Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-07-05

Asmenybė vs pareigybė

Publikuota: Lietuvoje, Valstybinis sektorius, pareigūnai

Ko galima tikėtis iš naujai paskirto pareigūno? Lietuva yra turėjusi įvairiausių ūkio ministrų, tačiau liaupses Dainiui Kreiviui už jo realiai daromus darbus jau girdėjau ne viename verslininkų sambūryje. Natūralu, jog aktyvus ministras susikuria ir priešų. Psichologai teigia, jog sąmoningu kenkimu kitam pasižymi tik patologiniai ligoniai, tuo tarpu judėdamas link durų (tikslo) žmogus alkūnėmis būtinai pastumia vieną ar kitą, ypač energingai tą daryti tenka populiaraus maršruto autobusuose (t.y. sferose, kur susiduria labai daug interesų). Tūlas paklaustų - tai o ką, kiti ministrai nieko nedarė? Darė darė, tik gal neturėjo aiškaus apčiuopiamo daugumai tikslo, o reiškia ir rezultatus pasiekti buvo sunkiau arba tie rezultatai buvo susiję su mažomis interesų grupėmis. Manau didelį vaidmenį atlieka Dainius kaip asmenybė ir būtent tai yra lemiamas faktorius. Dar pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje veikė kultūros atašė Frederic’as Jugeau (Žiužo), kurio veiklos neįmanoma buvo nepastebėti: “Kino pavasario” įkvėpėjas, media-menų aistringas šalininkas, visos eilės teatrinių ir muzikinių įvykių Lietuvoje iniciatorius. Prancūzų ambasados įtaka tuometinei atsigaunančiai kultūrai būtų sunku pervertinti. Vėliau Frederic’ą keitė visa eilė pareigūnų, kurie puikiai atliko savo darbą, bet prancūzų ambasada niekada po to tokio reikšmingo vaidmens nebevaidino, nors “žvaigždžių” po jo dar buvo (gal teigiu per drąsiai, bet tai mano nuomonė). Aišku tą patį galima būtų pasakyti apie daugelį pareigūnų - ministrų, merų, vadovų. Asmenybės visuomet palieka pėdsaką (nepainiokite su skandalu), sukuria apie save prieštaringą lauką. Pavyzdžiui: ką besakytų apie Artūrą Zuoką, jis buvo vienas labiausiai aptvarkiusių miestą merų, tą pripažįsta visi, net priešai. Manau, jog tai susiję su tikėjimu tuo, ką darai ir kaip aistringai sieki tikslo. Anot dvasininkų TIKĖJIMAS ne veltui reiškia tik ėjimą. Tik ėjimas palieka pėdsaką, labai gerai kai tą kelią kažkas nuosekliai pratęsia. Dabartinės sąlygos ypač palankios asmenybėms reikštis. Kita vertus, tik tikintys ir imasi pareigų. Įprasta girdėti: tas atsisakė, anas atsisakė. Manau, tai susiję su tuo, kad žmonės galvoja - reiks sunkiai dirbti ir ko gero įgyti priešų. Gerbiu tuos, kurie sutiko. Sėkmės Arūnai Gelūnai, naujojo ministro pareigose. Tikiu, kad jūsų išmoktos pamokos tekančios saulės šalyje suteiks samurajaus atsidavimo savo siekiamam tikslui.

Patiko (0)


Atgal į: Asmenybė vs pareigybė