BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kuriam tinkliečių tipui priklausai tu?

Liepa 31st, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai, Trendai (mados), socialinė reklama | 2 Comments »

20% socialinės žiniasklaidos auditorijos sudaro įtakotojai

Remiantis dešimtyje pagrindinių rinkų atliktu tyrimu, penktadalį visų socialinių tinklų naudotojų galima būtų apibūdinti kaip įtakotojus, kurie gali formuoti kitų prioritetus ir elgesį. Gartner’io ataskaita, kurioje naudojami duomenys gauti iš 4000 tinkliečių visame pasaulyje, parodė, kad maždaug 20% šios apklausos dalyvių gali būti apibūdinami kaip “pardavėjai”, “jungiantys” ir “mavenai” (tie, kurie yra intensyvūs informacijos ir įspūdžių rinkėjai ir dažnai pirmieji susirenka naujienas ir gimstančias tendencijas).

“Tai yra trys vaidmenys, kurie iš esmės įtakoja likusių 74% gyventojų pirkimo įpročius” - sakė Nikas Ingelbrecht, Gartner tyrimų direktorius. “Pardavėjai ir jungiantys yra efektyviausi socialinių tinklų įtakotojai ir svarbiausia tikslinio marketingo grupė, remiantis socialinio tinklo analize.”

Jungiantys paprastai sujungia tarpusavyje įvairiausius kontaktus, kuriuos jie jaučia malonumą supažindindami vienus su kitais ir yra pripažinti kaip autoritetingas šaltinis kalbant apie daugybę dalykų.

Pardavėjai turi begales pasekėjų ir gerbėjų, turi gebėjimą įtikinti žmones veikti, pirkti tam tikrus gaminius ir elgtis tam tikru būdu. Tai taikoma ne vien komercinei veiklai, tačiau yra jų sąveikos požymis apskritai, kas daro juos ypač patraukliais demografiniu požiūriu.

Priešingai mavenams, kurie apibūdinami kaip “apsikeitėjai žiniomis arba nuomonės brokeriai”, didžiuojasi savo gausiais pasiekimais tam tikrose srityse ir nuolat yra prašomi patarti tų, kurie išmano mažiau. Tarp papildomų požymių šioje grupėje pastebimas aistringas noras surinkti naujausių tendencijų įžvalgas ir pirmiausia gauti asmeninės naudos.

“Organizacijos, užmezgusios ryšius su mavenais gali juos prarasti, nes mavenai lygiai taip pat džiaugsmingai platina neigiamus komentarus apie produktus ar įmones, kaip  ir teigiamą pranešimą” - įspėjo Gartner. Kitose grupėse, “savimi labiau pasitikintys” ignoruoja bendraamžių rekomendacijas ir praveda savo tyrimą prieš priimdami galutinį sprendimą. “Ši grupė žmonių gali būti sunkiai įtakojama tikslinė rinka, nes jie yra sąlyginai sunkiai pasiduodantys virusinėms ir masių įtakoms”, - teigiama studijoje.

Apskritai du trečdaliai pirkėjų iškrenta iš bet kurios iš šių tipologijų, nes paprastai pasižymi įpročiais iš įvairių segmentų. “Įmonės, besistengiančios naudoti socialinius tinklus, turėtų plėtoti santykius su pagrindiniais  savo klientais ir per tam tikrą laikotarpį laipsniškai tobulinti šių individų socialinio tinklo profilius”, - sakė Ingelbrecht. “Tokiu būdu, tinkamiausius asmenis galima būtų pasiekti su reikiama informacija, gaminiais ar akcijomis labiausiai kaštus taupančiu ir efektyviu būdu.” Tiksliau, buvo pasiūlyta, kad apdovanojant advokatus ir entuziastus išskirtine padėtimi, pavyzdžiui suteikiant “vidinio - savo” statusą, galima pasiekti reikšmingų rezultatų.

“Mažmenininkams, kurie valdo mažos parduotuvės intuityviai darė tai su savo geriausiais klientais metų metus, su ketinimą, kad šie ” VIP ” klientai galės ne tik įsigyti naujų produktų, bet ir rekomenduos juos savo draugams”,- tvirtino Ingelbrecht.

Straipsnis verstas iš WARC, duomenys iš Gartner, liepa 27, 2010

iš wikimedia

iš wikimedia

Rašykite: Vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kalnai vs pliažas (vasaros atostogų alternatyva)

Liepa 30th, 2010 setis Posted in Laisvalaikio praleidimas, Pasaulis | No Comments »

Šiandien turime svečio įrašą apie vasaros atostogų alternatyvą. Psichologai teigia, jog geriausios poilsis yra rolės pakeitimas. Kažkas vietoje gulėjimo pliaže renkasi kalnus, rimtus kalnus. Svečio profilis: amžius 28,
aukštasis išsilavinimas, gyvena ir dirba Vilniuje, mėnesinės pajamos 1700 Lt. Gero skaitymo.

Flickr/ Uploaded on July 27, 2010 by Hombit

Flickr/ Uploaded on July 27, 2010 by Hombit

Jau senai svajojau apie tikrą kelionę į kalnus. Na ne tokią, kaip Aukštieji Tatrai, kur vakare po dienos pasivaikščiojimo grįžti į kempingą ar į išsinuomotą butą, bet rimtą kalnų turizmo kelionę į rimtus kalnus. Rimtumas čia sąlyginis dalykas, kiekvienam gali būti skirtingai suprantamas. Turizmas yra vienas pagrindinių mano laisvalaikio praleidimo būdų. Dažniausiai tai dviračių turizmas Lietuvoje, ar kur kitur: Latvija, Baltarusija, Ukraina ir pan. Rečiau baidarės, pėsčiųjų žygiai Lietuvos miškais. Žodžiu, laisvalaikį mėgstu intensyvų, nes darbas yra sėdimas, o fizinio krūvio balansui išlaikyti, jaučiu judėjimo poreikį. Darbas sėslus, fiziškai neaktyvus, o laisvalaikis priešingai – aktyvus, judrus, tam, kad išlaikyti kūno budrumą ir šiokią tokią fizinę formą. Man turizmas tai aktyvus poilsis, kai dirba kūnas, o protas ilsisi, galimybė pamatyti civilizacijos nepaliestus kampelius, masinio turizmo nepaliestas vietas.

Taigi kaip minėjau kelionė į kalnus buvo mano sena svajonė. Pirmuosius kalnus pamačiau dviračių kelionės į Krymą metu, labai patiko. Paskui sekė Aukštieji Tatrai. O praeitais metais kažkaip užvedžiau kalbą su buvusiu klasioku, kurio tėvas prisiekęs kalnų turistas, kad visai būtų smagu į kokį kalnų žygi vasaros atostogoms išsiruošti. Rinkomės iš kelių galimų variantų, kuriuos siūlė patyręs žygio vadovas. Bendru sutarimu pasirinkome prestižinę Elbruso viršūnę, esančia Šiaurės Kaukaze, Rusijoje. Tokios kalnų kelionės pasirinkimas neatsitiktinis, o atspindintis gyvenimo būdą ir pomėgius.

Žygio grupė buvo iš 10 asmenų: 9 vyrai ir 1 mergina. Ne visi žygio nariai man asmeniškai buvo žinomi, tačiau grupė surinkta iš vienaip ar kitaip tarpusavyje pažįstamų asmenų. 3 vyrai nuo 50 iki 70 metų sudarė grupės pagrindą, kaip daugiausia kalnų patirties turintys žmonės. Kiti asmenys nuo 23 iki 40 metų amžiaus kalnuose buvo mažiau patyrę.
Kadangi tokia kelionė man pirmoji, reikėjo įsigyti įvairaus reikalingo inventoriaus, aprangos. Visada buvo galimybė tam tikrą dalį įrangos nuomotis, skolintis. Nuomą atmečiau, nes sumokėjus pinigus, dažnu atveju gautųsi pusė nuomojamo daikto vertės, po kelionės daikto neturi, nors pinigai sumokėti. Skolinimąsi pradžiai svarsčiau, bet dėl kelionių piko vasaros metu, visko pasiskolinti neįmanoma, o kadangi pats nelabai mėgstu skolinti (bloga patirtis paskolinus įvairius daiktus), tai teko beveik viską, ko trūksta kelionei įsigyti.
Įsigytus daiktus galima skirstyti į dvi dalis: 1) kalnų turizmui reikalinga įranga ir 2) kalnų orams tinkama apranga. Pirmoji grupė apima alpinistinius apraišus, kates, reikalingas ėjimui per sniegą ar ledą, ėjimo lazdas, tinkama kuprinė (turėjau, bet teko paskubomis pirkti, nes 25 kg prastai laikėsi su turima kuprine). Antroji grupė, apranga, tai pagrinde šilti drabužiai: šilta pūkinė striukė, kelnės, kalnų batai, termo drabužiai, pirštinės, kojinės ir pan. Visa apranga pritaikyta kalnams ir šaltesniam orui. Užbėgsiu į priekį ir pasakysiu, kad visa įranga ir apranga buvo panaudota 100 proc. t.y. apranga šildė kai to reikėjo, įranga lengvino žygį ir taupė jėgas. Taigi teko įsigyti beveik visą kalnų žygiams reikalingą asmeninę įrangą. Bendra grupės įranga buvo skolinamasi, arba jau turima kitų žygio dalyvių, tad daug daiktų nereikėjo įsigyti: palapinė, lauko virtuvės reikmenys ir pan. Šie daiktai naudojami kaip bendras inventorius.

Žygio išlaidas skaidyčiau į tris dalis: kelionės kaina, pasirengimo žygiui investicijos, kitos išlaidos. Pati kelionė kainavo 1 300 Lt: traukinio bilietai, Rusijos, Baltarusijos vizos, draudimas, maistas. Pasirengimas žygiui (įranga, apranga) kainavo ~ 3500 Lt. Kitos išlaidos: telefono pokalbiai skambinant iš Rusijos į Lietuvą ~ 400 Lt - netikėta staigmena grįžus, suvenyrai iki 50 Lt. Taigi visos kelionės išlaidos 5250 Lt. Atrodo labai daug, ypač vienam žmogui. Tačiau visa įsigyta asmeninė kelionių įranga, apranga tarnaus ne vienerius metus. Ateinančių kelionių kaštai bus mažesni, nes nereikės investuoti į aprangą, inventorių. Noriu pabrėžti, kad pati kelionė kainavo 1 300 Lt, kai analogiškos kelionės į Elbrusą organizuojamos kelionių agentūrų kainuoja nuo 3 500 Lt iki 4 500 Lt be asmeninės įrangos, aprangos, maisto.

Rengiantis tokiai kelionei pirmiausia reikia sau atsakyti, ko sieki ir ko iš tokios kelionės nori. Ypač, kai tokia kalnų kelionė yra pirmoji. Ar kelionės tikslas viršūnė, ar noras pamatyti kalnų perėjas, slėnius? Esant tokiems skirtingiems tikslams, ir kelionės pobūdis gali stipriai skirtis. Daug kas priklauso nuo žygio vadovo ir grupės narių, todėl svarbiausias dalykas planuojant bet kokią kelionę yra tinkamas bendražygių pasirinkimas. Prasta kompanija gali sugadinti net ir kelionę į gražiausią pasaulio kampelį. O būnant net ir didžiausioje pasaulio „skylėje“ gera kompanija neleis to pastebėti. Tokį patarimą gavau dar prieš kelionę ir ketinu juo pasinaudoti ateityje.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


R.I.P. facebook’e

Liepa 29th, 2010 setis Posted in Lietuvoje, Socialiniai tinklai | 2 Comments »

Kaip jums toks įrašas:


…absoliučiai makabriška… Socialiniai tinklai yra pakankamai naujas dalykas ir įdomu ar yra apgalvota procedūra, kaip padaryti taip, kad išėjus žmogui, dingtų įrašas:  “Poke Algis”, “Send Algis a Message”?
Gražu, kad Algio draugai ir FB pažįstami pavertė sieną atsiliepimų ir užuojautos knyga. Bet tie įrašai, skatinantys parašyti žinutę, šalia profilio nuotraukos vis tiek makabriški. Gal užtektų vien įrašo apie mirties datą šalia gimimo datos ir profilis galėtų programiškai pasikeisti?
Ilsėkis ramybėje, Algi.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Kuo tu kvepi?

Liepa 28th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | No Comments »

Pirma asociacija susijusi su žodžiu kvepalai - tai Patrick’o Süskind romanas arba Tom’o Tykwer filmas. Kvapas - labai stiprus emocinis dirgiklis, tiems kas jį užuodžia. Alfa.lt straipsnyje cituoja Terezą Molner, Kvapų pojūčių instituto direktorę:  „Kvapai gali turėti teigiamą įtaką nuotaikai, sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę, suteikti pasitikėjimą savimi ir pakoreguoti elgesį visuomenėje“. Užuodus kažkokį kvapą, nervų sistema iš karto susieja kvapą su emocijomis. Emocijos ir reakcija į kvapus formuojasi toje pačioje smegenų zonoje” - citatos pabaiga. Kvepalai arba jų nebuvimas (t.y. specifinis kūno kvapas) yra neatsiejama mūsų identiteto dalis. Retas, kuris pagalvoja, kad savo kvapą kuria iš ryte panaudoto šampūno, suvalgyto maisto arba panaudotos dantų pastos, įvairiausių ploviklių, skalbimo priemonių, kurių prisigeria rūbai, dezodorantų, skutimosi priemonių (vyrams), plaukų, nagų lakų (moterims), kvepalų ir mišinio su prakaitu, cigarečių dūmų, avalynės, gatvės “aromatais”. Įdomi ir pati kvapų istorija, pavyzdžiui postsovietinėje erdvėje labai populiarus yra citrusinių vaisių kvapas. Teko girdėti pasakojimų, kad pirmieji valymo pardavimai Rusijoje P&G strigo dėl to, kad priemonės neturėjo švaros atributo chloro kalkių kvapo. Jeigu prieš gerą dvidešimtmetį kvepalai buvo absoliutus ekskliuzyvas, tai dabar - tai jau visuotinai naudojama prekė. Klausimas vienintelis: ką, kur ir kaip įsigyti? Visi supranta, kad kvepalų pagaminimo kaštai yra panašūs, o galutinė kaina skiriasi tik dėl prekės ženklų ir marketingo išlaidų. Specializuoti prekybiniai tinklai siūlo nemažą pasirinkimą, bet antkainiai taip pat dideli (nesakau, kad nepagrįsti). Ilgą laiką vos ne geriausias būdas skraidantiems žmonėms buvo “duty free” parduotuvės. Įstojus į Europos Sąjunga, jų aktualumas smarkiai sumažėjo. Atsirado “verslininkų”, užperkančių kvepalus akcijų metu svetur ir pardavinėjančių su palyginamuoju Sarmos ir Kristianos kainynu. Prieš kokį penketą metų suklestėjo pirkimas iš rankų - testerių (tai yra specializuotas produktas, su padidintu aromato kiekiu pabandymui, bet ne pardavimui). Vilniuje buvo net kelios krautuvėlės, į kurias patekti galėjai tik su rekomendacija. Krizės metu akivaizdžiai padaugėjo pilstomų kvepalų pardavimo vietų. Anot matytų tyrimų flakono išvaizda ir dizainas turi didelę reikšmę pirkimui. Atsivėrus galimybėms internete, dabar gali pirkti prekės ženklus tiek užsienyje, tiek ir pas mus. Kainų skirtumas tikrai nemažas - vienintelė problema patikimumas. Ebay turi savo patikimumo matavimo sistemą, tai ten pakankamai patikima. Lietuvoje yra tokių elektroninių parduotuvių, kaip pigu.lt ar amazingsales.lt. Kur nusipirkęs pastarojoje, atvažiuoji atsiimti į Sarmos sandėlius.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

//www.balsas.lt/naujiena/383401/linksmosios-kuno-puosybos-tendencijos-tatuiruote-pazastyje

paveikslelis iš http://www.balsas.lt/naujiena/383401/linksmosios-kuno-puosybos-tendencijos-tatuiruote-pazastyje

Rodyk draugams


101 Emigracija

Liepa 27th, 2010 setis Posted in Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Trendai (mados) | No Comments »

//www.airijaonline.lt/naujienos?article=emigrantu-is-lietuvos-skaicius-isaugo-karto

Vaizdelis iš http://www.airijaonline.lt/naujienos?article=emigrantu-is-lietuvos-skaicius-isaugo-karto

Kai 25 m jaunuolis, kilęs iš provincijos, turintis VU šviežia spauda kvepiantį magistro diplomą, pastovų darbą sostinėje, nuomojamą būstą ir draugę, praneša apie įsigytą bilietą į Londoną į vieną pusę, supranti, kad kažkas negerai.
vartojimo.blogas.lt (VB):
Šiuo metu ne vienas jaunuolis išvyksta iš Lietuvos. Su kuo susijęs tavo sprendimas?
Jaunuolis (J):
Išvykstu, nes dabar yra pats tinkamiausias metas. Manau, kiekvienas jaunas žmogus turi pakeliauti, pagyventi kitose šalyse, kultūrose. Šiuo metu manau, kad Londonas bus tik tarpinė stotelė. Kiek laiko ten liksiu, priklausys nuo sėkmės, galimybių. Beje, išvažiuoju ne vienas, su drauge, todėl sprendimą priėmiau ne visai vienas, bet niekas ir neverčia išvažiuoti.
VB:
Su kokiomis viltimis sieji gyvenimą užsienyje?
J:
Kaip minėjau, Londonas gali būti tik tarpinė stotelė, o gal ir ne. Kol kas svarstome keletą galimybių. Turime svajonę, kuriai reikia šiek tiek investicijų. Pirmiausiai norime užsidirbti šiek tiek pinigų ir ją įgyvendinti. Jei labai patiks Londonas, rasime mėgstamus darbus, galime likti ilgiau. Pesimistinis variantas – nieko ten nerasime, išleisime visas santaupas ir po mėnesio grįšime namo. Sako, kad čia esame visada laukiami.
VB:
Ar turi jau kažką (darbas, gyvenamoji vieta) susiradęs Anglijoje? Ar tai kaip nors susiję su tavo įgytu VU diplomu šį pavasarį?
J:
Londone turime kur gyventi. Manau kiekvienas lietuvis šiuo metu ten turi draugų ar pažįstamų. Todėl ir pasirinkome Londoną. Ten yra jau keletą metų gyvenančių draugų, kurie priims mus ir padės darbo paieškose. Darbų ieškosime, kai nuvyksime, nes per atstumą rasti labai sunku. Pradžioje planuojame dirbti, kad ir fizinį sunkų darbą, bet užsidirbti bent pragyvenimui, o kartu kiek pravėdinti ir smegenis. Manau visai sveika taip kurį laiką. Vėliau ieškosime darbo pagal profesijas arba kelsime sparnus ir vyksime biškį toliau.
Su VU diplomu, manau, tai visai nesusiję, tik tiek, kad jau jį turiu ir nesu „pririštas“ prie mokslų.
VB:
Ar būtum priėmęs sprendimą išvykti jei materialiai būtum pilnai apsirūpinęs? Kokios šiandien yra tavo pajamos ir išlaidos (grubiai)?
J:
Jei būčiau pilnai materialiai apsirūpinęs, nevykčiau į užsienį dirbti, būtų galima lengviau įgyvendinti planus. Turime tokių planų, kol kas jų neatskleisiu, nes po to dar neišsipildys. Arba vykčiau paieškoti kokio mėgiamo darbo, nes nebūtų labai svarbios pajamos. Na, materialus apsirūpinimas, manau, esmės nekeičia. Bent jau man,  tik gal suteikia daugiau laisvės. Kita vertus, būtų daug pinigų, gal neliktų ir svajonių, o tai nėra gerai.
Pajamos mano apie 1500 Lt/mėn. Išlaidos kartais būna didesnės, nors stengiuosi, kad taip nebūtų.
VB:
Ar šiandien ketini kada nors grįžti pastoviai gyventi į Lietuvą?
J:
Taip, žinoma. Pagal dabartinius mūsų planus, „valkatavimai“ turėtų užtrukti apie 2 metus. Kaip viskas gausis, nežinau. Nenorime sprausti savęs į kažkokius rėmus. Dabar tas metas, kai esame patys laisviausi žmonės, neturime jokių įsipareigojimų, paskolų, kas mus varžytų. Todėl ir norime išnaudoti šią galimybę.
VB:
Ką, tavo manymu, reikėtų keisti iš esmės, kad jaunų žmonių emigracija sustotų?
J:
Visų pirma reikėtų keisti aukštojo mokslo sistemą. Nes šiuo metu didžiausia dalis jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį studijuoti. Neabejoju, kad dalis jų ten ir liks visam laikui. O studentai gi - protingiausi žmonės, jie yra jauni ir gali kalnus nuversti. Jiems tik reikia paskatinimo ir motyvacijos.
O tie, kurie važiuoja ir lenkia nugarą vien dėl pinigų, tegul važiuoja, jų bėdos. Jei mano, kad pinigai yra svarbiau už viską, yra kiek kuoktelėję ir niekas jų nesustabdys.
Aš savęs nelaikau statistiniu emigrantu. Mes norime tik pakeliauti, patirti nuotykių, žinoma, ir išbandymų, kad būtų, ką anūkams papasakoti. O tam pradžiai reikia šiek tiek pinigų. Norime būti bent kiek užtikrinti, kad turėsime bent kąsnį burnoje, todėl dykumose su kupranugariais negyvensime.
VB:
Ačiū ir sėkmės

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Atostogos Nidoje vs užsienyje

Liepa 26th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai | 4 Comments »

Paskutiniu metu netyla kalbos teigiančios, kad atostogauti pvz:. Turkijoje pigiau nei Nidoje. Kalbos kalbomis, štai trijų asmenų šeimos konkrečių atostogų liepos mėnesį išklotinė:
Jaunatviški apartamentai (prilygtų kokioms trims Europinėms žvaigždutėms) Nidos centre, su galimybe patiems gaminti maistą - 230 lt\parai su mokesčiais;
Maistas - masinis užpirkimas savaitei 340 lt;
Kuras iki 200 lt;
Mašinų stovėjimo aikštelė 5 lt/para;
Įvažiavimas į Neringą 24 lt;
Keltas į abi puses (lengvoji mašina) 45 lt;
Rūkyta žuvis (įskaitant lauktuves) 55 lt;
Ledai, vanduo, bandelės ir kita iki 120 lt;
Pramogos (kinas, dviračių nuoma, delfinariumas) 78 lt;
Taigi visos šešių parų atostogos trijų asmenų šeimai kainavo 2272 lt (757 lt žmogui). Atkreipiu dėmesį, jog maistas buvo gaminamas namuose, pusgaminiai naudojami nebuvo ir valgiai nė karto nesikartojo. Iš šešių praleistų parų viena diena netiko eiti į paplūdimį, nes lynojo, bet buvo panaudota pažintinei ekskursijai.
Išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats.
Iliustracijas su paskutinės minutės pasiūlymais prisegu.

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Lietuviška mantra prekybos centruose

Liepa 25th, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai | 2 Comments »

Ar kada nors vaikščiodami po PC Akropolį atkreipėte dėmesį, kad skamba daina, kurios žodžiai nuolat kartojasi: “Viskas yra ir bus gerai”. Nijolė Gabija Wolmer teigia: “Šiek tiek su humoru esu pasakiusi, kad tai yra viena labai stipri lietuviška mantra – tai teiginys „Viskas yra ir bus gerai“. Mantra ta prasme, jog tai gali būti jėgos sakinys, frazė, nuostata, programa, kuri ateina į jūsų gyvenimą, kurdama jūsų ateitį.” - citatos pabaiga. Atrodytų nuostabus sumanymas vieną stipriausių mantrų skleisti masėms, “keisti jų struktūras”, “astralinį, karminį kūnus”. Klausimas - kodėl tuo užsiima ne Dharma centras, o prekybos centrai? Tai ne pirmas bandymas veikti pirkėjus skaičių magija, simboliais, muzikiniu fonu. Retas kuris atkreipia dėmesį į Senukų prekybos centrų simboliką, ženklus, skulptūras, bareljefus ir t.t. Įtariu, jog tai sąmoningai pasirinktas neurolingvistinio programavimo būdas kartoti lengvai įsimenančią frazę, skatinančią optimizmą, o tuo pačiu ir atsipalaidavimą - užsimiršimą - išlaidavimą. Juk viskas yra ir bus gerai PC Akropolyje, kas bus išėjus iš jo - neaišku. Tai - ne kas kita kaip užslėptas skatinimas pirkti. Visą Nijolės Gabijos Wolmer straipsnį apie mantrą “viskas yra ir bus gerai” galite rasti adresu:
http://www.dharma.lt/lt.php/mokymas/meditacijos-ir-dvasines-praktikos/viskas-bus-gerai/

Paveikslėlis iš akropolis.lt

Paveikslėlis iš akropolis.lt

Rodyk draugams


Apie vartojimo inerciją arba daugumos terorą

Liepa 24th, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Socialiniai tinklai | 1 Comment »

Turbūt ne vieną iš mūsų pasiekė skatinimas nebepirkti kuro iš Statoil ir BP. Šis socialiniuose tinkluose ir internetu sklindantis pranešimas kelia daug klausimų.

Autorius prisipažįsta, jog tai iš užsienio atkeliavęs skatinimas. Ilgiau demokratijos sąlygomis gyvenusios visuomenės aiškiau suvokia savo bendruomeninę galią nei mes.

1994 metais Danijos vieno iš kanalų informacinės tarnybos vadas pasakojo, kad komerciniam kanalui parodžius viešai besišlapinantį politiką per žinias sekantį mėnesį, protesto vardan, jo atsisakė dauguma žiūrovų (abonentinis mokestis). Tais pačiais metais Lietuvoje įvyko skandalas - viename iš turgų buvo pagauti prekeiviai kritusių gyvulių mėsa ir žurnalistė kėlė klausimą - gal visi, siekdami maksimalios naudos, prekiauja dvėseliena? Sekančią dieną prie “pagarsėjusio” per informacinę laidą turgaus mėsos skyriaus buvo pastebimai didesnė eilė.

Esu matęs tyrimų duomenis, kuriuose buvo teigiama, kad visi vienaip ar kitaip “pagarsėję” kandidatai į seimą pateko daug lengviau, nei tie, kurie skandalų neturėjo. Lygiai taip kaip tenka iš draugų girdėti, kad kažkurioje kavinėje jau kelintą kartą pavalgo neskaniai ir blogai aptarnauja. Arba ko verti skundai, kad vienas ar kitas dienraštis jau keli metai smarkiai suprastėjo. Tai ko eini? Ko skaitai? Ko užsisakai? Kodėl moki pinigus? Kas tai? Inercija?

Toks įspūdis, kad žmonės nesuvokia savo kaip masės galios ir ja nesinaudoja. Kas atsitiks jei neisi į kavinę, kurioje tave blogai aptarnavo ir dar keliems pasakysi apie tai? Kavinė bus priversta keistis arba užsidaryti. Kas jei nebalsuosi už apsivogusį politiką ir jo neišrinks? Partijos nebepriims apsivogusių į savo sąrašus. Kas jei neskaitysi suprastėjusio dienraščio ir jo nebe užsakysi taip kaip ir tavo bendraminčiai? Jis turės keistis arba jo neliks. Sąrašą būtų galima tęsti be galo… Toks įspūdis, kad mumyse dar sėdi tas jausmas iš sovietmečio, kada piktinuosi, burnoju, bet žinau, kad nieko pakeisti negaliu.

Demokratija yra daugumos teroras, bet, panašu, kad dauguma to nesuvokia. Tuo tarpu, tie kurie priklauso nuo jos, tuo išmaniai naudojasi. Užteks piktintis - reikia pradėti veikti atsakingai.
Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Vaizdelis iš larvalsubjects.wordpress.com

Vaizdelis iš larvalsubjects.wordpress.com

Rodyk draugams


Realybės šou - puiki vieta įžvalgoms

Liepa 23rd, 2010 setis Posted in Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | No Comments »

Ar jums yra tekę matyti vaizdelį, kai mama žaislų parduotuvėje negali atsitraukti nuo lėlės ir įkalbinėja dukrą ją pirkti? Ar yra tekę matyti - kai tėvas rėžia vaikui ultimatumą - pirksiu šitą surenkamą lėktuvo modelį arba nieko. Kas tai - neišsipildžiusios vaikystės svajonės, nedingęs poreikis žaisti, leisti laiką fantazijų pasaulyje?
Paskutinis matytas realybės šou “Kambarių plėšikai” pasiūlė temą apie žaislus suaugusiems. Laidos metu buvo rodomi trijų 19 - 22 (spėju) metų merginų kambariai. Interjerai, dislokacijos, stilistika buvo iš esmės skirtinga, tačiau visuose kambariuose “plėšikas” atrado pliušinių žaislų kolekcijas. Matėsi, kad viena mergina saugo savo vaikystės žaislą, kiti visi atrodė šviežiai supirkti - padovanoti pliušinukai. Psichologas peržiūrėjęs šį siužetą greičiausiai padarytų išvadą: arba merginoms katastrofiškai trūksta artimųjų šilumos ir meilės, arba jos jau yra prisirpusios motinystei ir žaislas yra vaiko simbolis. Aišku tik viena, jei trijuose panašaus amžiaus skirtingų merginų butuose rasti žaislai - yra poreikis “žaislų suaugusiems”. Matyt, kad suaugusiųjų žaislai mobilieji, grotuvai, žaidimų konsolės, stalo žaidimai - to nekompensuoja. Kiek spėjau pamatyti pliušinukų kolekcijas - tarp jų matėsi ir Lietuvos Spauda akcijoje dalinti šunyčiai. Lipdukų rinkimas tapo tikra manija ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusių moterų. Superboba.blogas.lt įrašas: visiems - nuo kūdikio iki pensininko- tų šuniukų labai reikia. O labiausiai tai pačioms pardavėjoms. Ne vieną kartą teko matyti, kaip jos apsimetinėja, neva pamiršo paduoti lipdukus, nors juos laikė rankose ir pasidėjo kažkur už kasos aparato ir lengvai nurausta, o jei neprašai, tai išvis ir neduoda…. - citatos pabaiga.
Kai tik visuomenė vienaip ar kitaip “legalizuoja” žaislo įsigijimą ir laikymą - susiduriame su masiniu reiškiniu. Manau, kad iš dalies šį poreikį tenkina kolekcinės lėlės, meškiukai, tačiau - tai brangus malonumas, o masių poreikiai lieka nepatenkinti. Įtariu, čia yra daug erdvės ateities akcijoms.


Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams


Prancūziški įtvirtinimai mobilioje prekyboje

Liepa 22nd, 2010 setis Posted in Apie elektroninę prekybą, Buitis, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai, Trendai (mados) | No Comments »

Redutas (La Redoute) - tokiu pavadinimu internetinis puslapis, anot pasisakymų internete, jau daugiau kaip penkis metus parduoda prekes ne tik prancūzams, bet ir… lietuviams. O visai šviežiai išėjęs Internet Retailing/Forrester pranešimas WARC teigia, kad išleistos aplikacijos pagalba net 4,4 procentų visų užsakymų jie gavo iš iPhone telefonų. Įdomu kiek iš jų užsakymai iš Lietuvos?
La Redoute - puslapis, kurį sutiksi tikrai dažname Lietuvos kompiuterio pamėgtų nuorodų dalyje. Prekiauja viskuo - pradedant rūbais, baigiant buitine technika ir baldais. Svarbiausia: tėvynainiai greit perprato, kad net nusipirkus Prancūzijoje ir sumokėjus už atsisiuntimą, gaunasi žymiai pigiau. Labai įdomu stebėti įrašus internete (kalba netaisyta):


XXX 2007 09 25, 12:20 La redoute
xxxxxx 2007 10 01, 23:24 Uzsisakinejau jau apie pora metu is LR bet kazkaip nusivilti neteko..
Stengiuosi nepirkti bliusku po kelis eurus tai ir nepasitaiko nekokybisku drabuziu.
Kiek MB pirkau kie siaip interjero daiciuku viskas liuks. Ir kilima pirkau irgi buvo viskas gerai.
Zodziu as patenkinta, na tik pora kartu buvo nesmagu, nes ne ta spalva idejo, o kita karta per didele ismiera. Bet is esmes as patenkina.
By xxxxxx, June 27, 2009 11:44 am Prieš kurį laiką apie ją man buvo pasakojusi viena pažįstama, tačiau tuomet dar nebuvo lietuviškos versijos. Tuomet ji džiaugėsi, kad internetu gali užsisakyti kokybiškų prancūziškų drabužių už nedidelę kainą. O mamyčių forumuose šis brandas jau seniai nėra naujiena. Neseniai moteriškuose žurnaluose pamačiau pažįstamą pavadinimą ir nusprendžiau patikrinti. Pasirodo, prancūziškas LA REDOUTE ateina į mūsų rinką. Internetinė parduotuvė www.laredoute.lt startuoja nuo liepos 1-osios ir pirmiesiems savo pirkėjams siūlo specialią nuolaidą ir dovanų. Įdomu, kaip jiems seksis - manau, geros internetinės drabužių parduotuvės Lietuvoje tikrai trūko. O tai, kad daugeliui moterų (bent jau tų, kurios perka internetu) brandas yra žinomas - tikrai tik į naudą. Ką domina, dar galite spėti užsiregistruoti ir gauti pirmųjų pirkėjų privilegijas.
xxxx says: July 23, 2009 at 1:35 pm Na tiesiog nezinau ka ir pasakyti…. Lietuviskas biznis ir tiek-kainos kelis kart brangesnes, paslaugos kokybe=0 (siuntinys keliauja daug ilgiau nei is prancuzu, pasirinkimas mazas, veluoja ir nesiteikia net pasakambinti  ).
Internetu perku daznai, bet dar tiek ilgai laukti niekada neteko. … O kai pamaciau, kad vienas mano pirkinys, uz kuri sumokejau beveik 50 Lt, pas prancuzus dabar kainuoja 1,5 EU, tai vos neapsiverkiau… As suprantu, kad jau vyksta ispardavimas, bet kyla itarimas, kad jie to ir lauke - parsives uz 1.5 EU o parduos uz 50Lt. Is tikruju, esu kvaile, kad naiviai ten pirkausi- uz panasia ar mazesne kaina galejau bet kokioje parduotuvej apsipirkti per 1 diena, o ne laukti visa menesi vasariniu prekiu, kuriu atvesus orams mano vaikams jau neprireiks…

Rašykite: vartojimo.blogas@gmail.com

Rodyk draugams