BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“RAW” žinios ir pasaulio krepšinio čempionatas

Rugpjūtis 31st, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), blogai | No Comments »

Prieš keletą metų svaigome - kaip būtų įdomu krepšinio čempionate turėti savo “insiderį” -  žmogų, kuris rašytų ne tik tai, ką reikia, bet tai, kas įdomu visiems, likusiems Lietuvoje. Poreikis nenuglaistytai informacijai yra tikrai didelis. Ko vertos nuotraukos iš persirengimų kambarėlio, krepšininkų laisvalaikio, sirgalių peripetijos. Panašu, jog šiame čempionate svajonės pildosi, tiesa, ne visiems, bent jau tiems, kurie yra Lino Kunigėlio draugai (442) ir tie kurie “LIKE” commonsense.lt. Linas tikras “insider” komandoje, o galvazmogupuosia viską aprašo iš sirgalių komandos perspektyvos. Nėra čia ką daug postringauti, pažiūrėkite patys:

Rodyk draugams


Stichinės nelaimės ir politika

Rugpjūtis 30th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai | No Comments »

Praūžus keliems uraganams Lietuvoje, esame vis dažniau priversti galvoti apie stichines nelaimes ir elgesį po jų. Paskutinėje laidoje su politikais “Valanda su Rūta” iš jumoristo ir politiko Artūro Orlausko lūpų nuskambėjo nedviprasmiškas kaltinimas premjerui Andriui Kubiliui, dėl to, kad įvykus stichinei nelaimei, jis nenutraukė savo kelionės dviračiu.

Foreignaffairs.com paskelbė straipsnį, kuriame teigia, jog nedemokratinių valstybių gyventojai nuo stichinių nelaimių nukenčia labiau. 2010 sausio 12 dieną Haičio sostinę Port-au-Prince, sukrėtė 7,0 balų žemės drebėjimas, kuris sukėlė masinę griūtį ir nusinešė maždaug 222000 gyvybių. Kitą mėnesį Čilę nusiaubė 8,8 balų žemės drebėjimas - maždaug 500 kartų didesnis nei tas, Haityje, - žuvo tik 500 žmonių.

Kodėl tokie skirtumai? Viena, Čilė griežtai įgyvendina statybos priežiūrą, todėl buvo mažiau sugriovimų netoli žemės drebėjimo epicentro. Prezidentės Michelle Bachelet vyriausybė iš karto po nelaimės ėmė veikti greit ir operatyviai. Pradėjo koordinuoti tarptautinę ir vidaus paramą maistu ir prieglobsčiu žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Haityje priešingai - nėra nacionalinės statybos kodekso, o šalies vyriausybė vos funkcionavo ir iki žemės drebėjimo, jau ką kalbėti po jo. Daugelis pareigūnų atrodė mažiau suinteresuoti padėti tūkstančiams beglobių nei praturtėti patiems. Keli vyriausybės pareigūnai buvo apkaltinti tarptautinės pagalbos vagyste ir, dar blogiau, kai kurie pagalbos platintojai kaltinti reikalavę seksualinių paslaugų ar pinigų už maistą ir pastogę. Nepasitenkinimas tiek įsisiūbavo, kad policijai teko jėga tramdyti smurtinius protestus.

Vyriausybės negali išvengti stichinių nelaimių, bet jos jau gali jiems ruoštis ir sušvelninti jų poveikį. Priemonės, tai padaryti yra gerai žinomos. Kad tiek daug šalių žemės drebėjimų ir uraganų draskomuose regionuose nesugeba tinkamai sureguliuoti statybos, atrodo ignoruoja sveiką protą ir logiką. Ir net turėdami kodeksus, turi reikalauti griežto taisyklių laikymosi, medžiagų kokybės kontrolės, kovoti su korupcija, apeinant įstatymus ir draudimus. Dar vienas pavyzdys: 2001 demokratiškoje Indijoje kilęs žemės drebėjimas nusinešė 20,000 gyvybių, šiek tiek mažesnis 2005 drebėjimas nedemokratiškame Pakistane paliko 80,000 aukų.
Viso to priežastys, kad demokratiškai išrinkti vadovai paruošia savo šalį nelaimei geriau, nes baiminasi, kad jie bus neišrinkti, jeigu jų vyriausybė bus užtikta nepasiruošusi. Diktatoriai akivaizdžiai nelinkę nerimauti dėl rinkimų rezultatų. Politinis išlikimas įtakoja politikų elgesį stichinių nelaimių metu. Jei tautos išrinktasis nejaučia dėkingumo ir atsakomybės jį išrinkusiems žmonėms, tai nėra ir motyvacijos gelbėti nuo motinos gamtos. Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas antrina šiems teiginiams su tam tikrais papildymais - institucionalizuotos autokratijos, kaip Kinijos, paprastai yra efektyvesnės už neinstitucines arba korumpuotas autokratijas, ar šalis turinčias jaunas demokratijas, kai kalbama apie mirties rizikų minimizavimą stichinių nelaimių metu.

Grįžtant prie Lietuvos - matyt, mūsų vadovai nėra patyrę ir dar nesupranta, kaip svarbu praūžus stichijai imtis koordinuotų, ryžtingų veiksmų. Kaip svarbu žmonėms suvokti, kad kažkas jais rūpinasi, domisi, padeda. Kita vertus dabartinė vyriausybė, kokius konstruktyvius sprendimus bedarytų - daugiau prarasti tautos akyse nebeturi ko, todėl ateinančių rinkimų rezultatai, turbūt, nelabai rūpi…

Rodyk draugams


Strategija, kurios Lietuvoje dar nėra

Rugpjūtis 29th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Dar iki tokio aukšto pilotažo mes nepriaugome. Internete pasirodė žinutė, kurioje aiškinama “anti prekės ženklinimo strategija” (Unbranding), naudojama Amerikoje. Jos esmė - padovanoti “žvaigždei” su bloga reputacija savo konkurento! prekę. Kaip jums tai? Ne viename interviu tenka girdėti, kad žvaigždės dovanų gauna ir Lietuvoje. Tai kokį sporto klubo kuponą, tai medaus, kailinius, mašinas ar dar kažką. Bet dovanos teikiamos tam, kad žmonės matytų, kokius prekės ženklus tautos “mylimos žvaigždės” nešioja. Aišku sąvoka “mylima žvaigždė” yra labai reliatyvi. Vieniems Cicinas, Ostapenko ar koks Minedas yra žavesio objektas, kiti pamatę ką jis dėvi - stengsis niekad neatrodyti panašiai. Jei remtis Baltijos tyrimais - tai Omnitel, prekiaujanti iPhone, dabar turėtų dovanoti Bitės Blackberry premjerui Kubiliui, kuris yra populiarumo reitingų apklausos apačioje ir  pasistengti, kad žurnalistai jį su išmaniuoju telefonu užfiksuotų. Kažin kaip greit “anti prekės ženklinimo strategija” atkeliaus į Lietuvą?

Rodyk draugams


Gimdų ir identitetų nuoma

Rugpjūtis 28th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados) | 2 Comments »

Perskaičiau šokiruojantį straipsnį: Indija, “Išsinuomok-gimdą” pasaulio sostinė, šalis su sparčiai augančia pakaitine rinka. Pradėsiu iš toliau. Vienas pažįstamas, dirbantis tarptautinėje juridinėje kompanijoje, paslapčia papasakojo, kad jie jau seniai turi kontraktus ir samdo tarptautiniams klientams juristus, fiziškai “sėdinčius” Indijoje. Jei jūsų juridiniai dokumentai anglų kalba ir dirbate su didžiosiomis juridinėmis kompanijomis Lietuvoje, galite net neabejoti, jog tuo metu, kai visi miega (dėl laiko skirtumo), jūsų dokumentus tvarko juristas, esantis Indijoje. Lygiai taip, kaip ir kai kurios IT užduotys, atliekamos Indijoje. Visų pirmiausia - tai daroma dėl kainos skirtumo ir gero anglų kalbos žinojimo.

Straipsnis Slate.com teigia, jog Indija traukia savo kainomis, nedideliais apribojimais ir pakankamu saugumu. Būtent dėl šių priežasčių šiandieninio reproduktyvaus turizmo apimtys yra pusė milijardo dolerių per metus. Surogatinės mamos paslaugos gali Amerikoje kainuoti iki 100000 $, kai tuo tarpu Indijos klinikos prašo 22000 $ ar net mažiau. Tos pačios lyties poros, vieniši tėvai ar net mamos, dėl užimtumo neturinčios laiko kūdikio gimdymui, yra laukiamos klinikose. Čia užduodama mažai klausimų. Be to tikimybė, kad indė naudos nelegalius vaistus - labai maža, o privačios medicinos standartai labai aukšti.

Šioje situacijoje iš pirmo žvilgsnio laimi visi: daktarai gauna klientus, bevaikiai - vaikus, o surogatinės mamos gauna taip reikalingus pinigus. Šią idilę griauna žiniasklaidoje pasirodančios šiurpinančios istorijos. Japonų porai buvo surastas donoras, embrionas implantuotas į surogatinės mamos gimdą, tačiau iki gimstant kūdikiui pora išsiskyrė. Japonė atsisakė priimti kūdikį, nes biologiškai jis buvo ne jos, o vienišam tėvui Indijoje  įsivaikinti dukrą draudžia kolonijiniais laikais priimtas įstatymas. Gimęs vaikas tapo pirmuoju Indijoje “surogatiniu našlaičiu” iki aukščiausiojo teismo sprendimo perduoti vaiką tėvui. Vėliau panašios istorijos nutiko Izraelio, Vokietijos ir Prancūzijos piliečiams.

Labiausiai sukrečiančios istorijos, vis dėl to, pasirodo apie mamas. Surogatinės mamos, daugelis iš kurių nėštumo laikotarpiu yra laikomos uždarytos “surogatiniuose namuose”, toli nuo savo šeimų, yra beviltiškoje finansinėje situacijoje. Viena moteris žurnalistams teigė, kad su 4000 $ skola ir alkoholiku vyru, ji iš pradžių ketino parduoti inkstą, tačiau nusprendė, kad 7000 $ pakaitinės mamos mokestis yra geresnė alternatyva. Kitame nerimą keliančiame atvejyje, Indijos aristokratė moteris išsinuomojo pakaitinę mamą vaiko išnešiojimui ir pasiūlė jai gyventi savo namuose. Klientė apkaltino pakaitinę motiną vagyste ir ne tik išmetė ją iš namų, tačiau šaltakraujiškai pranešė jai, kad ji nebenori jos paslaugų ir, kad ji turėtų nutraukti nėštumą. Mama gauna pinigus tik kūdikiui gimus, todėl tokio pobūdžio situacija yra ekonomiškai pražūtinga surogatinei mamai.

Vieni įžiūri tame kaimo vietovėse gyvenančių moterų išnaudojimą, kiti teigia, jog tai būdas moteriai tapti finansiškai nepriklausoma. Tačiau šis reiškinys yra fundamentalių klausimų dalis. Indijoje įsikūrę daugelio tarptautinių įmonių klientų aptarnavimo, techninės pagalbos telefonu centrai. Kur jaunuoliai įgyja kitus vardus, tapatybes, kalba su tam tikru “vietiniu” akcentu ir yra tam tikra prasme surogatai arba pakaitalas vakariečiams. Šalis sužavėta tuo, kad gali parduoti darbo jėgą, kurios turi užtektinai. Taigi pakaitalas iškyla ne kaip sena vargšų išnaudojimo problema, bet kaip išradingoji “naujosios Indijos” dalis, kurioje vietiniai aprūpina labai reikalingomis paslaugomis naująjį pasaulinį taupymo vajų.

p.s. Ingos papildymas

Indės mamos ne tik žmonių vaikams:

http://www.demorgen.be/dm/nl/983/Nieuws/photoalbum/detail/1/42146/870296/2/De-Morgen-In-Beeld.dhtml

Rodyk draugams


Etika - lanksti pinigams?

Rugpjūtis 27th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados), Valstybinis sektorius, blogai, pareigūnai | No Comments »

Iki šiol netyla įtarimai, kad paskutinis kiaulių gripo virusas buvo būdas pasipelnyti farmacijos kompanijoms. Nesenai nuvilnijo ir dar nesibaigė skandalas su įtarimais, Baltijos ir Amerikos klinikai taikant Lietuvoje nelegalų gydymo metodą - kamienines ląsteles. Prieš keliolika metų viena privati klinika įtarta pasipelnymo tikslais visiems besikreipiantiems nustatinėjusi chlamidijas. Mano pažįstamas po apsilankymo pas “specialistus” buvo tiek prigąsdintas, kad savaitę vaikščiojo, kaip partrenktas ir sielojosi dėl to, kad niekada neturės vaikų (dabar turi dvi atžalas).

Nauja madinga tendencija yra genetiniai tyrimai, kurie labai tiksliai nustato, kas glūdi tavo genuose. Retas kuris išgirdęs apie vėžio, alzhaimerio ar diabeto diagnozes artimiesiems nepagalvoja, o kada tai pasieks mane? Ką reiškia ligoniams štai tokie pareiškimai technologijos.lt: “Mokslininkai nustatė, kad genas p21 blokuoja galimybę regeneruoti (atauginti galūnes), kuria dar gali pasigirti kai kurie gyvūnai, tarp jų – varliagyviai, o kiti evoliucionuodami ją prarado. „Išjungus“ geną p21, šis procesas gali vėl tapti įmanomas, rašo telegraph.co.uk. Amerikos nacionalinio kurtumo ir kitų bendravimo sutrikimų instituto (angl. NIDCD, National Institute on Deafness and Other Communication Disorders) mokslininkai teigia, kad jie atrado 3 genus, sukeliančius mikčiojimą. Susisteminę savo klinikinę patirtį paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio srityje gavome įdomių rezultatų  – net 33% moterų, kurioms krūties vėžys diagnozuotas iki 36 metų, turi genetinį, ligą lemiantį faktorių ir beveik 100% moterų, kurioms buvo diagnozuotas ir krūties, ir kiaušidžių vėžys, turėjo šį rizikos faktorių“, - pasakoja pagrindinis studijos autorius Vilniaus universiteto ligoninės Santarikškių klinikos gydytojas onkogenetikas, medicinos mokslų daktaras Ramūnas Janavičius.

Sveikatos blogas prieš savaitę paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad pasitikėjimas tiesioginiais, vartotojų užsakomais genetiniais tyrimais, kuriais galima identifikuoti giminės ligas, polinkius į kritinius susirgimus ir dar daug visko, sušlubavo. Vyriausybinė priežiūros tarnyba Amerikoje (Government Accountability Office) išsiuntė dviejų donorų mėginius į keturias skirtingas kompanijas. Rezultatai iš 15 panašių susirgimų sąrašo nesutapo. 37-metų moteriai, pavyzdžiui, buvo pasakyta, kad jos rizika susirgti leukemija buvo didesnė nei vidutinė, mažesnė nei vidutinė ir vidutinė, priklausomai nuo kompanijos, kuri atliko tyrimus. GAO taip pat išnagrinėjo interneto svetaines ir bendravo kaip vartotojai su 15 genetinių tyrimų įmonėm. Jie nustatė, kad 10 iš jų “užsiėmė sukčiavimu, apgaule ar kitaip abejotina prekybos praktika.” Kai kurios įmonės nurodė, kad DNR tyrimų rezultatus būtų galima panaudoti, kuriant asmeninį papildą ligai išgydyti, o viena tvirtino, turinti savo papildų liniją, “galinčią koreguoti pažeistą DNR.” Sveikatos prognozės, pagrįstos genetiniais tyrimais, yra dažnai ne ką geriau ir daugeliu atvejų vis dar daug blogiau nei prognozės, pagrįstos šeimos istorija ir gyvenimo būdu.” - daro išvadą sveikatos blogas.

Manau, kad problema ne tyrimuose, o kompanijų siekyje užsidirbti iš žmogaus nenumaldomo noro pratęsti būvį, bet kokia kaina. Vita Aliukonytė magistro darbo “MODERNIOJI MEDICINA: MANIPULIAVIMAS ŽMOGAUS GYVYBE” išvadose rašo: “Dabartinis mokslas ir medicina į žmogų žiūri kaip į biologinę mašiną, kuri gali būti suremontuota, pakeitus kokią nors netinkamą, susidėvėjusią detalę – organą ir, kuri gali būti pagaminta, remiantis užsakovo pageidavimu, turėti tam tikrus techninius - fizinius duomenis, funkcijas bei dizainą”. Žmogaus orumą žeminančios manipuliacijos medicinoje tampa įmanomos tada, kai visuomenė praranda vertybinius orientyrus, tiesos kriterijus ir kai ima klestėti nuomonės. Tada žmogus ir jo gyvenimas imamas vertinti, vadovaujantis naudingumo principu. Pragmatizmas tampa pasirinkimo ir sprendimų pagrindu, o technologijos ir eksperimentai padaromi ne priemone, o tikslu.” - citatos pabaiga.

Galima tik numanyti, ką Vita turėjo omenyje po sąvoka TIESA, bet, kad etika tampa lanksti poreikiams ir pinigams, pastebima ne tik medicinoje.

Rodyk draugams


Maisto vartojimas - socializacijos aktas

Rugpjūtis 26th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), socialinė reklama | 1 Comment »

Amerikos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės išmoko naudotis socialine žiniasklaida. Rugsėjį Niujorke atsidarys pirmasis pasaulyje greito maisto tinklas, kuris žada padaryti pietus tikru žaidimu socialiniame tinkle. Restoranai siūlys klientams “sukurti” iš daugelio sudedamųjų dalių sumuštinius pagal savo skonį ir parodyti jį savo draugams Twitter’yje, Facebook’e ir kituose tinkluose. Restoranas gauna nemokamą reklamą, o lankytojas - sumuštinį ir pasitenkinimą, kad gali pasinaudoti savo mėgstama paslauga.

Rugsėjo mėnesį Niujorke Madison Avenue ir East 40th Street bus atidaryti pirmieji neįprasti greito ir tuo pat metu sveiko maisto tinklo restoranai 4Food. Komanda sumanė, ko gero, labiausiai idealistinę koncepsiją greito maisto restoranų rinkoje, iš kurios kilo ir tinklo pavadinimas.

Sumanymas yra suskirstytas į keturias dalis.

Pirma: platus meniu tik iš daugelio ingredientų, kuris leis lankytojams “susikurti” savo užsakymą. Klientai gali užsisakyti savo sumuštinį, rinkdamiesi iš daugiau kaip 140 milijonų galimų derinių. Kiekvienas užsakymas bus saugomas specialioje restorano duomenų bazėje, kad lankytojai galėtų pakartoti užsakymą kitą kartą.
Antroji dalis - darbuotojai apginkluoti iPad, kad galėtų priimti užsakymus, trečiasis - nemokamas WiFi, o ketvirtasis - įmonės socialinė atsakomybė, ekologiniai verslo aspektai. Socialinė atsakomybė remiasi žemomis kainomis, ir tuo, kad 60% produktų, suteiks vietos ūkininkai ir gamintojai. Be to, bendrovė savarankiškai perdirbinės atliekas ir taupys elektros energiją.

Beje, kurti verslo strategiją 4Food padėjo bendrovė IBM. Tarp bendrovių yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį IBM įsipareigoja padėti tiekimo grandinės valdyme, bendradarbiavime su vietos bendruomenėmis ir aplinkosaugos problemomis.
Dar prieš tinklo atidarymą vyko renginys, kurį organizavo bendrovė Gawker Media turinti IT blogą Gizmodo. Jie pakvietė žurnalistus, kurie paskui - pavyzdžiui - technologijų skyriaus The New York Times apžvalgininkas Nick Bilton ir CNET News autorė Carolyn McCarthy - entuziastingai atsiliepė apie sumanymą:
“Tai tikras futurizmas. Mano mėsainis buvo ne tik užsisakytas internetu ir galėjau išsirinkti  bandelės formą ir sudėtį, bet ir jo nuotrauka su aprašymu nedelsiant pasirodė Twitter’yje, Facebook’e ir Fourscuare, o užsakymą patikrino ir patvirtino padavėjas su iPad », - sakė Bilton.
Bet tai dar ne viskas. Klientų pritraukimo sistema - tikras žaidimas socialiniame tinkle. Tai veikia maždaug taip: vartotojas užsako mėsainį, suteikti jam pavadinimą, pavyzdžiui, Yummy Burger, išdėsto nuotraukas ir aprašymus Facebook’e ir kituose tinkluose. Kai bet kas kitas viename  iš restoranų 4Food užsako Yummy Burger, jo kūrėjas gauna 25 centus. Be to, šio tipo mėsainis pasirodo restorano reitinguose.

Kaip paprastai patiekalas kainuos nuo penkių iki  dešimties dolerių - priklausomai nuo pasirinktų ingredientų. Ir jei šis išpopuliarėja, tas, kuris sukūrė, nekartą valgys nemokamą vakarienę tinkle.
Ir tai pati tikriausia “naujos kartos” marketingo strategija. Užuot išleisti pinigus tradicinei rinkodarai, 4Food naudoja nemokamas socialinio tinklo galimybes.  Akivaizdi tinklo problema - milžiniškos nuomos kainos miesto centre. Projekto rizikoms suvaldyti įmonė ieškos papildomų investicijų, nes per kelerius ateinančius metus 4Food tikisi atidaryti 10-12 naujų restoranų.
Versta iš advertology.ru

Rodyk draugams


Pirmąkart su lėktuvu

Rugpjūtis 23rd, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai | 4 Comments »

Ar prisimenat savo pirmąjį savarankišką skrydį lėktuvu? Aš prisimenu puikiai. Pirmojo savarankiško skrydžio lėktuvu  metu iš Vilniaus patekau tiesiai į vieną didžiausių oro uostų Europoje - Frankfurtą. Stresas buvo nemenkas - ypač atsiimant bagažą. Gal kokias penkias minutes tarp begalės konvejerių, užrašų vokiečių kalba ieškojau kam parodyti savo bilietą, kad atgaučiau lagaminą. O kai supratau, kad čia tiesiog pasiimi ir eini - apėmė siaubas - juk galėjo bet kas pasiimti.

Visus šituos prisiminimus išsitraukiau, nes paskutinės kelionės lėktuvu metu už manęs kėdėje sėdėjo moterytė, kuri kas penkias minutes dūsavo vis pakartodama “o Jėzau, Jėzau”. Ši garsiai kalbanti keleivė, vykstant įsodinimui, savo skrydžio kaimynei ir dar kokius 3 metrus aplink ją sėdintiems papasakojo, kad skrenda pas sūnų, kuris jau seniai gyvena užsienyje, yra patriotas - turi ant sienos pasikabinęs vėliavą. Bet “o Jėzau, Jėzau” buvo skirtas jos pirmam skrydžiui lėktuvu: “Aš nesu skridus, bet man tai nepatiks. Man tai čia tas diržas nesusiseg. Autobuse tai išdalin vėmimui maišiukus, o čia duos? O ką čia jos roda? O čia tas kaukes reiks visiem užsidėt?” Ir nesulaukus atsakymo: “ir tas liemenes dar? O Jėzau, Jėzau…” Skrydžio kaimynė pasitaikė ypač maloni ir supratinga moteris, kuri kantriai dėstė visas tiesas, ramino, guodė. Jau pakilus, moterytė desperatiškai klausinėjo, kas eis pasiimti lagaminų, taip jau sutapo, kad aplink sėdėjo visi skrendantys toliau. Bandymas paaiškinti, kaip atrodys bagažo atsiėmimo procedūra niekad neskridusiam žmogui galėjo skambėti, kaip niekad nedirbusiam su kompiuteriu paaiškinti, kaip skaityti straipsnius internete.

Gera atrakcija gavosi iš to, kaip moterytė pirko atsigerti. Privažiavus  vežimėliui, moterytė išdidžiai ištarė: “VATER”. Stiuardesė sureagavo: “Sorry? What?” Moteris: “Nu VATER gi!” Kaimynė: “Water, please”. Stiuardesė angliškai: “Čia reiks mokėti”. Kaimynė: “Reiks mokėti”. Moterytė: “Nu mokėsiu, nu, ką dabar daryti? O Jėzau, Jėzau”, - duodama 20 litų. Stiuardesė: “We accept only euros, o credit cards”. Kaimynė: “Čia priima tik eurus arba kreditines korteles”. Moterytė: “O Jėzau, Jėzau tuoj išsitrauksiu tuos eurus, o sūnus man sakė, kad eurų tai čia nereiks”, - su priekaištu į kaimynę. Stiuardesė paduoda buteliuką, stiklinę servetėlę ir atskaičiuoja grąžą eurais. Moterytė: “Žiūrėk, kaip aš čia susišnekėjau. Kažin kiek čia tas vanduo kainavo?” Kaimynė: “Tris eurus”. Moterytė: “O Jėzau, Jėzau - dvylika litų, o Jėzau, Jėzau. Aš gert norėjau, sūnus gal neapibars?…”

Besiklausydamas tų ir dar daug kitų pirmąkart skrendančiojo baimių, pagalvojau apie nedidelę brošiūrą - patarimų rinkinį pirmą sykį skrendantiems ir būtinai su nuotraukomis, kad judantys takeliai su lagaminais, kuriuos reikia vytis, neskambėtų kaip fantastika.

Rodyk draugams


Optimistas!? - potencialus savanoris

Rugpjūtis 23rd, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Valstybinis sektorius, pareigūnai | 3 Comments »

Savanoris - ot, durnius! Teko girdėt iš aplinkos tokį “spaudimą”? Kodėl? O gi todėl, kad savanorystė (anot Wiki) - laisva valia prisiimtos pareigos, atliekant visuomenei naudingą darbą, kuris paprastai būna mažai arba išvis neapmokamas. Kas savo valia prisiima pareigas ir dar nemokamai? Delfi straipsnyje teigiama, kad Eurobarometro tyrimų duomenimis, Lietuvoje į savanorišką veiklą yra įsitraukę 11 procentų šalies gyventojų. Tai ką - jiems visiems su galva negerai? TNS savo atlikto 2008 metais tyrimo išvadose teigia, kad nenorintieji būti savanoriais laisvalaikiu nesiklauso muzikos, neskaito knygų, laisvalaikiu niekada nesportuoja, nevaikšto parkuose ir nežaidžia stalo žaidimų, labai retai matosi su draugais, kuriuos vienija bendri pomėgiai, niekada savo malonumui (ne darbo ar dalykiniais klausimais) nebendrauja su bendradarbiais, sveikos mitybos, darbo bei laisvalaikio nelaiko svarbiais savo gyvenimo aspektais, per pastaruosius 12 mėnesių nei karto nepatyrė streso ar energijos trūkumo, yra žymiai mažiau patenkinti savo gyvenimu. Daugiausia neketinančių užsiimti savanoriška veikla tarp 60 - 74 metų gyventojų, turinčių pagrindinį (arba žemesnis) išsimokslinimą, gyvenančių atskirai, išsiskyrusių, našlių, viengungių. Įdomiausia TNS daryto reprezentatyvaus tyrimo išvada, jog savybes, kuriose labiausiai skiriasi savanoriai nuo nenorinčių jais būti, geriausiai apibūdina optimizmo ir pesimizmo sąvokos. Europos tarybos savanorių asociacijos puslapyje radau tokį įrašą: “Žmonės dažnai skundžiasi esama situacija, aplinkui mato daug neteisybės ir ja yra nepatenkinti. Tokiems žmonėms reikia savanoriškos veiklos, kuri įtrauktų juos į visuomeninį gyvenimą: jie taptų aktyvūs, padėtų kitiems ir prisidėtų prie visuomenės problemų sprendimo, o ne vien piktintųsi.


Savanorių judėjimas remiasi sąžiningumu, tikra savanoryste ir įsitikinimu, kad jos tikslas yra padėti kitiems ir, kad tai nėra manipuliacija žmonių gerumu, kuria pasinaudojus, galima patenkinti kažkieno interesus.” Puslapis savanoris.lt teigia, jog laimę galima nusipirkti ir pateikia štai tokius tyrimų duomenis: “Socialinė psichologė Elizabeth Dunn iš Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) nusprendė pasiaiškinti kokiu būdu, leidžiant pinigus, žmonės jaučiasi laimingiausi. Todėl ji su kolegomis apklausė 109 to paties universiteto studentus. 
Nenuostabu, kad dauguma jų atsakė, jog būtų laimingesni kišenėje turėdami ne 5, o 20 dolerių. Jie taip pat sakė, kad mieliau išleistų pinigus savo reikmėms, nei kurio nors kito žmogaus. Ir visai be reikalo.
Kai E.Dunn su kolegomis 46 kitiems studentams išdalino vokelius, kuriuose buvo arba 5, arba 20 dolerių banknotai bei nurodė kaip tuos pinigus išleisti, studentai, leidę pinigus kitų žmonių reikmėms (aukodami labdarai ar dovanodami dovaną) buvo laimingesni nei žmonės, kurie pinigus išleisdavo sau (sąskaitoms apmokėti ar nusipirkti skanėstą).” - citatos pabaiga. Wikipedia teigia, kad kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:
altruizmas - savanoriavimas kitų naudai;
gyvenimo kokybė - padėjimas visuomenei kiekvieno gyvenimą padaro geresnį;
užimtumas - kai kurie jaučia pasitenkinimą vien dėl to, kad yra užimti;
religiniai įsitikinimai - kai kurios religijos teigia, kad padėjimas kitiems yra dvasinė pareiga;
finansai - reta savanoriavimo motyvacija, nes kuo daugiau savanoriams mokama, tuo mažiau jie laikomi savanoriais;
socializacija - savanoriavimas yra puiki galimybė sutikti daug skirtingų žmonių ir susirasti daug draugų.

Nijolė Giedraitienė, VšĮ “Savanorių centras” direktorė, internete rastame 2008 metų pristatyme teigia, kad ” bendradarbiavimas, organizuojant savanorišką veiklą šalyje, šiuo metu apsiriboja savanoriškos veiklos finansavimu, neišskiriant to kaip atskiros programos; bendradarbiavimo plėtrai trukdo nevyriausybinio sektoriaus silpnumas ir susiskaidymas; valdžios įstaigose nėra suprasta savanoriškos veiklos reikšmė; šalyje nesukurtos savanoriškai veiklai vystytis palankios sąlygos.”
Delfyje spausdintas Teodoros Rašimaitės straipsnis baigiasi tokia pastraipa: “Galbūt todėl iki šiol daugelis žmonių įpratę, kad jais turi pasirūpinti valdžios institucijos ar bent jau valdžia turi duoti komandą, ką reikia daryti. Nors visam gyvenimo laukui aprėpti valdžiai neužtenka nei noro, nei resursų. Šią spragą ir užpildo savanoriai, kuriantys, taisantys bendruomenę ir šalies gyvenimą kreipiantys reikiama linkme.”
Tiems, kurie nori prisijungti nedelsiant.

Rodyk draugams


Pirmąkart per šešiasdešimt metų

Rugpjūtis 22nd, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | 3 Comments »

Kartais, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių straipsnių ar kažkokių pasakojimų susidėlioja gan įdomi mozaika.
Vienas iš jų pasirodė anglų kalba ir esmė skamba maždaug taip: nutukusių vaikų skaičius nukrito pirmąkart per paskutinius 60 metų. Pirmąkart nuo 1947 metų nutukusių ir viršsvorio turinčių vaikų skaičius Kopenhagos mokyklose sumažėjo. 1000 vaikų tyrimas parodė, kad berniukų grupėje nuo penkių iki aštuonių metų apibūdinamų kaip “turinčių didelį viršsvorį” nukrito nuo 14% (2007) iki 11.6%. Mergaičių grupėje pokytis nuo 17.8 iki 15.9 per tą patį laikotarpį. Profesorius Kim’as Fleischer’is  Michaelsen teigia, kad greičiausiai prie šių rezultatų akivaizdžiai prisideda masyvus žiniasklaidos, institucijų fokusas į sveiką gyvenseną. Svarbu yra tai, jog būtent šiame amžiuje formuojasi maisto vartojimo įpročiai. Bloga žinia ta, kad  nutukimas tarp 14 - 16 metų paauglių vis dar auga.
Kita mozaikos dalis - pasakojimas apie tai, kad vienas mėgstamiausių apsaugininkų užsiėmimų - žiūrėti kaip prekybos centruose žmonės po keliolika minučių bando perskaityti ypač mažomis raidėmis surašytas produktų sudėtis ir lygina jas su iš namų atsineštais užrašais.
Trečias straipsnis išėjo Verslo žiniose: interviu su vienos mėsos gamybos įmonės generaliniu direktoriumi - pati antraštė labai iškalbinga ir pilnai atspindi straipsnio esmę. Išėmus druską bei padauginus reklamos apie sveikesnius produktus paaugo ir apyvarta. Nors straipsnyje ir antraštėje bandoma visaip paneigti tyrimus, įrodančius neigiamą E621 poveikį, tačiau gamintojas sako pastebėjęs poreikį.

Dar vienas straipsnis išėjo Lietuvos ryte - štai citata: „Pradėję maitinti žiurkes gliutamatiniu maistu, pamatėme, kad jos ima nesaikingai ėsti ir nutunka“, – rezultatas patvirtino mokslininko hipotezę. M.Hermanussenas mano, kad lygiai tas pats vyksta ir su žmonėmis.
Vis daugiau pasirodo straipsnių teigiančių, kad gamtos kataklizmos veikia žmonių sąmonę ir tokiu būdu nesąmoningai verčia elgtis atsakingiau, reikalauti iš savęs ir iš kitų atsakomybės prieš gamtą, aplinką, ateinančias kartas.
Nežiūrint to, kad pirmasis straipsnis yra daniškų tyrimų rezultatas, manau, kad turime akivaizdžių požymių, jog žmonėms ne vis vien, ką jie valgo. Tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kaip greit ims keistis vaikų maisto vartojimo įpročiai, o tai reiškia didžiulias pertvarkas maisto pramonėje.

Rodyk draugams


Kaip galėtų keistis vasaros stovyklos

Rugpjūtis 19th, 2010 setis Posted in Be temos | No Comments »

Trys įdomios įžvalgos, susijusios su vasaros stovyklomis, kurias paskelbė Amerikos tyrėjai:

1. Vasarą organizuojamos stovyklos siūlo platų veiklos spektrą - nuo tradicinių amatų iki ekologinių aplinkos apsaugos programų. 2009 metais augo siaurai specializuotų stovyklų, besiorientuojančių į specifinius užsiėmimus, paklausa.

2. Augo populiarumas ir tėvų geri atsiliepimai apie stovyklas, kurios nuolat internete skelbdavo įrašus ir nuotraukas. Kai kurios stovyklos investavo net į web- kameras, kad tėvai galėtų stebėti savo atžalas.

3. Augant poreikiui, stovyklos ėme siūlyti įvairius finansinius sprendimus šeimoms, susiduriančioms su sunkumais.

Panašu, kad mūsų vasaros stovyklos taip pat gali išnaudoti šias įžvalgas savo veiklai gerinti.

Rodyk draugams