BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Filmas su iPhone 4

Rugpjūtis 18th, 2010 setis Posted in Be temos | No Comments »

Tik per dvi filmavimo dienas ir tik su iPhone 4 nufimuotas etiudas. Ypatingo grožio pavyzdėlis, parodantis, koks potencialas slypi šiame prietaise. Šį filmuką “Apple of My Eye” režisavo Michael Koerbel.  Nufilmuotas ir sumontuotas naudojantis iPhone 4 tik per 48 valandas. Ten pat galima pažiūrėti ir filmavimo procesą.

P.s. O čia dar vienas priedas.

Rodyk draugams


ReUnija - arba penkiolikai metų praėjus (1995-ųjų laida)

Rugpjūtis 18th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje | 1 Comment »

Šiandien turime svečio įrašą apie klasės susitikimą - filmuose tiek kartų matytą “reunion”. Tai konkrečios visuomenės ląstelės - mini bendruomenės likimas, kuriame galima įžvelgti daug apibendrinimų:

Klasės susitikimas įvyko, praėjus 15 metų, kai baigėme 12 klasių mažame Lietuvos miestelyje (apie 10 000 gyventojų). Baigusiųjų buvo 20 (14 merginų ir 6 vaikinai).

Į susitikimą atvyko 11 klasiokų - daugiau nei pusė - manau, tikrai nemažai po tokio ilgo laiko tarpo. Kita pusė neatvyko dėl įvairiausių priežasčių: pora iš neatėjusių paprasčiausiai nematė reikalo susitikinėti, nes nejaučia jokių sentimentų nei praėjusiems mokyklos laikams, nei klasiokams; pora dėl nenumatytų aplinkybių atvykti negalėjo, nors planavo; kiti neatvyko, nes gyvena ir dirba užsienyje. Tokių iš klasės yra 6, kurie “bazuojasi” lietuvių pamėgtose šalyse: Airijoje, Anglijoje, JAV, Norvegijoje, Suomijoje. Tik vienam iš šio šešeto pavyko tuo metu, kai vyko klasės susitikimas, būti gimtinėje. Visi kiti jau buvo ankščiau aplankę Lietuvą ir specialiai atvykti į susitikimą negalėjo.

Gyventi mieste, kuriame ir gimė, iš 20 liko tik 5. Visi turi šeimas, visi dirba, pora turi ir savo biznį. Tik vienas asmuo itin trykšta noru “pabėgti iš mažojo miestelio”, bet tikrai ne dėl prastų atlyginimų ar nekokybiško gyvenimo; kiti - puikiai įsikūrę ir nieko keisti nenori. 9 iš klasės gyvena Lietuvos didmiesčiuose (populiariausias Kaunas).

60 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, 30 proc. - aukštesnįjį - taigi, tikrai gražūs skaičiai tokiai auditorijai iš mažo miesteliuko:) Įgytos profesijos įvairiausios: mokytojai, medicinos darbuotojai, kirpėjai, finansininkai, vadybininkai ir pan.

Įdomus faktas, kad visi yra vedę/ištekėjusios ir gana anksti tai padarėm (vieni iškart po mokyklos, kiti šiek tiek vėliau, bet visi, būdami 25 jau buvome sukūrę šeimas) - nėra nei senbernių, nei senmergių. Kai kas jau ir antrąkart vedę/ištekėję. Ir tik vienas iš mūsų šiai dienai išsiskyręs. 80 procentų turi po 1-2 vaikus.

Dar smagu, kad visi klasiokai esame tikrai sėkmingi žmonės - visi esame sveiki, turime šeimas, daugelis užsiima mėgstamiausia veikla, niekas neskurstame - tuo tikrai galima pasidžiaugti.

Nutarėme susitikti mokykloje - labai norėjosi nueiti į klasę, kurioje tiek metų praleista. Viskas pasikeitę… Pirmiausia tai, kad iš vidurinės mokykla tapo gimnazija.

Seniau buvo tradicija - kiekvienas pirmokas su paliekančiųjų mokyklą pagalba prie tako pasodindavo po berželį. Dabar beržai tokie aukšti, kad stovėdamas prie jų, suvoki, jog taip seniai viskas buvo… Nejaukiausia buvo, kai tas žaliasis takas baigėsi vartais ir tvora. Pasirodo, visa mokyklos teritorija aptverta aukšta tvora, vartai visi užrakinti ir, tik iš anksto susitarus su pačiu direktoriumi, sargas gali įleisti pageidaujančius. Mokyklą aptvėrė dėl saugumo - kad apsaugoti mokinius nuo narkotikų ir kitų negerų dalykų. Nerealu… ypač, kai prisimeni laikus, kuomet mes be jokių baimių ėjome ir apie kažkokius narkotikus nei žinių turėjome, nei poreikių…

Buvusioje klasėje nieko nelikę, kas bent kiek primintų senus laikus. Tačiau mokykloje įrengtas muziejus, kur mes ir susirinkome (tą dieną tai buvo vėsiausia patalpa visoje mokykloje). Muziejuje yra sukabintos visų laidų fotografijos, senųjų uniformų pavyzdžiai. Netgi yra atskiros, nežinau, kaip tiksliai jas pavadinti, gal garbės lentos? - su užrašais: ”Mes jais didžiuojamės”, “Mokiniai dabar dirbantys mokytojais” ir pan. Labai įdomu.

