atviro kodo programa ir, anot Dominyko, leis žymiai saugiau dalintis informacija. Viskas iš tikro gražu ir nuostabu, tik klausimas kas įsigys Diasporą po to, kai ji pataps visa apimančiu drakonu ir ką su ja padarys?

Delfi skaitytojų vertinimas

Delfi skaitytojų vertinimas

Ką naujo Facebook davė man asmeniškai. Aš turėjau galimybę susirasti ir apjungti draugus iš labai įvairių savo gyvenimo ir veiklos etapų, skirtingų geografinių platumų. Galiu jiems visiems vienu metu nusiųsti pranešimą, galiu apie kiekvieną iš jų pasiskaityti jų sienoje, sužinoti kuo jie gyvena, kas jiems rūpi, ką jie jaučia ir ką mąsto. Lygiai taip pat galiu nusiųsti jiems asmeninį laišką ar persimesti vienu kitu žodžiu on-line pokalbyje. Mano darbas susijęs su bendravimu, todėl FB atnešė vieną unikalų dalyką, kurio iki šiol nebuvo išvis. Prieš susitikdamas su žmogumi, tu „pagooglinęs“ gali rasti jo nuotrauką ir pažiūrėti jo pagrindinius draugus. Du kartus iš dešimties randi paveikslėlį ar kokią nuotrauką, kuri nelabai ką sako apie žmogų, bet - tai taip pat komunikacijos apie save forma. Man asmeniškai dar man patinka matyti, kur lankosi mano draugai ir pažįstami. Ir dar - man nepatinka, kai socialiniuose tinkluose ima veikti Napoleonas Bonapartas arba Vardenis Pavardenis.

Paklausite kodėl? O gi todėl - kad FB socialinis tinklas yra realių socialinių ryšių kopija ir tu, jei ir persimeti realiame gyvenime su nežinomuoju keliais žodžiais, tačiau giliai nepažįstamo į savo tarpą neįsileidi.  Aš būsiu nepopuliarus - bet esu už tai, kad anonimams arba apsimetėliams Facebook’e ne vieta. Jie neslepia, kad stengiasi nukopijuoti realią visuomenę su individais, turinčiais realius profilius, nuomones, santykius, susivienijimus. Manau, kad tai ir yra esminės Facebook pasaulinės sėkmės raktas. Kita vertus, Dominyko Cze išsakyti perspėjimai taip pat turi pagrindo ypač tiems, kurie elgiasi socialiniame tinkle neatsakingai.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Aš įkūrėjas, e-parduotuvės įkūrėjas

Rugpjūtis 3rd, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 10 Comments »

Ką reiškia turėti savo e-parduotuvę, ją sukurti, jai vadovauti, prekiauti su pasauliu? Į vartojimo.blogas.lt klausimus atsakė skins.lt įkūrėjas Andrius. Rekomenduoju perskaityti kiekvienam, ketinančiam užsiimti e-verslu. Gero skaitymo.

www.skins.lt

www.skins.lt

Žinau, kad nepirmi metai turite versliuką? Gal gali šiek tiek apibūdinti?
Pagrindinė veikla, pardavinėjam “skinus” (ypatingos konstrukcijos lipdukus, skirtus apsaugoti nuo braižymosi, daužymosi ir išgražinti) kompiuteriams, iPod’am, iPhone’ams ir kitai buitinei technikai. Verslo esmė, kad iš tiesų esam elektroninė parduotuvė, kokia ir buvo kažkada protingų žmonių sumąstyta interneto aušroje - be savo sandėlio, kažkokių atsargų laikymo, pardavimo salono. Šiais laikais dažnas prekiautojas, turintis savo “realią” parduotuvę, sandėlį ar atstovaudamas kokiam nors produktui, prie savo pagrindinės veiklos bando “prisidurti” tas pačias prekes pardavinėdamas ir per savo internetinę parduotuvę - mes gi priešingai - purto mintis apie savo salono išlaikymą ir sėdėjimą kur nors Akropolyje 12 darbo valandų. Susikaupusius atspausdintus likučius stengiamės išdalinti, parduoti per išpardavinėjimus ar dar kaip nors naudingai panaudoti, o klientams, kurie labai nori atvykti pas mus ir gyvai apmokėti ar prieš nusiperkant pačiupinėti, atkalbinėjam, kad naudotųsi internetine platforma… Nes visus užsakymus spaudžiam tik klientui užsakius konkretų dydį, gal gavus jo kokią pastabą, kad “kairį viršutinį kampą, noriu padaryti žalią…” - iš esmės esam labiau orientuoti ne į masinį produktą, o į vartotoją “sucustomaizintą”… Ir kartu esam orientuoti į kaštų mažinimą per savo “oficialaus” veido (ofiso, salono) neturėjimą - taip, kaip ir turėtų būti elektroninėje parduotuvėje - nesvarbu, kur tu esi, nesvarbu, kaip atrodo tavo priimamasis - svarbu, kokį produktą gamini ir kaip bendrauji.

Tai ne pagrindinis tavo užsiėmimas,- kaip sekasi derinti?
Derinti - pakankamai jaukiai :) Kai prieš daugiau nei tris metus pradėjome šitą veiklą (skins.lt po poros savaičių jau bus 3 metai, bet dar metus ruošėmės iki paleidimo) tai buvome gal kokia 70-oji užsiregistravusi viename lietuviškų e-shop’ų kataloge elektroninė parduotuvė ir, tiesą sakant, daug takų mynėm savomis pėdukėmis - marketingas, hard’as, soft’as, mokėjimo sistemos… Dabar gi parduotuvių yra koks… nežinau net kiek (bet tikrai daug, gal ne visos labai aktyvios ir matomos), galima nuomotis “gatavą” platformą, galima pasižiūrėti, ką daro konkurentai ir kopijuoti jų veiksmus, soft’us, galų gale jau direktorijų, kur gali patalpinti savo puslapio nuorodą, nepalyginimai daugiau… Taigi per tuos metus įgyta patirtis, kai buvo kalbama, kad “elektroninė prekyba Lietuvoje negyva”, šiame savotiškai pavėlavusiame interneto prekybos bume Lietuvoje yra naudinga visur - giliau supranti reiškinius, žinai kaip ir kodėl tai veikia, galų gale “kažkelintam” iš eilės bičiuliui, norinčiam irgi užsiimti elektronine prekyba, paaiškini, kad svarbiausia yra produktas, o tik paskui platforma… Ir svarbiausia, kad užsiimdamas elektronine prekyba tampi ne tik geresniu prekybininku, bet ir interneto žinovu. O gilesnis interneto specifikos išmanymas nekenktų ir statybininkui, kuris galėtų surasti naujus ir progresyvius vinies kalimo metodus, atrastus kur nors Brazilijoje, tik nežino kaip tai padaryti… Vienu sakiniu - interneto ir prekybos patirtis naudinga pagrindinėje veikloje.

Kas jūsų pagrindiniai pirkėjai (geografija, psichografija)?
Na pačiam veiklos priešaušryje buvo akivaizdu, kad būdami vien Lietuvoje neišsiteksime, todėl sąmoningai ir nesąmoningai ėjome į viso pasaulio rinkas - o internetas visur yra internetas. Šiuo metu ko gero geriausiai sekasi parduoti Jungtinėse Valstijose, išsivysčiusiose Azijos šalyje ir Vakarų Europoje. Labai nemėgstam Afrikos žemyno, nes ten dar žmonės kažkaip matyt gyvena uolose (nors kažkaip gauna internetą), bet visaip tik ir bando apgauti. Ir nesiseka Rusijoje - ten mus kažkodėl laiko fašistais ir šiaip ten žmonėms skirtingai nei visame pasaulyje, internetas ne išlaisvina rašyti ir daryti ką nori, o dar labiau suvaržo ir išgąsdina - matyt kažkas negerai su valstybe… O psichografija tai įvairi - būna tokių baikščių tylenių, kurie džiaugiasi, bet ką pirkdami internetu, nes nereikia gyvai bendrauti su pardavėju, bet gal didžiausia masė vis tik yra aktyvistų, kurie kažką daro, “suka”, nusiperka tavo produktą, kad per-parduotų pas save šalyje, kažką patobulintų ar pan. Visgi mūsų verslas skirtas daugiau ekstravertams…

Jei viską pradėtum iš naujo, ką darytum kitaip?
Ko gero vienintelį dalyką - viską daryčiau GREIČIAU… Internetas ir e-komercija yra unikali erdvė, kur galima greitai, su minimaliais kaštais išbandyti naują produktą, gauti atsiliepimą, pirkimą. Jei viename Akropolio gale tavo pasamdyta mergaitė ims pardavinėti braškes už 10 litų, o kitame gale kita mergaitė tas pačias braškes už 5 litus, tai praeivis vieną pardavėją išvadins “brangininke ir vagilka”, o tų, kur už 5 litus braškių nepirks - jam atrodys per smarkiai pigiai (”matyt sugedusios ir baisiai skiriasi nuo tų už 10 litų”). Tuo tarpu internete yra tiek nišų, kanalų, vartotojų grupių, kurie vienas su kitu nesusiję ir dažnai sunkiai atrandami, kad gali laimėti ir pardavinėdamas už 5 litus ir už 50 litų… Ir tik “apsisukimo” greitis trukdo ir vieną, ir kitą išbandyti…

Kokios buvo pradinės investicijos?
Na pradinės grynos investicijos gal buvo gal 2-4 tūkstančiai litų ir daug daug asmeninio laiko. Visa kitą suinvestavom ir investuojam jau iš to, ką uždirbam. Šiaip bent jau jaunų žmonių, o dažnai ir valdybos pirmininkų galvose, sukasi mintis, kad verslui pradėti reikia daug daug pinigų. Tai tiesa, jei norit atidaryti atominę elektrinę ar kokį super tankų fabriką su daug daug “geležies”… Visus kitus verslus, kaip ir parodė šitas ekonominis nuosmukis, daug geriau pradėti su minimaliausiais, kokie tik reikalingi gyvavimui resursais ir stipriu atsidavimu idėjai… Kartais tenka pavartyt idiotiškų verslo planų, kur dar neegzistuojanti įmonė suplanuoja, kad pirmais metais kavai ir tušinukams išleis 1000 litų iš bendro 20 000 litų kapitalo - jei jau tikrai norite kurti savo verslą, tai pirmais metais pavogsit tušinukų verslui iš vaikų grįžtančių po pamokų, o vietoj kavos džiovinsit kieme augančios liepos žiedus, kad antrais veiklos metais turėtumėt iš ko paremti švietimo sistemą kanceliarinėms prekėms, o darbuotojams nupirktumėt super turbo kavos aparatą… Dabar dažnai viskas daroma atvirkščiai - “pirma kavos aparatas, tada daug tušinukų, tada firminiai marškinėliai, o tada jau tuoj tuoj ir pradėsim savo veiklą… Ups… jau bankrutavom…”

Skin'as šaldytuvui

Skin

Ką galėtum patarti žmogui ketinančiam užsiimti e-komercija?
Patarimas - tai lygiai toks pats, kaip ir bet kokiam žmogui, užsiimančiam ir mažmenine - didmenine komercija - pagamink ar turėk produktą, kuris būtų geresnis, kokybiškesni nei kitų, o paskui - jau ne taip svarbu ar tai bus elektroninė ar “paprastoji” prekyba. Nuo tada, kai pradėjom veiklą iki dabar, naudojam brangiausias medžiagas, daug atspausdintų skin’ų išmetam, perspaudžiam, dėl to vėluojam su terminais, nes kažkur papuolė kokia dulkė ar koks kampas, kurio niekas nemato, kreivokas… Prieš kurį laiką buvo net kilus pagunda kažkiek pažiūrėti į viską vos vos pro pirštus - “vis-vien gi tik mes patys matom, ką blogai atspaudėm, klientas net su lupa neras”, bet kai supratom, kad pardavinėjam kinams mūsų Lietuvoje gaminamus skin’us (nors pas juos analogiškas produktas kartais nekainuoja ir dolerio), tai metėm kalbas apie kokybės kompromisus - tikriausiai nedaug Lietuvoje yra gaminių, kurie keliautų ne iš Azijos į Europą (kaip tas įprasta beveik viskam, ką matom lentynose), o atvirkščiai - iš Lietuvos į Aziją , ir tam priežastis gali būti tik vienintelė - kokybė. Turėkit patį kokybiškiausią produktą prieš pradėdami veiklą!
O kadangi jau ketinat užsiimti elektronine prekyba - būkit draugiški ir savotiškai atviresni - internete žmonės šiek tiek labiau atsipalaidavę, bet vertinantys lygiai tuos pačius dalykus kaip ir “offline” - pasitikėjimą, partnerystę, dėmesį…

Andrius, skins.lt įkūrėjas

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Laidotuvės žaidime vs realybėje

Rugpjūtis 2nd, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Po mano įrašo “R.I.P. facebook’e” viena iš kolegių papasakojo apie laidotuves žaidime. Įvykis ne naujas, bet sukėlęs dideles diskusijas. Mirus vienam iš žaidėjų realiame gyvenime, World of Warcraft serveryje buvo surengtos virtualios laidotuvės, į kurias susirinko visi kartu žaidę. Tuo tarpu kita grupuotė šį virtualų paminėjimą pavertė žudynėmis.

http://www.youtube.com/watch?v=0TSGUf1xbF8&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=0TSGUf1xbF8&feature=related

Komentaruose vieni kitus vadina idiotais. Procesijos dalyviai vadina idiotais užpuolikus - “neturite nieko švento”, “tik idiotams tai gali atrodyti juokinga”. Tuo tarpu žudikai kaltina laidotuvių organizatorius idiotizmu, nes geriau būtų realybėje pagerbę mirusį, o virtuali erdvė skirta žaidimui. Pagooglinęs radau net keletą mokslinių darbų šia tema apie etiką RPG žaidimuose.Žaidimas serveryje remiasi tarpusavio bendradarbiavimu.  Išvada juose viena - virtualioje erdvėje, kaip ir realybėje egzistuoja bendruomenės ir bendradarbiavimas, todėl moralumui ir etikai yra keliami tie patys reikalavimai. Virtuali etika yra įdomus objektas diskusijoms, tuo labiau, kad vis daugiau klausimus keliančių reiškinių. Pavyzdžiui: e-laidotuvės: 1) Draugai ir šeima gali nupirkti ir padėti virtualias gėles ir padėti šalia karsto (kapo). 2) Nekrologas - internetinė užsklanda, ekranvaizdis, galima palikti įrašą atsiliepimą. 3) Draugai ir šeima užsako maldas išėjusiam (kasdien, kas savaitę, kas mėnesį). 4) Automatinis priminimas apie keturias savaites, septynias savaites, metus po išėjimo ir t.t. Galimybė įamžinti mirusius.

Memorialas

Memorialas

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


P2P paskola

Rugpjūtis 1st, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados) | 20 Comments »

Visi Lietuvoje puikiai žino kas yra P2P - (angl. Peer-to-peer) bet koks tinklas, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Na jei ir nežino, tai yra pūtę filmą, muziką, programas ar bent jau girdėję apie Warez P2P, BitTorrent, Azureus, Morpheus, µTorrent, eDonkey, eMule, Linkomanija ir t.t.

Pasiskolinti pinigų iš socialinio tinklo draugų - P2P paskola - skamba neįtikėtinai, bet britai tą daro nuo 2005. www.zopa.com. Principas labai paprastas: yra visas tinklas žmonių, kurie nori paskolinti už procentus, ir kita to pačio tinklo dalis, kurie skolinasi.
Zopa.com/uk yra vienas pirmųjų startavusių ir jame gali pasiskolinti nuo vieno iki 15 tūkstančių svarų. Paimti paskolą galima 12 - 60 mėnesių terminui, grąžinti bet kada ir mokėti tik už faktines skolinimosi dienas.


Skolintis galima dviem būdais - per Zopa.com sistemą, kur pinigai paimami iš bendro katilo arba per sąrašą, kur kiekvienas skolintojas gali žinoti kam ir kiek skolina. Tam, kad pasiskolinti turi turėti trijų metų pilną adreso “istoriją”, detales apie mėnesines išlaidas nuomai ir paskolai, pateikti dviejų paskutinių metų darbdavių telefono numerius ir banko sąskaitos detales. Viskas vyksta on-line režimu per 15 minučių. Kiek supratau iš proceso aprašymų tam, kad tokia paslauga atsirastų ir pas mus, mažų mažiausiai trūksta vieno tipo institucijų - finansinių agentūrų, kurios nesusijusios su jokiu banku, suteikia visą informaciją besikreipiančiajam skolininkui arba skolintojui apie jo paskolos reitingą. Zopa.com šiandien veikia Italijoje, Japonijoje, Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje.


UK žmonės neseniai išrinko Zopa kaip labiausiai patikimą asmeninės paskolos tiekėją, o 2010 laimėtas Moneywise klientų aptarnavimo apdovanojimas.  Gal kas nors 2009 iš Lietuvos emigravusių 200 000 tautiečių šiuo socialiniu skolinimu ir pasinaudos.

http://www.youtube.com/watch?v=3yZ9z58cbMk&feature=player_embedded#!

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams