Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-08-23

Pirmąkart su lėktuvu

Publikuota: Buitis, Laisvalaikio praleidimas, Lietuvoje, Pasaulis, Pirkimo įpročiai

Ar prisimenat savo pirmąjį savarankišką skrydį lėktuvu? Aš prisimenu puikiai. Pirmojo savarankiško skrydžio lėktuvu  metu iš Vilniaus patekau tiesiai į vieną didžiausių oro uostų Europoje - Frankfurtą. Stresas buvo nemenkas - ypač atsiimant bagažą. Gal kokias penkias minutes tarp begalės konvejerių, užrašų vokiečių kalba ieškojau kam parodyti savo bilietą, kad atgaučiau lagaminą. O kai supratau, kad čia tiesiog pasiimi ir eini - apėmė siaubas - juk galėjo bet kas pasiimti.

Visus šituos prisiminimus išsitraukiau, nes paskutinės kelionės lėktuvu metu už manęs kėdėje sėdėjo moterytė, kuri kas penkias minutes dūsavo vis pakartodama “o Jėzau, Jėzau”. Ši garsiai kalbanti keleivė, vykstant įsodinimui, savo skrydžio kaimynei ir dar kokius 3 metrus aplink ją sėdintiems papasakojo, kad skrenda pas sūnų, kuris jau seniai gyvena užsienyje, yra patriotas - turi ant sienos pasikabinęs vėliavą. Bet “o Jėzau, Jėzau” buvo skirtas jos pirmam skrydžiui lėktuvu: “Aš nesu skridus, bet man tai nepatiks. Man tai čia tas diržas nesusiseg. Autobuse tai išdalin vėmimui maišiukus, o čia duos? O ką čia jos roda? O čia tas kaukes reiks visiem užsidėt?” Ir nesulaukus atsakymo: “ir tas liemenes dar? O Jėzau, Jėzau…” Skrydžio kaimynė pasitaikė ypač maloni ir supratinga moteris, kuri kantriai dėstė visas tiesas, ramino, guodė. Jau pakilus, moterytė desperatiškai klausinėjo, kas eis pasiimti lagaminų, taip jau sutapo, kad aplink sėdėjo visi skrendantys toliau. Bandymas paaiškinti, kaip atrodys bagažo atsiėmimo procedūra niekad neskridusiam žmogui galėjo skambėti, kaip niekad nedirbusiam su kompiuteriu paaiškinti, kaip skaityti straipsnius internete.

Gera atrakcija gavosi iš to, kaip moterytė pirko atsigerti. Privažiavus  vežimėliui, moterytė išdidžiai ištarė: “VATER”. Stiuardesė sureagavo: “Sorry? What?” Moteris: “Nu VATER gi!” Kaimynė: “Water, please”. Stiuardesė angliškai: “Čia reiks mokėti”. Kaimynė: “Reiks mokėti”. Moterytė: “Nu mokėsiu, nu, ką dabar daryti? O Jėzau, Jėzau”, - duodama 20 litų. Stiuardesė: “We accept only euros, o credit cards”. Kaimynė: “Čia priima tik eurus arba kreditines korteles”. Moterytė: “O Jėzau, Jėzau tuoj išsitrauksiu tuos eurus, o sūnus man sakė, kad eurų tai čia nereiks”, - su priekaištu į kaimynę. Stiuardesė paduoda buteliuką, stiklinę servetėlę ir atskaičiuoja grąžą eurais. Moterytė: “Žiūrėk, kaip aš čia susišnekėjau. Kažin kiek čia tas vanduo kainavo?” Kaimynė: “Tris eurus”. Moterytė: “O Jėzau, Jėzau - dvylika litų, o Jėzau, Jėzau. Aš gert norėjau, sūnus gal neapibars?…”

Besiklausydamas tų ir dar daug kitų pirmąkart skrendančiojo baimių, pagalvojau apie nedidelę brošiūrą - patarimų rinkinį pirmą sykį skrendantiems ir būtinai su nuotraukomis, kad judantys takeliai su lagaminais, kuriuos reikia vytis, neskambėtų kaip fantastika.

Patiko (0)


Atgal į: Pirmąkart su lėktuvu