Keliese turėjome atsinešę mokyklos laikų nuotraukų - tada ir prasidėjo mūsų kelionė po prisiminimus:) Prisijuokėm iki ašarų. Mokykla paliko keistą įspūdį. Geriau gal ir nereikėjo eiti? - tokia maža, nejauki. Visai kitokia nei tada… Matyt, maži buvom ir ta mokykla didesnė atrodė.

Pratęsimas vyko naujoje miestelio kavinėje. Kadangi neteko ilgą laiką gimtinėje lankytis panašiose įstaigose, o jaunystės prisiminimai nebuvo itin geri:), be galo nustebino kavinės patalpos, banketinių salių aplinka (plačiaekranis televizorius, šiuolaikinis multimedia centras, atkuriantis visas laikmenas, kondicionierius, net internetas nemokamas, ką ne visose didmiesčių kavinėse rasi), maisto kokybė. Išeinant iš kavinės šviečia alkotesteris - neteko matyti, kad juo kas per tą vakarą naudotųsi, tačiau savininkų iniciatyva - sveikintina. Viskas taip tvarkinga ir švaru, kad net vietiniai lankytojai atrodo “teisingi” - nieko panašaus į tai, kas buvo jaunystėje. Pažanga tikrai juntama ir tai labai džiugina.

Susigalvojome, kad kadangi kiekvienas vis tiek trumpai apie save pasakosime (ką veikiame, su kuo gyvename, kur keliavome ir pan.), tai būtų labai įdomu iliustruoti savo gyvenimo istoriją. Buvo tikrai geras sprendimas - kaip pasidalinimas dalelyte savęs. Labai nuoširdus, įdomus pokalbis gavosi, žiūrint nuotraukas - užaugę sesės, broliai, pasikeitę tėvai, vestuvės, vyrai, žmonos, vaikai, kelionės… Po tokių pasakojimų dar labiau suartėji.

O auklėtoja pasakė, jei leisime, visoms laidoms, kurios ją kvies į tokius susitikimus, iškart pasiūlys tokią “atrakciją”:) Leidome:)

Susitikimas baigėsi jau po vidurnakčio, o, išėjus į gatvę, labai nejaukiai pasijunti, nes net kas antras žibintas gatvėse nedega - tamsu, tamsu… Tada vietiniai mūsų klasiokai papasakojo, kad visi vengia vaikščioti vakarais po miestą. Pasirodo, kad labai dažnai užpuolami žmonės - atima rankines, primuša, nurengia, nusega laikrodžius ir pan…

Nejauku po tokio smagaus vakaro… Nutarėm, kad visus išvežiosime namo - taip ir padarėme.

Važiuojant tuščioje mašinoje, neapleido mintys apie susitikimą. Buvo tikrai labai geras jausmas. Jausmas pasididžiavimo, kad tokiame mažame miestelyje užaugo tiek daug gerų, teisingų, optimistiškų žmonių.

Rodyk draugams


Ką jei džinsams nusipirkti reiktų skelbti konkursą?

Rugpjūtis 17th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pirkimo įpročiai, Valstybinis sektorius | 1 Comment »

Įsivaizduokit situaciją - jums reikia pavyzdžiui naujų džinsų. Jūs tiksliai įsivaizduojate, ko jums reikia, net žinote tikslų adresą, parduotuvę ir lentyną, kur jie guli, bet jų niekas jums nusipirkti neleidžia, nes kol viešai nepaklausėte kas ir už kiek jums parduos džinsinės medžiagos M dydžio kelnes mažiausia kaina - tol pinigų panaudoti pirkimui negalite. Ir dar kaina - vienas iš pagrindinių kriterijų.

Tai, ką čia aprašiau, yra labai grubi viešojo pirkimo schema.  Įsivaizduokite kokius džinsus ir kur pagamintas jūs gautumėte. Ir galite maždaug įsivaizduoti, kaip bandytumėte šią situaciją apeiti. Kita vertus, juk, perkant viešuoju būdu, stengiamasi apginti viešąjį interesą. Trumpoje distancijoje gal ir taip - reikia gi prekėms išleisti kuo mažiau pinigų, tačiau ilgalaike prasme - kiek tie kinietiški džinsai laikys, galų gale, kaip jie atrodys, kaip gerai jie nešiosis?

http://armapci.wordpress.com/2010/05/17/2010-05-17-viesieji-pirkimai/

Kokybę irgi galima aprašyti. Taip, galima, tik reikia būti džinsų siuvimo technologu, kad aprašymas, o, dar svarbiausia, įvertinimas būtų adekvatus. Pirkimus valstybėje dažniausiai atlieka žmonės, neturintys supratimo apie pirkimo objektų esmę, vietoje to, kad koncentruotųsi į tikslus, jie susitelkia į tai, kaip nupirkti konkretaus pardavėjo konkrečią prekę, kas pažeidžia įstatymus ir visiškai neatstovauja viešajam interesui. O perkami ne džinsai, o tikrai valstybei svarbūs ir labai brangūs dalykai. Atsirado visa eilė sukčių, kurie iš tų pirkimų daro verslą (sukuria specialią įmonę džinsams pasiūti). Pinigai, kurių didžioji masė atkeliauja iš Europos Sąjungos, tampa partijų ir politikierių savireklamos objektu. Žodžiu, skaudulys, kaip reikiant. Kritikuoti ir piktintis gali visi, bet ką padaryti, kad situacija pagerėtų?

  1. Pajungti, tiek aprašant objektą, tiek įvertinant pasiūlymą, visuotinai pripažintus pirkimo objekto srities ekspertus, pasirašančius deklaraciją, kad intereso neturi. Gal net sudaryti tokių ekspertų registrą gali padėti asociacijos.
  2. Dalinti kompleksinius konkursus į projektines ir vykdymo dalis, numatant skirtingus kriterijus. Pirmojoje dalyje kūrybinius ir kokybinius, antroje - kainos.
  3. Padaryti privalomą įsigijimo efektyvumo matavimą ir nuolat tobulinti procedūras.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Jūsų veiksmai cheminės atakos atveju?

Rugpjūtis 16th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, TV, Valstybinis sektorius | 1 Comment »

civilinės saugos ženklas iš wiki

civilinės saugos ženklas iš wiki

Po paskutinio vėjų siautėjimo Lietuvoje prisiminta civilinė sauga. Wiki rašo: “Civilinė sauga – valstybinės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas yra apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas gelbėjimo darbų organizavime ir žmonių gelbėjime iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, katastrofų likvidavime.” - citatos pabaiga.

O dabar paklauskite savęs - ar žinote, kokie turėtų būti jūsų veiksmai, teroristams panaudojus cheminį masinio naikinimo ginklą? Gerai, gali būti, kad tokio įvykio tikimybė nėra labai didelė, bet uraganas panašu realus ir saulės energetiniai pliūpsniai tikrai galimi. Pastarosios dėka iš rikiuotės gali išeiti visi elektros tinklai, o tai reiškia elektra, ryšys, tinklas ir t.t. Jei kas nėra matęs, labai rekomenduočiau peržiūrėti serialą „Jericho“, kuriame, branduolinių sprogimų pasekoje, rodomas mažo miestelio gyvenimas. Žinau, kad po šio serialo net ne vienas žiūrovas Lietuvoje apsirūpino autonominėmis elektros energijos ir vandens valymo sistemomis.

Sovietmečio ir šaltojo karo laikais civilinė sauga buvo prižiūrima valstybiniu lygiu, gal net šiek tiek per daug sureikšminant ar perdedant. Dabar gi, panašu, valdininkai pripažįsta, kad tai yra apleista ir tik formaliai užskaityta. Pliusas uždėtas, toks punktas yra, bet kaip tai veiktų ekstremaliomis sąlygomis niekas nežino. Pavyzdžiui, kad ir tie patys bunkeriai - slėptuvės. Jei peržiūrėti, kiek realiai jose galima pasislėpti ir gyventi nors ir keletą dienų be kontakto su išore – nustebsite, suradę gal kokias dvi visame Vilniuje!!! Sovietinėje armijoje yra tekę pratybų metu gyventi giliai po žeme bunkeryje - vadavietėje (kažkur šalia Kėdainių, miške) tris paras. Iššūkis - kaip reikiant.

išvietė Dubingių požeminėje vadavietėje

išvietė Dubingių požeminėje vadavietėje

Teko bendrauti su bent kažkiek šiuose reikaluose nusimanančiais žmonėmis ir jie tik prunkščia į saują, pamatę Dubingių buvusią vyriausybinę vadavietę. Juokas juokais, bet po paskutinio stichijos pasisiautėjimo, atrodo susiimta rimtai. Stebina civilinės saugos puslapis su animacija vaikučiams. Rimčiausias pasirodė savivaldybės puslapyje skyrius, susijęs su civiline sauga.  Tačiau, kai jo prireiks, vargu ar turėsime internetą ar prieigą prie jo. Pabandykite savo bendrijose užklausti: kur yra artimiausia slėptuvė su automatiniu oro valymu, elektros energijos padavimu, gėlo vandens saugyklomis? Kad neatsitiktų taip, kaip kelininkams - kiekvienais metais sniegas užklumpa netikėtai.

Rodyk draugams


Kas per daiktas tas blogas?

Rugpjūtis 15th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), blogai | No Comments »

Naršydamas internete aptikau 2007 metais kurtą filmuką. Šis video pristato blogo (tinklaraščio - taip turbūt reikia versti į lietuvių kalbą) idėją: “kiekvienas žmogus turi teisę ir galią dalintis naujienomis”. Nežiūrint to, kad sukurtas prieš tris metus, jis vis dar aktualus žmonėms, kurie nori suprasti šiuolaikinius procesus, vykstančius tinklo bendruomenėse. Jame bandoma atsakyti į klausimus: Kaip tinklaraščiai keičia naujienas 21-ajame amžiuje? Kaip dienoraščiai sukuriami ir tvarkomi? Koks tinklaraščių vaidmuo, apjungiant vienodai mąstančius žmones? Kaip tinklaraščiai palaiko pokalbį?

Mano asmeninis požiūris: pasaulio stipriausieji pripažįsta - tai, kas buvo jiems pavaldu iki 21 amžiaus - žiniasklaidos galia - slysta iš rankų. Įprastas elgesys, kai žinios ir įvaizdis yra perkamas, nebetenka prasmės, nes kiekvienas įrašas yra savo unikalaus požiūrio, asmeninės patirties, suvokimo išraiška daugumai mažų auditorijų.  Socialinių tinklų revoliucija turi pasiekti kiekvieno bendraujančio su aplinkiniais sąmonę. Aštuoniasdešimtaisiais, prasidėjus masinei kompiuterizacijai, buvo manančių, kad jiems pavyks to išvengti. Deja, aktyviam žmogui be kompiuterio šiandien išgyventi darosi vis sunkiau. Tie, kurie perpras šią žiniasklaidos socialinę revoliuciją ir persiorientuos - laimės.

Pateikiu video “Blogs in Plain English” vertimą į lietuvių (perspėju: vertimas ne pažodinis, o siekiantis atskleisti minties esmę):

Jūs matėte žodį (blog), jūs matėte svetaines ir galbūt net turite ne vieną. Bet ar jūs kada nors susimąstėte: Kas per didelis daiktas yra tas blogas (tinklaraštis)?

Tai video apie tinklaraščius aiškia anglų kalba.

Kad suprastumėte tinklaraščių esmę, turime suprasti naujienas ir kas jas leidžia. Kad paaiškintume, ką turime omenyje, palyginsime naujienas 20 ir 21 amžiuje.

20 amžiuje, naujienų leidyba užsiėmė profesionalai. Atsitikus įvykiams, žurnalistai rašė pasakojimus ir maža žmonių grupė nuspręsdavo, kas pasirodys laikraštyje ar bus ištransliuota. Profesionalios žinios pagrinde buvo bendros ir ribotos. 21-ajame amžiuje atsirado riba, nuo kurios naujienos tapo tiek profesionalios, tiek ir asmeninės. Naujos rūšies interneto svetainės vadinamos weblog arba sutrumpintai  blog (interneto tinklaraščiai) išėjo į areną - kas leido kiekvienam būti tiek žurnalistu, tiek leidėju ir dažniausiai - nemokamai.

Išpopuliarėję tinklaraščiai sukūrė milijonus naujienų šaltinių ir kiekvienam iš jų suteikdami savą naujienų versiją ir skaitytojų auditoriją.

Žinoma, mes naudojame žodį “naujienos” labai laisvai. Bet iš tikrųjų - kažkam galbūt viskas gali būti naujienos? Su tinklaraščio pagalba…

Verslo savininkas gali dalintis naujienomis apie savo verslą.

Motina gali dalintis naujienomis apie šeimą.

Arba sporto žvaigždė gali dalintis naujienomis su sirgaliais.

Šie žmonės visi yra “Blogeriai”.

Kaip tai nutiko?
Na, tinklaraščiai pavertė dalijimąsi žiniomis tinkle paprastu dalyku. Kiekvienas, turintis idėją, gali pradėti naują tinklaraštį vieno klavišo paspaudimu ir dalintis naujienomis, praėjus vos kelioms minutėms. Štai kaip tinklaraštis veikia.

Tinklaraščiai yra svetainės, sutvarkytos pagal įrašus - tai individualios naujienos, istorijos, lygiai kaip straipsniai spaudoje.  Blogeriai tiesiog užpildo tam tikrą formą, kad įrašu paskelbtų istoriją. Su vienu klavišo paspaudimu, tinklaraščio įrašas pasirodo internetinio puslapio viršuje, tiesiai virš vakarykštės naujienos. Laikui bėgant, blogas tampa šių pranešimų rinkiniu, suarchyvuotu paprastomis nuorodomis.

Be to, kiekvieno tinklaraščio įrašas gali tapti diskusija per skaitytojų paliktus komentarus. Tinklaraščiai paverčia naujienas dvikryptėmis.

Bet iš tikrųjų, sumaištis ne tame, kaip tinklaraščiai veikia - bet tame, ką žmonės mėgsta kai su jais darote.

Tarkime, jūs turite tinklaraštį apie ekologišką gyvenimo būdą ir gamtos fotografiją.  Jis atspindi jūsų unikalų požiūrį. Tai padeda užmegzti santykius su skaitytojais ir kitų tinklaraščių autoriais, turinčiais panašių interesų.

Kalbant apie santykius, blogeriai dažnai veikia kartu. Be komentavimo, jei skaito vieni kitų pranešimus, cituoja tarpusavyje ir nuorodomis susieja tinklaraščius kartu. Tai kuria blogerių bendruomenę, įkvepia ir motyvuoja vienas kitą.

Nesvarbu dėl kokių priežasčių - naudojimo paprastumo ar teikiamų galimybių,  tinklaraščiai paplito ypač dideliu mastu.

Nuo 2003 metų (iki 2007) buvo sukurta daugiau nei 70 milijonų tinklaraščių - kiekvienas su savo naujienų versija. Taigi, svarbus dalykas apie tinklaraščius yra tai, kad jie tokiems žmonėms kaip jūs, suteikė žiniasklaidos galią ir sukūrė asmeninio tipo naujienas, kurios patraukia begales mažų auditorijų.

Taigi, viskas priklauso nuo jūsų - Ką darysite su šia nauja galia? Yra tikimybė, kad egzistuoja grupė žmonių ten, kurie nori išgirsti, ką jūs jiems pasakysite.

Rodyk draugams


Pelenės istorija verčia pasaulį jaudintis

Rugpjūtis 13th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, TV | No Comments »

Pasaulį vėl apskriejo video, kuris sukėlė jausmų audrą tarp žiūrovų. Atrastas dar vienas talentas. Jauna mergaičiukė Jackie Evancho virkdo sales ir Youtube internautus. Kodėl?

Yra mokslininkų, teigiančių, jog pasaulyje egzistuoja tik septynios istorijos, o visa kita tik jų atmaina. Robert McKee teigia, jog bet kuriame pasakojime, filme, knygoje, scenarijuje galima identifikuoti vieną iš tų septynių pamatinių mitų. Pelenės istorija yra viena iš tų, nuo seno jaudinusių žmoniją. Kiekvienas iš mūsų pasąmoniniame lygmenyje siekia būti tos mergaičiukės vietoje, būti ta pelene, kurią staiga atranda, ištraukia iš kasdienybės “princas”, komisija ar dar kažkas ir visi, kurie skriaudė, nevertino, net stumdė - staiga supranta, ką jie padarė… Na kaip jums tokia istorijos eiga? Dar niekas nesusigraudino? Taip yra todėl, kad daugeliui iš mūsų trūksta pripažinimo, vertinimo, šilumos iš aplinkinių, draugų, šeimos.

Todėl tokios istorijos kaip Susan Boyle, kuri, kaip rašė spauda, negalėjo galo su galu sudurti iki talentų šou, užkabina mumyse kažkokią giliai slypinčią stygą. Ne veltui talentingi prodiuseriai šituose talentų šou užčiuopė auksinę gyslą. Gerai, kad tokie televiziniai projektai skatina siekti daugiau, bet kita vertus turime ir savęs pervertinimo pavyzdžių. Šiais metais vėl žiūrėsime ne tik į svetimus, bet ir į savus talentus. Pabaigti šį įrašą norėčiau šios penkiasdešimtmetės pelenės žodžiais: „Manau, kad mano istorija parodys, jog pasiekti svajonę nėra neįmanoma. Jei turi drąsos ir noro, nesvarbu, kokios aplinkybės“.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com



Rodyk draugams


Sunkmečio įtakoti pokyčiai - negrįžtami

Rugpjūtis 12th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai | 7 Comments »

Augančio nedarbo, namų praradimo grėsmė ir pasaulinė kreditų krizė įtakojo, ko gero, negrįžtamus pakitimus kiekvieno iš mūsų elgesyje. Išverčiau aprašymą apie statistinės amerikietiškos šeimos pokyčius, galite paskaitę įsivertinti kiek tai panašu į jūsų elgesio pokyčius.
Sumažintos išlaidos kelionėms ir valgymams ne namuose daugelį privertė naujomis akimis pažvelgti į savo būstą. Jei anksčiau vyravo nuolat keliaujančios šeimos, šiuolaikinė šeima iš naujo atrado namų komfortą ir tai įtakojo siekį paversti gyvenamąją vietą labiau patrauklia giminės ir svečių vizitams. Mažiau valgymų kavinėse ir restoranuose reiškia -  daugiau maisto gaminimo, indų plovimo, daugiau nepageidaujamų kvapų. Kaip šių tendencijų įrodymas pastebėtas indų plovimų priemonių, namų kvepalų, purškiklių, aromatinių žvakučių pardavimo augimas. Lietuvoje, sakyčiau, akivaizdus receptų, naminio gaminimo bumas.
Kadangi pirkėjas yra akivaizdžiai orientuotas į vertę, smarkiai išaugo ir, galima sakyti, pavirto savotiškais prekiniais ženklais didžiųjų tinklų privatūs prekės ženklai (pas mus tai būtų Rimi, N, Sodžius, Piemenėlis, Maxima, Favorit, Optima linija, Anuga ir t.t. Tinklai deklaruoja dešimtis privačių prekės ženklų.) Dažniausiai prekės. priklausančios didiesiems prekybos tinklams, pakyla tik sunkmečio metu, o vėliau kainai jautrūs pirkėjai grįžta prie savo seniai pamėgtų ženklų. Tačiau analitikai teigia, kad šis kartas gali būti kitoks, nes ilgalaikė sąmoningą mažesnės kainos/ akcijos paieška, agresyvi tinklų reklama, iš tikrųjų prekės ženklų nuosaikus reklaminis palaikymas sukūrė idealias sąlygas privačių prekės ženklų suvešėjimui. Kaip įrodymas tam - nereceptinių vaistų, priklausančių tinklams, žymus (4 kartus didesnis nei rinkos) augimas Amerikoje.
Kita labai aiški tendencija - augantis vartotojų sąmoningumas, susijęs su natūraliais produktais ir ekologija. Daugeliui tenka pripažinti, kad net sunkmečio metu šis segmentas nuolat auga ir tikrai nėra laikinas susižavėjimas ar mada. Pirkėjų elgesys ir aktualijos verčia gamintojus keisti ne tik produktą ir iš jo sudėties išimti kenksmingus priedus, bet ir rūpintis aplinka, atliekų kiekiu, energijos taupymu.

Rašant remtasi:  Mellage, Carrie.  “Naujas vartotojas : Po-recesinis atsistatymas reikalauja naujo požiūrio iš prekinių ženklų”

Rodyk draugams


Nesuvaidintos emocijos prekiniams ženklams

Rugpjūtis 11th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), socialinė reklama | 3 Comments »


Vakar blogeris galvazmogupuosia commonsense.lt paskelbė įrašą UAB “Kreditas5000″ – šūdmaliai. Gale įdėjo nuorodą į 2008 metų Karolio “legendinį straipsnį” HANSABANKAS IR PAYPAL – ANTRA DALIS: ŠŪDMALYSTĖS MENAS.

Arba įrašai didžiausiame socialiniame tinkle: “Mieli “BelVita” pusrytainiai, aš jūsų nekenčiu, aš jūsų niekada net nepirksiu ir neragausiu. Jau gerą mėnesį jūs esate mano ryto siaubas ir frustracija. Aš jumis šlykščiuosi ir NIEKADA nepradėsiu rytmečio su jumis.”

Kitas socialinio tinklo dalyvis: TURIU TAI PASAKYTI - 6 Teo berniukai kompiuterastai MAN NIEKUO NEGALĖJO PADĖTI…. kol neatsiliepė MERGINA ir per 5 min viskas buvo išspręsta. GIRLS ROCKS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! EKSTAZĖ!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!”.

Ir dar va toks įrašas: Lietuviškas verslas: “užsiperki užsakomąjį straipsnį “Lietuvos ryte”- koks tavo restoranas puikus> sulauki lankytojų> restoranas tuščias, tik du staliukai užimti ir vienas stalas paruoštas didesnei kompanijai. Bet virtuvė ruošiasi… todėl gan nemandagiai be jokių prašau atsiprašau - išveji lauk. Restoranas senamiestyje - Vienaragio malūnas. Nebegrįšim tenai, ir jums nerekomenduojam apsilankyti, nors pasakojo, kad maistas tikrai skanus:)”.

Arba štai toks: “Ar yra kokių legalių /nelegalių net’o tiekėjo alternatyvų, turint Vodafone’ą? Noriu išeiti iš BITĖS anksčiau laiko. Užkniso 140-300 Lt sąskaita kas mėnesį už tai, kad beveik nekalbu telefonu, beveik nerašau sms ir turiu paliegusį, kaip šiems laikams - net apgailėtiną internetą. Nekenčiu BITĖS!”.

Pabaigai dar toks: Nu kas per briedas tas Mezon… Tipo ” 4 mėn nemokamai… be terminuotų sutarčių”, bet tarp eilučių praleista “pasirinktam planui “apsiš…”, tačiau po 4 mėnesių vis vien turėsi mokėti už kažkurį kitą planą… Tada dar aktyvavimo plano mokestį… tada dar modemą turi nusipirkti… Kur naf… konkurencijos tarnyba žiūri…”.

Tą sąrašą galima būtų tęsti be galo. Kas tai - vartotojų kerštas? Manyčiau tai pačios tikriausios emocijos - šauktukai, ištiktukai, keiksnojimai. O dar jei paskaitytumėt kokias komentarų audras jie sukelia. Panašu, kad tokia pasipiktinimo lavina bloguose ir socialiniuose tinkluose yra nesulaikoma, nesukontroliuojama. Kas gali uždrausti tinklaraštyje ar socialiniam tinkle išsakyti savo nuomonę. Anksčiau pasipiktindavai kur nors parūkymo pertraukėlės metu bendradarbių kompanijoje ir viskas. O dabar - tavo įrašą perskaito 200, o su visais, pasijungusiais komentuoti, pamato dar koks tūkstantis.

Ką jau kalbėti apie populiaraus blogo įrašus, kuriuos cituoja net tradicinė žiniasklaida. Dažnas pardavėjas ar paslaugų tiekėjas piktinasi - “nu čia dabar kas, aš jį tuoj nutildysiu, į teismą”. Bet negi visus į teismą paduosi, o ką jei vartotojai teisūs? Ten, kokiam keturiasdešimt aštuntam atsakyme į komentarą, paaiškėja, kad pasipiktinimas kilo tik dėl to, kad buvo neįsiskaityta į sutarties sąlygas, o vadybininkas, pardavęs paslaugą, padarė tai formaliai. Vat dabar ir srėbkite košelę  su šiaudeliu per išmuštus dantis. Ach, jei ne ta mūsų vartojimo inercija, gal galima būtų aptarnavimo lygį pakelti iš esmės? Gajus vis dar yra tas įsivaizdavimas - piktintis reikia garsiai, bet pakeisti nieko neįmanoma.

Rimtos kompanijos, besirūpinančios savo įvaizdžiu, skaitosi su blogeriais, kviečia į susitikimus, ekskursijas, bendrauja su pasipiktinusiais socialiniame tinkle, gerina produktus, mažomis dovanėlėmis gerina santykius, paslaugas ir aptarnavimo kokybę, nes supranta, kad praėjo tie laikai, kai galėjo masinės komunikacijos priemonėmis užpilti visus gaisrus su reklama ir užsakomaisiais reportažais, straipsniais. Socialinių tinklų šalutinis poveikis jiems yra akivaizdus - turi dėti daug daugiau pastangų, atliekant savo tiesioginį darbą, kad tokie įrašai išvis neatsirastų. O kur dar darbas su prekės ženklui lojaliais vartotojais ir ambasadoriais?
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Pirkimo kartu galia - išmatuojama litais

Rugpjūtis 10th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 9 Comments »

Šiame tinklaraštyje jau esu rašęs apie daugumos jėgą. Neseniai gautas laiškas pasiūlė dar kartą ir daugiau iš praktinės pusės pažvelgti į šį reiškinį. Visiems turbūt yra tekę girdėti apie tai, kad perkant prekes dideliais kiekiais, jas galima nusipirkti žymiai pigiau.

Yra ne kartą tekę girdėti istorijas, kaip pirmais nepriklausomybės metais mesdavosi kaimynai, studentai, bendradarbiai ir siųsdavo vieną “pirklį” į užsienį prekių, kuriam grįžus, jau kiekvienas pagal įdėtą sumą parduodavo už tiek, kiek sugeba. Esu kartą Paryžiuje užklydęs į visą rajoną drabužių parduotuvių, kur vienos gražios suknelės niekas nepardavė, pasirodo visa gatvė skirta didmenininkams. Ši prekyba išaugo iki tokio mąsto, kad vėliau jau skrisdavo užsakyti lėktuvai, važiuodavo krovininiai autotraukiniai. Daugelis iš tuomet nuo Gariūnų pradėjusių prekeivių dabar žinomi verslininkai. (Vietoje dabar jų naudojamos pozicijos galima būtų šmaikščiai rašyti “Gariūnai - Lietuvos milijonierių inkubatorius”). Atsiradus internetui, galimybė apjungti pirkimus išaugo. Versle labai retas, kuris to neišnaudoja. Dar daugiau - pirkimą kartu atlieka bendruomenės: tiek realios, tiek virtualios. Prieš keletą metų teko girdėti, kad tai labai populiaru Kaune. Teko girdėti gandą apie tai kaip “supermamos” pirko vežimėlius. Taip buvo perkami baldai, buitinė technika, buitinė chemija, kitaip tariant, visa tai, ką nusipirkus kartu, atsivežus į Lietuvą, gal net sumokėjus mokesčius, gaudavosi pigiau nei pirkti vietoje. Aišku tokiam poreikiui turėjo atsirasti sprendimai. Mano rastomis žiniomis pirmieji buvo amerikiečiai. Radau aprašymą dar 2004 metais atidaryto internetinio projekto, kurio esmė buvo LGBT bendruomenės nariams suteikti galimybę įsigyti nekilnojamą turtą šalia vienas kito, įveikiant visuomenės daugumos nepakantumą jų vedamam gyvenimo būdui. Dabar galime pamatyti ir radikaliai skirtingų bendruomeninių poreikių projektų - pavyzdžiui solarshop.com.au, kur perkančius būstą vienija saulės energija. O yra tiesiog portalų, suteikiančių galimybę įsigyti prekę ar paslaugą pigiau: Group2deal.com, grabone.co.nz, krowdbuy.com. Visuose šiuose pirkimuose yra viena sąlyga - turi susidaryti tam tikras kiekis perkančiųjų.

www.kartu.lt

www.kartu.lt

Lietuvoje taip pat jau turime pirmąjį kolektyvinių nuolaidų portalą. Vienas iš sumanytojų Linas pasakoja: “Pradėjome su visišku 0; jokių investicijų niekas neturėjo nė cento. Triūsėm, dirbom ką patys, ką su pagalba taip po truputį išsirutuliojom.” Tokiame versle sėkmingiems sandoriams be galo svarbus poreikių sekimas. Tas labai jaučiasi iš užsienietiškų portalų pavyzdžių. Bilietas į bet kurį kino teatrą su nuolaida - pasiūlymas be galimybės pralošti. Linkiu kartu.lt komandai sėkmės, kad ateityje galima būtų pirkti automobilius, nekilnojamą turtą. O visiems mums - daugiau galimybių įsigyti tai, ko reikia pigiau.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Religija ir socialiniai tinklai - nesuderinama?

Rugpjūtis 9th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai | 3 Comments »

http://www.morethings.com/god_and_country/jesus/crucifixion_photo_gallery01.htm

http://www.morethings.com/god_and_country/jesus/crucifixion_photo_gallery01.htm

Jeigu vienas iš socialinių tinklų siekių yra kopijuoti bendruomenes, egzistuojančias realybėje, tai ko gero nesunkiai galima būtų surasti religinių bendruomenių socialiniuose tinkluose. Vienas iš lengviausiai randamų didžiausiame šiandien socialiniame tinkle Facebook Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Jo įrašai susilaukia dešimčių tūkstančių reakcijų iš viso pasaulio pasekėjų. Lietuvoje pavyko surasti Lietuvos žydų bendruomenę, Tauragės Liuteronus, Vilniaus Evangelikų Liuteronų Bažnyčia, Katalikų pasaulio leidiniai. Nieko nedavė pravoslavų, krišnaitų, budistų, bahajų, scientologų lietuviškų bendruomenių paieškos Facebook’e. Užtat yra Krikščionių bendrija TIKĖJIMO ŽODIS, OŠO. Yra grupė “Norinčių apostazės LT - ne vienas tūkstantis!”. Savo puslapį turi brolis Astijus Kungys, tačiau jame nėra įrašų.

//www.gentlewisdom.org.uk/?cat=68

Paveikslėlis iš http://www.gentlewisdom.org.uk/?cat=68

Panašu, kad religinių lyderių santykis su virtualiomis bendruomenėmis sudėtingesnis nei su religinių bendrijų nariais. Kodėl? Gal todėl, kad nėra įprasta patekti į aplinką, kurioje negali kontroliuoti kas ir ką apie tave kalba, kad turi daugiau duoti nei imti?
Indonezijos vyriausybė prieš du metus nurodė penkiems didžiausiems interneto tiekėjams  blokuoti Youtube ir MySpace. Oficiali priežastis anti-islamiškas filmas Fitna, kuris gali sukiršinti skirtingų tikėjimų žmones. Indonezijos islamo klierikai dar 2009 ketino išleisti deklaraciją “Fatwa” susijusią su Fasebook. Bendros nuomonės neprieita,matyt, iki šiol, nes vieni mato socialinius tinklus, kaip būdą palaikyti santykius su bendruomene, skleisti tikėjimo tiesas, tuo tarpu kiti  teigia, jog tai yra geismo šaltinis, kuris Islame griežtai draudžiamas. Nežiūrint to, puslapis Im a Muslim & Im Proud turi 2 milijonus 328 tūkstančius “laikintojų”.
Musulmonai – ne vienintelė religinė grupė, susirūpinusi socialiniais tinklais. Katalikų bažnyčia yra sukūrusi savo socialinį tinklą xt3.com, kad pasiektų jaunimą. Toli gražu ne visi pritaria šiems siekiams.
Ortodoksų žydų bendruomenės tiki, kad Facebook gali išvesti juos iš “teisingo” kelio. Kai tuo tarpu veikia bendruomenė, neigianti holokaustą, niekinanti judaizmą. Facebook priešinasi tokias bendruomenes uždaryti ir gina žodžio laisvę.
Benaršydamas radau tikrai įdomų leidėjo, blogerio, turinčio 74000 Twiter pasekėjų Michael Hyatt interviu: Kaip krikščionių lyderiams pradėti veiklą socialiniuose tinkluose. Iki galo nesuvokiantiems kokiai religijai labiausiai artimas jo tikėjimas rekomenduoju apsilankyti puslapyje beliefnet.com ir atsakyti į klausimynus.
Norėčiau įrašą  užbaigti Dalai Lamos žodžiais: “Kai mes išsiugdome kantrybę, atrandame, jog išsiugdėme savyje ir rimties bei ramybės rezervą. Tuomet susisiedami linkę būti mažiau priešiškais ir malonesniais. Visa tai kuria pozityvią atmosferą aplink mus, kitiems lengviau su mumis rasti ryšį. Turėdami geresnį emocinį pagrindą per kantrybę, mes tampame stipresni psichologiškai ir dvasiškai, ir linkę būti sveikesni fiziškai” (net aštuoniolika su puse tūkstančio reakcijų).
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams